Suskaičiavo automobilius, kuriems gresia naujas mokestis

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Seime neatsitiktinai prasitarė apie planus apmokestinti taršius automobilius. Pritarus ministro pozicijai, mokestį turėtų mokėti apie 90 tūkst. automobilių savininkų. Jeigu būtų lygiuojamasi į kaimynų praktiką, mokesčio mokėtojų būtų kur kas daugiau.

Automobilių spūstys Palangoje© DELFI / Rūta Pukenė

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešai teigė, kad diskusijos dėl taršių automobilių apmokestinimo jau vyksta. Jis vylėsi, kad tokio mokesčio projektas bus pateiktas ir kartu su kitų metų valstybės biudžetu bus patvirtintas dar šiemet.

„Dėl automobilio mokesčio mes jau esame svarstę Vyriausybės formate. Reiktų nepamiršti, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms.

Dabar tai yra pateikta viešoms konsultacijoms. Tikimės šį (mokesčio, – DELFI) formatą pateikti kartu su biudžetu. Mes kalbame apie taršius automobilius. Dėl slenksčio galutinai neapsisprendę, bet mūsų siūlymas yra 200–210 g kilometrui“, – kalbėjo ministras, turėdamas galvoje išmetamo anglies dvideginio kiekį (CO2/km).

Nors į Seimą patekęs Ramūnas Karbauskis nusipirko „Cadillac Escalade“, kuri išmeta per 300 g/km CO2, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų programoje žadėjo „skatinti elektromobilių naudojimą“, taip pat „ekologiškų bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių naudojimą didmiesčiuose, visų pirma Kaune ir Vilniuje“.

© Gamintojo archyvas

Vyriausybės priemonių plane buvo numatytas „Palaipsnis vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo mažinimas.“ Šis punktas kovą buvo pakeistas taip: „Netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimas.“

Idant nepažeistų minėto plano, iki šio mėnesio pabaigos Aplinkos ir Finansų ministerijos turi pateikti transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimą ir pasiūlymus (priemones), kaip jį mažinti. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ką tiksliai „žalieji“ sumanė.

Tarp taršių daugiausia vokiškų

Kaip DELFI informavo „Regitra“, iš viso Lietuvoje registruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių. Pagal ES direktyvą duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, pradėti kaupti nuo 2011 m. Nuo to laiko Lietuvoje užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių (M1 klasės). Žinomi duomenys apie 560 tūkst. iš jų CO2 išmetimą.

Ministro minėtą 200 g/km CO2 emisijos ribą viršija apie 90 tūkst. automobilių. Daugiausia iš jų yra vokiškų BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“, atitinkamai 17,8 tūkst, 13,6 tūkst. ir 9,4 tūkst. Vidutinis tokių automobilių amžius yra beveik 14 metų, 3/4 jų varomi dyzelinu.

Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Gorochovskis tikino, kad jo vadovo paminėtas įstatymas yra idėjos svarstymo stadijoje. Esą jokių sprendimų nėra priimta, išskyrus esminę idėją – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Tam ir tikslinga skatinti atnaujinti automobilių parką, kuris yra vienas seniausių Europoje. Didžioji dalis Europos šalių (20 šalių) taiko CO2 rodiklį kaip pagrindinį parametrą siekiant nustatyti automobilio taršos mokesčio dydį, be to ES šalyse taikoma praktika dyzelinius automobilius apmokestinti didesniu tarifu taip siekiant mažinti ne tik klimato kaitos, bet ir oro taršos problemą.

Automobilio techniniame pase yra nurodomas automobilio išmetamas CO2 kiekis g/km, kiti teršalai nurodomi nėra. Tiesa, šiame etape ne tik neturime patvirtintos apmokestintinos išmetamųjų dujų normos, bet ir galutinio sprendimo mokestį taikyti būtent pagal šį požymį. Todėl negalime pasakyti nei kiek būtų mokesčio mokėtojų, nei preliminaraus mokesčio dydžio“, – rašoma specialisto atsiųstame komentare.

© DELFI / Domantas Pipas

Jis pabrėžė, kad šiuo metu rengiamasi viešosioms konsultacijoms, į kurias bus siekiama įtraukti didelę visuomenės dalį: „Tikimės, kad būtent jų metu galėsime išgryninti tinkamiausią apmokestinimo būdą, parametrą, mokesčio dydį, todėl kviečiame žmones prisidėti prie būsimo mokesčio formavimo.“

Kiek ir už ką moka kaimynai

Kol Lietuvoje svarstoma apie būsimas diskusijas, Latvijoje Transporto priemonės naudojimo ir įmonės automobilio mokestis buvo priimtas dar 2012 m. Kaip informuoja šios šalies Mokesčių inspekcija, transporto priemonės savininkas arba valdytojas šį mokestį moka kiekvienais metais. To nepadarius, neleidžiama techninė apžiūra, perregistravimas ar išregistravimas.

Mokestis už motociklą, triratį ar keturratį skaičiuojamas atsižvelgiant į jo variklio darbinį tūrį ir siekia nuo 17,07 Eur (mažiau nei 500 cm3) iki 68,30 Eur, (per 1500 cm3).

Automobiliai Latvijoje apmokestinami dvejopai. Naujesni – pagal išmetamą išmetamų anglies dvideginio (CO2) dujų kiekį, senesni – pagal kitus parametrus: svorį, variklio tūrį ir galią (kW).

Išmetantiems iki 50 g/km CO2 kaimynystėje taikomas 0 Eur mokestis, nuo 51 g/km iki 200 g/km – 12–168 Eur. Jeigu Lietuvoje būtų pritaikyta latviška patirtis ir būtų apmokestinti 200 g/km ar daugiau anglies dvideginio išmetantys automobiliai, jų savininkams tektų mokėti 264–756 Eur siekiantį metinį mokestį (beje, R. Karbauskiui už „Cadillac Escalade“ tektų mokėti 552 Eur per metus).

© DELFI / Orestas Gurevičius

Latvijoje senesni lengviausi ir silpniausi automobiliai (iki 1,5 t, 1500 cm3 ir 55 kW) apmokestinami 33 Eur. Sunkiausi ir galingiausi (per 3,5 t, 5000 cm3 ir 300 kW) – 704 Eur.

Ministras K. Navickas, pristatydamas būsimą automobilio mokestį Lietuvoje, žadėjo, kad jį įvedant būtų taikomos lengvatos ir išimtys. Tokios yra ir Latvijoje. Pavyzdžiui, mokestis netaikomas vienai neįgaliojo arba neįgalų vaiką turinčių asmenų transporto priemonei, pusę mokesčio sumos moka didelės šeimos ir pan.

Beje, Latvijoje apmokestinami ir įmonėms ar organizacijoms priklausantys lengvieji automobiliai, kurių paskirtis – keleivių (iki 8) ir jų bagažo vežimas, taip pat komerciniai automobiliai, turintys daugiau kaip 3 vietas (su vairuotojo) ir sveriantys iki 3 tūkst. kg.

Juridiniams asmenims priklausantys automobiliai apmokestinami atsižvelgiant į jų darbinį tūrį. Už automobilius, kurių variklių darbinis tūris yra iki 2000 cm3, nustatytas 29 Eur/mėn., iki 2500 cm3 – 46 Eur/mėn., per 2500 cm3 – 62 Eur/mėn.

Mokestis netaikomas įmonėms, kurios automobilius naudoja išskirtinai ekonominei veiklai vykdyti. Šiuo atveju kiekviename tokiame automobilyje turi veikti kelionės kontrolės arba navigacijos sistema, leidžianti realiu laiku sužinoti, kur jis yra.

Rumunijoje – tūkstančiai eurų subsidijoms

Europos automobilių gamintojų asociacija kasmet atnaujina duomenis apie Europoje taikomus mokesčius taršiems automobiliams ir paskatas įsigyti švaresnius.

Nemažai dėmesio naujausioje apžvalgoje skiriama Rumunijai, kuri pernai patvirtino 3 metų planą atnaujinti automobilių parką ir atsikratyti senienų.

Panašiai kaip kitose ES šalyse čia buvo pradėta taikyti senų automobilių utilizavimo schema. Pagal ją, atsikratant senesnio nei 8 metų automobilio ir įsigyjant naują automobilį, kurio CO2 emisija neviršija 130 g/km, mokama 1,5 tūkst. Eur finansinė paskata. 1,75 tūkst. Eur paskata skiriama, jeigu perkamas mažiau nei 98 g/km CO2 dujų išmetantis automobilis.

Bukareštas, Rumunija© M.Nemakštiškio nuotr.

Be to, 10 tūkst. Eur subsidija skiriama perkant naują vien elektra varomą automobilį. Prie šios sumos galima gauti ir minėtą 1,5 tūkst. paskatą. Įsigyjant naują hibridinį automobilį, valstybės subsidija sudaro 4,5 tūkst. Eur.

Kitose šalyse automobilių gamintojai taip pat suteikia nuolaidas kai atsisakoma senesnės mašinos ir perkama nauja. Pvz., „Express.co.uk“ skaičiuoja, kad Didžiojoje Britanijoje kai kurie gamintojai pirkėjams tokiais atvejais atvejais suteikė iki 8 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 9 tūkst. Eur) nuolaidas perkant naujus automobilius.

Lietuvių prisirišimas prie automobilių

Paklaustas, kaip vertina galimybes Lietuvoje apmokestinti taršius automobiliai, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarstė, kad tai mažai tikėtina. Nors toks mokestis esą būtų teisingesnis nei, pvz., gyventojų pajamų mokestis (GPM).

Nerijus Mačiulis© DELFI / Andrius Ufartas

„Galimybes vertinu labai atsargiai ir skeptiškai vien dėl to, kad lietuviai labai priešiškai nusiteikę apskritai prieš naujus mokesčius ir ypač prieš automobilių mokesčius. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius Lietuvoje gana didelis ir natūralu, kad bet koks jų mokestis paliestų daugelį. Taigi, sunku tikėtis pritarimo tokiam mokesčiui.

Jį realu svarstyti turbūt tik tokiu atveju, jei tvirtinant automobilių mokesčio projektą, iš karto visuomenė labai aiškiai matytų kokią už tai gauna naudą – pvz., galbūt mažesnį GPM, „Sodros“ įmokas ar kitus mokesčius. Tokiu atveju automobilių mokestis būtų matomas kaip kompromisas mažinant mokestinę naštą kitose srityse“, – kalbėjo ekonomistas.

Jis sakė sunkiai įsivaizduojąs, kad tokį nepopuliarų mokestį kuri nors Vyriausybė įvestų nekriziniu laikotarpiu. Tačiau apskritai turto mokesčiai esą yra efektyvesni ir socialiai teisingesni nei pajamų mokesčiai.

„Jų sunkiau išvengti, dėl to, kad tai yra registruojamas turtas (pvz., NT ar automobiliai). Dėl to, valstybėse, kur yra aukštas mokesčių vengimas, šešėlinė ekonomika, tokie mokesčiai pasiteisina labiau. Ypač jeigu tai yra progresyvus mokesčio dydis, kuris priklauso nuo automobilio vertės, galingumo. Natūralu, kad jis socialiai teisingas, nes brangesnius galingesnius automobilius turintys asmenys sumoka didesnį tarifą.

Vertinant ekonominę logiką, aplinkosaugos funkciją tai yra kur kas mažiau žalingas mokestis nei GPM. Tačiau sunku įsivaizduoti, kokiu būdu šiame ekonomikos vystymosi etape Vyriausybė galėtų parduoti tokį mokestį visuomenei“, – svarstė N. Mačiulis ir pridūrė, kad reikėtų ieškoti „išmanių mainų“ ir priemonių, kurios įtikintų gyventojus, kad tai būtų naudinga.

Delfi inf.

automobiliai mokesčiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
76 peržiūros kovo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Kriminalai
2019-03-16, 12:55 val., prekybos centre Taikos pr. Klaipėdoje pastebėta, kad, išplėšus mokamo tualeto pinigų saugyklą, buvo pavogti pinigai. Padaryta žala tikslinama.  2019-03-16, apie 14:40 val., Klaipėdos apskr. VPK patalpose atliekant pristatytojo, gim. 1993 m., apžiūrą, jo rankinėje rastas folijos lankstinukas su dviem rudos spalvos neaiškios kilmės  galimai narkotinės medžiagos gabaliukais. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  2019-03-16, apie 8...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradeda veikti Jūrų kadetų mokykla. Registracija į Mokyklą jau prasidėjo. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse sav...
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Kovo 17 d. 13 val. Žvejų rūmuose laimingieji, kuriems pavyks nusipirkti bilietų, išvys ilgai lauktąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Makaronų operą“ iš kompozitoriaus Antano Kučinsko operų trilogijos apie amžinai alkanas peles. Kai ši opera 2014-aisiais sudrebino ramų Klaipėdos teatrinį gyvenimą, po premjeros maži ir dideli spektaklio kūrėjams plojo stovėdami ir ilgai nenorėjo skirstytis. Juos tiesiog sužavėjo Padažų…, atsiprašome, Pažadų konkursa...
Verslas
Verslo situacija Vilniuje – viena geriausių Lietuvoje. Įmonių skaičius Vilniaus apskrities savivaldybėse auga, o visos aštuonios regiono savivaldybės pagal verslo aplinkos palankumą yra tarp 20-ies geriausiųjų šalyje. 2018 metais, kaip ir 2017 m., Vilniaus miesto savivaldybė yra antra pagal palankumą verslui šalyje. Vilniaus rajonui atiteko 7 vieta, Elektrėnai, Širvintos ir Šalčininkai atsidūrė atitinkamai 8, 9 ir 10 vietose, Trakai ir Ukmergė – 12 ir 13,...
Įvykiai
Klaipėda kartu su visa Lietuva minės 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines –1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Nepriklausomybės Atkūrimo Akto sukaktį. Šiai itin svarbiai Lietuvos valstybei datai paminėti skiriamas visas pluoštas tradicinių ir naujų šventinių renginių. Kovo 8 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma  pulkininko leitenanto, žymaus prieškario fotomenininko Otono...