Iš akiračio dingusi A. Palšytė - apie neplanuotą pertrauką

Susikaupimas, įsibėgėjimas, šuolis, jo analizė ir taip 20 kartų. Geriausia praėjusių metų Lietuvos sportininkė Airinė Palšytė treniruodamasi Vilniaus „Vingio“ stadione nematė nieko, tik sektorių.

Iš akiračio dingusi A. Palšytė - apie neplanuotą pertrauką Alfredo Pliadžio nuotr. 

„Va! Šįkart labai gerai!“, - po keliolikto šuolio sušunka ilgametė A. Palšytės trenerė Tatjana Krasauskienė.

Duetas kelis kartus peržiūri bandymo įrašą, tačiau vis tiek randa smulkių detalių, kurias norėtųsi ištaisyti. Kartelė tuo metu kabo 180 cm aukštyje, bet po Airinės šuolių pakelti ją tenka itin retai.

Tuo tarpu kitą mėnesį 26-ąjį gimtadienį minėsiančios lietuvės konkurentės šuoliuoja komercinėse varžybose, tačiau dėl to A.P alšytė nė kiek nesijaudina. Po pusmečio praleisto ne aukščio sektoriuje maksimali koncentracija skiriama technikos šlifavimui, raumenų stiprinimui, o mintimis ruošiamasi Europos čempionatui.

- Airinės Palšytės nematėme nuo rugpjūčio, nuo universiados Taivane. Kur buvote?, - lengvoji.lt paklausė A. Palšytės.

- Tikrai neišėjau jokių atostogų - nei motinystės, nei karjeros. Buvo tokių šnekų. Esu, sportavau, mėginome ruoštis ir žiemos sezonui, bet įvertinome tam tikras problemas kūne bei supratome, kad neverta rizikuoti, todėl žiemą praleidau ir ruošiuosi vasarai. Gaila, kad žiemos praleidimas užtruko ilgiau nei tikėtasi, bet treniruočių procesas vyko, vyko ir naujovių paieškos. Niekur nedingau, nors nebuvau tiek aktyviai matoma socialiniuose tinkluose, bet būdavau varžybose, kur palaikiau draugus. Tie, kas patys sportuoja, mane matydavo stadione, stovyklose, treniruotėse. Darbas vyko, atsistatėme po tam tikrų skausmų, bet aktyviai sportavau ir tikrai negulėjau ant sofos.

- Deimantinės lygos varžybose matome jūsų varžoves. Kodėl buvo priimtas sprendimas praleisti sezono pradžią? Ar yra numatyta startų šių varžybų etapuose dar šį sezoną?

- Konkretaus varžybų grafiko neplanuojame, nes viskas remiasi į kiekvieną mano treniruotę. Žiūrime, link kur aš einu, kur krypsta treniruočių planas. Tam tikri testai sugrįžus iš treniruočių stovyklos Turkijoje suteikia džiugių vilčių, su treneriais matome, kad esu stipresnė, nebekamuoja ankstesni skausmai, kas mane persekiojo po Europos čempionato.

Kadangi užsitęsė pasiruošimas vasarai, viskas nusitempia šiek tiek į vėlesnį laiką. Birželio mėnuo yra skirtas pasirengimo stadijai, vyksta sunkesnės, didesnės apimties treniruotės. Galbūt šio mėnesio pabaigoje dalyvausiu sporto klubo „Cosma“ taurės varžybose arba JUMP Vilnius renginyje, tačiau kol kas negaliu garantuoti. Turiu ne vieną pasiūlymą ir labai manęs laukia Deimantinės lygos organizatoriai. Atsisakiau vykti į etapą Prancūzijoje (birželio 30 d. - aut. past.), o sekantys etapai yra Rabate (Marokas) ir Londone (Didžioji Britanija), tikiuosi, kad viskas vyks sėkmingai ir sezoną atidarysiu aukščiausio lygio varžybose. Vėliausiai į varžybas sugrįžčiau per Lietuvos čempionatą, kuris liepos 27-28 dienomis vyks Palangoje, tačiau viliuosi, kad sugrįžimas įvyks anksčiau.

- Užsiminėte apie tam tikrus skausmus. Ar galite sakyti, kad niekas neskauda ir kad apskritai šokinėjate sektoriuje?

- Treniruočių stovykloje Turkijoje šokinėjau per kartelę, tačiau kitokiu būdu nei įprasta matyti varžybose. Ten atlikau didelį darbą. Praėjus pusei metų, pirmą kartą po sausio mėnesio, praėjusią savaitę šokinėjau į aukštį tradiciniu būdu - to buvau pasiilgusi. Džiaugiuosi, kad skausmai, kurie kankino po Europos čempionato, su kuriais kankinausi visą pavasarį, vasarą, rudenį, aprimo. Šiuo metu nejaučiu diskomforto.

Žinoma, nėra sportininko, kuriam nieko neskaudėtų, tad ir man suskausta nugarą, tam tikrus sąnarius, raumenis, bet tai yra sutvarkomi dalykai, kurie nekiša kojos treniruočių procesui.

- Europos lengvosios atletikos asociacijos atstovai jus aplankė treniruočių stovykloje Turkijoje - kaip vieną iš ryškiausių būsimo čempionato žvaigždžių. Po Amsterdame iškovoto sidabro ir aukso Belgrade aistruoliai tikrai lauks ne dešimtos vietos Berlyne.

- Žinoma, su tam tikrais pasiekimais didėja ir mano pačios lūkesčiai. Dar pavasarį, kada nusitęsė visa sezono pradžia, buvo klausimas, ar išvis dalyvausiu vasarą. Galvojome, gal verta išlaukti ir stiprintis. Titulai tam tikri Europos čempionatuose yra, tad gal vertėtų orientuotis į pasaulio čempionatą ir Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau stiprėju pakankamai greitai, viskas eina gera linkme, todėl mintys apie Berlyną vis labiau lenda į galvą.

Labai nudžiugino, kad į stovyklą atvyko Europos lengvosios atletikos atstovai. Jie parodė dėmesį ne tik man kaip sportininkei, bet ir visai Lietuvai. Turėjome smagią dieną, daug įvairių interviu, filmavome tam tikrą šuolių į aukštį gidą ir sirgaliai greitu metu išvys daug įdomios medžiagos. Žinoma, su jų atvykimu tų lūkesčių tik padaugėjo, nes iš manęs daug tikisi ne vien lietuviai, bet ir tarptautiniai fanai.

Norėtųsi Berlyne lipti ant pakylos, bet viską suvokiu realiai ir matau savo konkurentes. Matome aiškių lyderių - Marija Lasickienė nepralaimėjo tiek daug varžybų, o tai rodo jos stabilumą, užtikrintumą ir pasiruošimą šokti aukštai. Kita Europos čempionato prizininkė Mirela Demireva praėjusiame Deimantinės lygos etape pasiekė asmeninį rekordą, peršoko du metrus ir demonstruoja gerą formą. Europos šuolininkės yra ir pagrindinės varžovės pasaulyje: ar vyksta olimpinės žaidynės, ar pasaulio čempionatas, ar Europos čempionatas - skirtumo nėra. Konkurencija didelė, nes visos nori medalių, o juos gauna tik trys. Tačiau, jei viskas gerai, tikiuosi kovoti dėl pačių aukščiausių vietų.

- Marija Lasickienė stebina pasaulį, laimėjusi įspūdingą varžybų skaičių paeiliui. Kaip manote, ar realu matyti tą nutrūkstančią rusės seriją, kada Lietuvos trispalvė atsidurtų aukščiau?

- Šio klausimo manęs klausė ir Europos lengvosios atletikos asociacijos komunikacijos žmonės. Iš tiesų, nėra neįveikiamų sportininkų. Taip, ji yra labai stipri ir ji yra pasiruošusi šokti labai daug, bet kiekvienose varžybose galima pagauti tam tikrų rusės susvyravimų - vieną dieną jai gali tiesiog nepasisekti. 2015 metų Europos iki 23 metų čempionato finale M. Lasickienė buvo viena paskutinių, o po savaitės pasiekė asmeninį rekordą Deimantinės lygos varžybose Monake. Tai parodo, kad jai irgi būna visokių dienų ir neaišku, kokia diena bus Berlyne. Tačiau mano pagrindinis tikslas yra orientuotis į savo rezultato pagerinimą - noriu ne tik žiemą būti peršokusi du metrus, bet ir vasarą. Jei man tą pavyks padaryti, tada galima kalbėti apie kažkokias vietas ir apie priešininkių įveikimą.

- Nemanote, kad jūsų varžoves gali bauginti tai, kad niekas nežino, kaip sekasi Airinei Palšytei? O gal lietuvė šoka du metrus treniruotėse?

- O gal ir šoka? (juokiasi - aut. past.). Dar kol kas nešoku dviejų metrų, bet tie šuoliai vis labiau tampa panašūs į kažką gero - tai guodžia ir motyvuoja. Viena iš minčių, kodėl pristabdžiau savo socialinius tinklus, buvo ta, kad ten labai dažnai būdavo galima matyti kur ir ką veikiu. Tai galėjo duoti tam tikrų minčių mano priešininkėms, jos visada žinodavo kaip man sekasi. Man nesisekdavo blogai, bet kai nežinai, ką priešininkės daro, tai prideda tam tikros įtampos. Manau, galiu jas nustebinti pasirodydama Deimantinės lygos etape ir tikiuosi, kad į tą etapą atvyksiu pasiruošusi parodyti, kad ne veltui buvau išėjusi iš sektoriaus.

- Turite daug draugių šuolininkių tarpe. Viena artimiausių draugių - olimpinė čempionė Ruth Beitia, puikiai sutariate su pasaulio uždarų patalpų čempionato prizininke itale Alessia Trost. Ar nebuvo taip, kad jos ar kitos šuolininkės, rašytų bei klaustų, kur dingote?

- Buvo, žiemos sezone ne viena sportininkė paklausė, kaip man sekasi, kas nutiko ir kodėl nesusitinkame varžybose. Tą pačią Alessią Trost pasveikinau su bronza pasaulio uždarų patalpų čempionate ir labai džiaugiausi už ją - praėję metai jai buvo labai tragiški dėl asmeninių aplinkybių. Žmogiškumo faktorius yra, su vienais labiau sutariu, su kitais kiek mažiau, o italės sėkme labai džiaugiausi. Palaikau ryšį su šuolininkėmis, dabar pasveikinau Mirelą Demirevą su puikiu pasirodymu Deimantinės lygos varžybose.

Ne viena klausė, kur esu dingusi, sausį dar nežinojau, ar startuosiu, ar ne, nes per treniruotes šokau po 192 cm, kas teikė labai daug vilčių. Prieš peršokdama du metrus treniruotėse nešokdavau daugiau 190 cm, o čia kartelę pakylėjau dar porą centimetrų aukščiau. Iki tam tikro laiko negalėjau savo konkurentėms atsakyti, kas ir kaip vyksta.

- Kaip vieną iš galimų sezono atidarymo varžybų įvardijote JUMP Vilnius varžybas birželio 30 dieną. Esate šio renginio ambasadorė, idėjos autorė. Kas vyks Gedimino prospekte?

- Esu viena iš iniciatorių. Datą pasirinkome neatsitiktinai, nes tai yra labai smagus savaitgalis tarp Joninių ir liepos 6-osios. Tai puiki diena, kada miesto centre laiką gali praleisti visa šeima, sudalyvauti įvairiose pramogose ir pamatyti, kas yra lengvoji atletika. Vilniaus centre bus galima išbandyti savo jėgas bėgant, šokant į aukštį ar į tolį, bus galima siekti Lietuvos rekordo šokant per šokdynę ar fiksuojant maksimalų greitį bėgant.

Laukia įvairių pramogų - tai naujo formato renginys Lietuvoje ir to labai pasigesdavau. Užsienyje dažnai vyksta varžybos miestų aikštėse, gatvėse ir ten dalyvauja geriausi lengvaatlečiai. Labai norėjosi išnaudoti ir mūsų Gedimino prospektą, ten surengti parodomąsias varžybas, kurios ateityje galbūt taps mano vardo šuolių į aukštį varžybomis. Kitąmet tikiuosi čia pamatyti ne tik lietuves, bet ir varžoves iš užsienio.

„K.D.“ inf.

AirinėPalšytė šuoliaiįaukštį neplanuotapertrauka
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
34 peržiūros rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ernestas Naprys Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje vadovais teigė, kad jo neįtikina pasakymas, jog Lietuva turi vienas iš mažiausių kainų visoje ES, todėl Vyriausybė imsis žadėtų permainų. Tarp jų - griežtesnis esamų prekybininkų reguliavimas, smulkių prekybininkų skatinimas, ribojimai dirbti sekmadienį, turgavietės. Premjeras kvies ir 12 prekybos tinklų iš Europos į Lietuvą. Priemonės esą grįstos gerais norais...
Sportas
Rugsėjo 20 dieną 18 val. Vilnius, LFF stadionas. Ankstesnės rungtynės: 1:1, 3:1, 0:1 Šeštadienį sutriuškintos „Palangos“ laukia ne ką mažiau motyvuotas bei pavojingas varžovas Vilniuje. „Trakai“ paleido pergalę iš rankų paskutinėje A lygos akistatoje su „Stumbru“, o panašus scenarijus artimiausiame mače kainuotų labai brangiai. Iki ketvirto rato pabaigos „riteriai“ sužais ketverias rungtynes, kuriose po du kartus susitiks su lyderiais – „Sūduva“ bei „Žalgi...
Įvykiai
Daugelis specialistų rekomenduoja kūdikį pradėti primaitinti nuo 4–6 mėnesių. Tačiau tai nereiškia, kad tokio amžiaus vaikas gali drąsiai sėsti prie suaugusiųjų stalo ir ragauti visko, kas ten padėta. Tinklalapis babygaga.com pateikia sąrašą produktų, kurių neduoti vaikams iki vienerių metų. Medus Remiantis portale „Babble“ pateikta informacija, meduje gali būti Clostridium botulinum sporų. Besidaugindamos vaiko žarnyne jos gali sukelti infekcinę ligą – bo...
Įvykiai
Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium....
Įvykiai
Trumpėjant dienoms šalies vairuotojai kaip ir kasmet vis dažniau susiduria su „nematomais“ pėsčiaisiais. Nors atšvaitai pamažu populiarėja ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų, tačiau pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir net tamsių spalvų drabužiai sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką pakliūti į eismo įvykį. „Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipi...
Įvykiai
Savaitgalį Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai apskrities miestuose bei rajonuose atliko policines priemones, skirtas transporto vairuotojų blaivumo ir važiavimo greičio kontrolei. Iš viso patikrinti 709 automobiliai, autobusiukai, motociklai, motoroleriai, dviračiai. Kretingos rajone patikrintos 135 transporto priemonės, nustatyti 8 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Klaipėdos m. atliktų priemonių metu pareigūnai...
Įvykiai
Antradienio vakarą žurnalisto Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“, tiesioginės delfi.lt konferencijos metu, konservatorė Ingrida Šimonytė pripažino, jog jau yra apsisprendusi siekti prezidento posto. „Taip, iš esmės jau esu apsisprendus. Dar yra likęs vienas kitas dalykas, kuris man atrodo svarbus. Atsakymo dar nesu parašiusi, bet ir nesu dar gavusi pirmininko laiško“, - sakė konservatorė.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) par...
Įvykiai
Lauryna Vireliūnaitė Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui pateikė Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo pataisas, pagal kurias notarų ir antstolių įkainių nebereikėtų derinti su visus notarus ir antstolius vienijančiais Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais. Už Antstolių įstatymo pataisas balsavo 86 Seimo nariai, 7 susilaikė. Tarp susilaikiusių – 6 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai ir šią frakciją palikęs ir dabar Mi...
Įvykiai
Šio vasaros sezono metu kelininkams visoje Lietuvoje gamtos reiškinių padarinius keliuose teko likviduoti 223 kartus. 106 kartus kelių priežiūros specialistams teko tvarkyti dėl liūčių atsiradusias nuošliaužas bei pakelės šlaitus. 117 kartų reikėjo užtaisyti ar užpilti lietaus išplautas duobes bei kelio nelygumus, šalinti dėl audros nuvirtusius ar pavojingai pasvirusius medžius. Daugiausia tokių darbų atlikta liepos mėnesį. Daugiausia įvykių – Rytų Lietuvo...