Jūros šventė 2018: „Tas jausmas, kai...“

Populiariausias vasaros renginys Lietuvoje – Jūros šventė, paskutinį liepos savaitgalį į Klaipėdą kvies atnaujintu stiliumi, pasauline italų premjera, jūrinėmis tradicijomis ir skambia muzika. 59-osios Jūros šventės žaismingą stiliaus interpretaciją sukūrusi dizainerė Julija Janus ir šventės organizatorius VšĮ „Klaipėdos šventės“, liepos 27–29 dienomis kviečia atrasti savo Jūros šventės jausmą ir šventės temą - „Tas jausmas, kai...“ baigti savaip.

Organizatorių nuotr.

„Tas jausmas, kai.. vieną metų savaitgalį visa Lietuva vieninga kryptimi ir širdimi pajuda link jūros, prie kurios dar 1934 metais pakvietė pirmoji Jūros šventė. Apjungianti, vienijanti, stebinanti, transformuojanti miestą – tokia Jūros šventė pasitiks ir šį kartą, kviesdama savu pajautimu „iššifruoti daugtaškį“ ir atsakyti – o kas gi man yra Jūros šventė? Šį kartą su vilnietiško žvilgsnio gaiva, šventė tik dar kartą patvirtina svarbiausią savo misiją – vienyti miestus ir žmones. Liepos 27–29 dienomis Klaipėda ir vėl kviečia tapti didžiausios vasaros fiestos - Jūros šventės dalimi, semtis nepamirštamų įspūdžių, nuotaikos ir atradimų, kuriuos dovanoja jūra ir Klaipėdos žmonės“, - sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Jūros šventės tema – kviečia interpretacijai

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki didžiausios vasaros šventės Lietuvoje, renginio organizatoriai teigia, jog šventės tema liberali interpretacijoms ir aktuali dabartinėje komunikacijoje.

„Tas jausmas, kai...“ – toks šį kartą šventės moto, paliekantis begalę vietos fantazijai ir žaismingai kviečiantis savo mintyse atrasti tinkamą pabaigą. „Tas jausmas, kai apsuka galvą“, „Tas jausmas, kai nesinori namo“, „Tas jausmas, kai nakties per maža“, „Tas jausmas, kai pavydi pats sau“ – taip mes – organizatorių komanda iššifravome savo pačių daugtaškį. Skleisdami Jūros šventės žinią kurkite savo pabaigas, savo asociacijas, kvieskite visus į Klaipėdą, nes Jūros šventė – visos Lietuvos šventė“, - sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Anot organizatorių, vienas svarbiausių pastarųjų metų sau keliamų iššūkių ir tikslų – formuoti pozityvų šventės įvaizdį ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Todėl šį kartą šventės stilistika ir vizualiniai sprendimai šį kartą patikėti žinomai Lietuvos dizainerei, Julijai Janus.

„Jūros šventė - vienas seniausių renginių Lietuvoje, išsaugojęs pagarbą jūrinėms tradicijoms, nesivaikantis pigaus modernumo. Julijos Janus kūryba ir ženklo filosofija - artima ir priimtina mūsų kūrybinėms nuostatoms, supratimui apie „lėtąją madą“.Tikiu, jog nediskriminacinės mados ir šventės, kuri skirta visiems duetas - bus artimas ir mėgiamas“, - sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Šių metų Jūros šventės įvaizdžio ir stiliaus kūrėja, žinoma dizainerė - Julija Janus, šventę pristato kaip drąsų Klaipėdos tapatumo elementą, o patį kvietimą teigia priėmusi kaip savo darbo įvertinimą.

„Šventės organizatorių kvietimas prisidėti prie Jūros šventės stiliaus kūrimo buvo ir netikėtas, ir kartu labai malonus - manau, tai pelnytas mano kūrybos įvertinimas. Daugybė vilniečių kiekvieną vasarą važiuoja į Klaipėdą tam, kad sudalyvautų Jūros šventėje. Ji tarsi žymi patį gražiausią laiką Lietuvoje ir simbolizuoja atostogas prie jūros. Tai begalinė „atostoga“, jausmas kuris asocijuojasi su begaline jūra, vėju, su tik Klaipėdai būdinga kultūra. Mes Klaipėdą aplankome tik vasarą, todėl tas Jūrso šventės laikas ypatingas. Šventės temą aš interpretavau savaip - „Tas jausmas, kai rauna stoga“, - sako Julija Janus.

Pasaulinė italų premjera

Metus pradėjusi su įspūdingu italų projektu, Jūros šventė neatsilieka – vienu esminių šiųmetės šventės akcentų taps bendras VšĮ „Klaipėdos šventės“ ir Italijos teatro „Teatro dei Venti“ projektas - spektaklis-legenda „Mobis Dikas“. Unikalus pastatymas, sujungęs praeitį ir dabartį, Italiją ir Lietuvą, teatrą, šokį ir žmogaus fantaziją apie baltąjį banginį.

„Gatvės teatro trupę „Teatro dei Venti“ pirmą kartą sutikom lygiai prieš metus – teatrų festivalyje Sibiu. Susitikimo su režisieriumi metu išgirdome mus „užkabinusią“ naują trupės idėją, kurios epicentre – jūros tema, kurios išpildymui suburiama ne tik profesionalių aktorių trupė, bet ir vietos bendruomenė. Rudenį atnaujinus kontaktą paaiškėjo, jog projektas įgauna pagreitį, o trupė ieško partnerių. Taip VšĮ „Klaipėdos šventės“ tapo esminiu spektaklio partneriu. Mums tai naujas iššūkis, įsipareigojimas bei privilegija tapti tarptautinio teatro pasaulio dalimi“, - sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Goda Giedraitytė.

Jūros šventės svečiai pirmieji išvys grandiozinę premjerą, kuri dar šiais metais aplankys Maltą, Veneciją, Kolumbiją. Ankstesni trupės spektakliai jau parodyti daugiau nei 150 kartų, daugybėje pasaulio šalių. Projekto generaliniu rėmėju tapo kompanija „Seafish Trade“.

 „Spektaklis labai stiprus savo scenografija, muzika ir emocine įtaiga. Prie 20 profesionalių aktorių, tarp kurių italai, meksikiečiai, prancūzai, prisijungs ir klaipėdiečiai - jau nuo kitos savaitės lauksime vaikų bei senjorų registracijos į liepos 16-23 dienomis vyksiančias kūrybines dirbtuves. Jose kartu su italų režisieriumi mūsų žmonės taps spektaklio dalimi“, - sako G. Giedraitytė.

Judanti 13 metrų ilgio ir 7 metrų pločio platforma, į veiksmo vietą bus atitempiama ir čia virs laivu-žuvimi. Spektaklis bus rodomas tris Jūros šventės vakarus – liepos 26, 27, 28 d. Klaipėdos piliavietėje.

Eisenos dalyviai šifruos daugtaškį

59-osios Jūros šventę į miestą tradiciškai atneš vienas laukiamiausių ir didžiausių trijų dienų fiestos renginių - iškilminga jūrinė eisena. Liepos 27 d., penktadienį, nuo 18 val., jau antrus metus Jūros šventės didžiąją eiseną bus galima stebėti ir internetu – tam susivienija visi didieji Lietuvos ir Klaipėdos internetiniai portalai.

 „Prieš metus Jūros šventės eiseną pirmą kartą galėjo stebėti ne tik visa Lietuva, bet ir viso pasaulio lietuviai, ir žmonės kurie galbūt niekada nieko negirdėjo apie Klaipėdą. Išskirtines tradicijas puoselėjančios eisenos transliacija internetu subūrė 0,5 milijono žiūrovų. Ir nors tai ne 0,5 milijardo – tai lyg svarbus patvirtinimas, jog esame įdomūs ir pastebėti. Tikiu, kad šių metų Jūros šventės eisenos rekordus pagerinsime ne tik tiesioginės transliacijos metu, bet ir dalyvių skaičiumi, žiūrovų gausa“,  – sakė Jūros šventės eisenos globėjas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

 Kasmet vis išradingesnė, bet tuo pačiu ir gilias jūrines tradicijas išreiškianti eisena - kiekvienos Klaipėdos įmonės ar organizacijos vasaros planuose užima reikšmingą dalį.

„Jūros šventės eisena vienija dagiau nei 7000 žmonių, todėl jau antrus metus jai išsirikiuoti prireiks net dviejų gatvių – I. Kanto ir J. Janonio. Eisena kiekvienam jos dalyviui suteikia nepamirštamų įspūdžių, milžinišką energijos pliūpsnį ir pakviečia į neoficialias išradingumo varžybas. Tikiu, jog šiais metais Klaipėdos gatvėmis riedės dar daugiau uosto įmonių technikos, įdomių kompozicijų, o šventišką nuotaiką kurs laimingi uostamiesčio žmonės“, – sakė Arvydas Vaitkus.

Šventės šūkį eisenos dalyviams jau kurį laiką atskleidę organizatoriai kviečia savaip pabaigti daugtaškį ir dar originaliau, laisviau pristatyti savo įmonę, įstaigą ar organizaciją.

Eisena kaip ir pernai startuos iš J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai keliaus Herkaus Manto gatve, pasuks į Naujojo Sodo g., Naujoji Uosto g., Pilies g. ir pasieks Kruizinių laivų terminalą. Eisenos dalyvių pristatymas numatytas už Pilies tilto.

 „V.P.“ inf.

Jūrosšventė2018
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
63 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Tai buvo Vorkutos, Permės, Laptevų, Tomsko, Krasnojarsko, Magadano, Norilsko ir likusio Gulago Lietuvos tremtinių svajonė. Tai skausmo jūra, kuri užliejo visą Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. Tą naktį iš Palangos ir apylinkių ištremta apie 30 tautos  šviesuolių – mokytojų, valstybės tarnautojų, karininkų. Bet tai buvo tik pradžia.  Minint Birželio 14 – ąją 1989 m. prie Birutės kalno aukuro. Tremtinė Veronika Šumskienė, politkalinys Gabrielius Milašius ir tre...
Įvykiai
Rūta Grigolytė Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašo „Verslo žinios“. Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško. Daugiausia stačio miško Baltijos šalyse „Ikea“ šiuo metu valdo Latvijoje, ten turi 90 tūkst. ha miško, arba tris kartus daugiau nei...
Įvykiai
Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus nuogąstauja, kad, nuo sausio įsigaliojus naujai ugdymo įstaigų vadovų įdarbinimo tvarkai, didelė dalis švietimo įstaigų apskritai liks be direktorių. „Mokytojai ne prieš pokyčius švietime, ne prieš direktorių kaitą, svarbu, kaip tai yra daroma. Kas bus, jei didžiulė dalis mokyklų neteks savo vadovų ir mes neturėsime, kuo juos pakeisti. Štai kur klausimas. Ar yra paruoštas rezervas?” - ketvi...
Įvykiai
Dalia Pikūnė Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė Ingrida Šimonytė. Kitų populiariausių kandidatų reitingai stagnuoja, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa, populiariausių pretendentų į kandidatus į prezidentus trejetuke rikiuojasi ekonomista...
Ilgoji pertrauka
„Lietuvos maximalistai” – tai jau 16 metų Lietuvoje vykstantis konkursas, kurį organizuoja prekybos tinklas „Maxima” ir stipendijomis skatina talentingus bei pažangius šalies moksleivius. Iš daugiau nei 500 talentingų Lietuvos vaikų, dalyvavusių konkurse, šiemet į geriausiųjų gretas pateko ir Palangos senosios gimnazijos III klasės mokinys Dovydas Žemaitaitis, kurį konkurse dalyvauti paskatino šeima. Kaip pasakoja gimnazistas, konkurso pažangumo kategorij...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai. Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjanč...
Įvykiai
Zenonas Rupkus Lapkričio 12 d. – 23 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką, į jį įsijungia ir kai kurios Lietuvos mokyklos. Didžiausia protestų banga nuvilnys lapkričio 19 dieną. O ar streikuos Palangos ugdymo įstaigos, teiraujamės miesto mokyklose. Žeminantis atlyginimo „padidėjimas“ Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mok...
Kultūra
Žaneta Skersytė Apie pirmąją šalies muzikinių teatrų istorijoje vaikams skirtų operų trilogiją pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kviestinis režisierius Ramūnas Kaubrys. R. Kaubrys – legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai jau pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių. Kompozitoriaus Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogija: „Bulvinė pasaka“ (2007 m., apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“), „Makaronų opera“ (20...
Įvykiai
Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Kompiuterinis virusas nuo lapkričio 9 d. „spam“ tipo laiškais atakuoja el. pašto serverius. ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad per pastarąjį mėnesį bandymų užkrėsti apsaugą turinčius kompiuterius Lietuvoje skaičius buvo padidėjęs iki 16 proc., kuris nuolat kinta ir šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs. Plinta per fiktyvias sąskaitas Bankinis trojanas „Emo...