Psichoterapeutė G.Subačiūtė: leiskime vaikams pasirinkti, kaip jie nori žaisti, netaisykime jų

Turėk vaizduotės“ – turbūt ne kartą teko išgirsti, o gal net ir sakyti šiuos žodžius. Jie lengvai ištariami, bet sukelia daugybę klausimų. Iš kur gauti tos vaizduotės? Kam ji reikalinga? Ar reikėtų išsigąsti, jeigu vaikas turi įsivaizduojamą draugą? Kaip knygų skaitymas lavina vaizduotę?

Vida Press nuotr./ Mergaitė žaidžia

Apie tai leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros vadybininkė Vaiva Rutkauskaitė kalbėjo su Vilniaus psichoterapijos studijos gydytoja psichoterapeute bei vaikų ir paauglių psichiatre Gabriele Subačiūte.

– Parašytas ne vienas straipsnis apie tai, kokia laki vaikų vaizduotė ir kaip kūrybiškumas augant mažėja. Kaip susiję vaizduotė ir kūrybiškumas? Kaip jie vienas kitą papildo?

– Manau, kad vaizduotė padeda kūrybiškumui pasireikšti, nes joje gali gimti neįprasti vaizdai, scenarijai, idėjos. Tačiau vien vaizduotės kūrybiškumui nepakanka, nes ne visi turi motyvą kilusias idėjas įgyvendinti, be to, kūrybiškumui pasireikšti reikia kantrybės, darbo ir pasitikėjimo savimi. Jeigu vaizduotėje kils įdomių dalykų, bet pats nelaikysi jų vertingais, tai turbūt ir nedėsi pastangų juos realizuoti.

Kristinos Aleksynaitės nuotr./Gabrielė Subačiūtė

– Kaip vystosi vaizduotė?

– Raidoje mažas vaikas dar neturi gebėjimo aiškiai atskirti savo vidinio pasaulio nuo išorinės realybės. Pavyzdžiui, kūdikis ne iki galo suvokia net savo kūno ribas. Augdamas vaikas vis labiau pažįsta pasaulį, savo vaizduotėje jis gali „panaudoti“ vis daugiau pasaulio elementų. 3–4 m. amžiuje įsivaizduojami elementai atsiranda žaidžiant, pvz., vaikas gali vaidinti, kad valgo blyną, nors realaus blyno nėra. Tam tikrame amžiuje, paprastai apie 4–7 metų, vaikai dažniau turi įvairių neracionalių baimių, pvz., kad po lova tupi piktas baubas. Su amžiumi vaikas vis geriau atskiria vidinius išgyvenimus nuo išorinės realybės ir pikti baubai vis dažniau jaučiami kaip savo paties išgyvenimas, o ne kaip po lova esanti grėsmė. Taigi nors vaizduotė yra nuostabus dalykas, per didelis panirimas į ją gali sukelti ir sunkumų.

– Kaip geriausiai padėti ugdyti vaikų vaizduotę?

– Manau, labiausiai reiktų ne tiek ugdyti ją, kiek be reikalo neslopinti – leisti vaikui daug žaisti, ypač ikimokykliniame amžiuje, duoti vaikui pasirinkti, kaip jis nori žaisti, netaisant jo (pvz., jei vaikas žaidžia, kad karvė valgo akmenis, nereiktų pataisyti, kad iš tiesų ji valgo šieną – vaikas tai sužinos besimokydamas). Taip pat vaizduotės naudojimą slopina įvairi paruošta informacija, kurią belieka tik priimti – tokios informacijos gausu „Youtube“, filmukuose ir pan., kai vaiko vaizduotė beveik nedirba. Vaizduotės mažiau reikia ir naudojantis žaislais, kurie viską daro patys, arba yra jau su priskirtu aiškiu charakteriu, savybėmis (tarkim, Supermenas). Turėdamas paprastą traukinuką vaikas gali pats įsivaizduoti jo leidžiamą garsą, tam turbūt nebūtų prasmės su tūtuojančiu traukinuku. Žinoma, nereiktų pulti į kraštutinumus ir visiškai atsisakyti spalvotų ar grojančių žaislų. Nelabai malonus, bet svarbus patyrimas, skatinantis vaizduotę – tai nuobodulys. Todėl svarbu leisti vaikams kartais panuobodžiauti, neužpildyti jų visos dienos veiklomis.

– Kuo laki vaizduotė padeda mums kasdieniame gyvenime?

– Manau, panirimas į vaizduotę dažnai gali būti malonus, taip galime pailsėti. Taip pat vaizduotė padeda kuriant, sprendžiant įvairias problemas. Kartais vaizduotė tampa būdu tvarkytis su sunkiais jausmais (pvz., jei aš jaučiuosi nieko nesugebantis, galiu įsivaizduoti, kad esu daug pasiekęs ar toks tapsiu), atsiriboti nuo skaudžios realybės. Tačiau tai ne visada geriausias būdas spręsti sunkumus, ypač jei jie sprendžiami tik tokiu būdu ir tai užsitęsia.

– Ar reikia išsigąsti, jeigu vaikas turi įsivaizduojamą draugą? Kodėl?

Tam tikrame amžiuje, maždaug 3–6 m., tai yra norma, todėl paprastai išsigąsti nereikėtų. Svarbu bandyti suprasti, ką įsivaizduojamas draugas suteikia vaikui. Jeigu šis reiškinys užsitęsia, vaikas ir augant nesupranta, kad tai – jo vidinio pasaulio dalis, galima kreiptis į psichologą, kuris padėtų suprasti, kodėl vaikui tas draugas tapo toks svarbus, ką vaikas juo kompensuoja.

– Knygoje „Tiltas į Terabitiją“ du draugai Leslė ir Džesas sukuria savo paslapčių šalį Terabitiją, pagrindinis knygos „Džiugė“ veikėjas Albenas bendrauja tik su jam vienam matoma ežero mergele Džiuge, Erlis iš knygos „Laivavedys Erlis“ keliauja sekdamas skaičių pi... Kaip skaitant knygas galima padėti lavinti vaikų vaizduotę?

– Knygų skaitymas vaizduotę lavina per tai, kad mes jas skaitydami įsivaizduojame ten aprašytus žmones, aplinką ir pan. Taip pat tokiu būdu prisiliečiame prie kito žmogaus vaizduotės, turtiname savo pažinimą, kurio dėka tarsi įgyjame daugiau „plytų“ savo vaizduotės pastatams.

– Turbūt yra tekę girdėti posakį „neturi vaizduotės“. Ar tikrai yra žmonių, kurie neturi vaizduotės?

– Manau, vaizduotę turime mes visi, tik vieni labiau remiasi ja, kiti – kitais dalykais (galbūt racionalumu, taisyklėmis).

Psichologija Vaikas Žaislai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
9 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva krenta žemyn antrus metus iš eilės. Šiemet iš 33 vietos Lietuva nukrito trimis pozicijomis į 36 vietą. Tuo tarpu Latvija šiais metais išlaikė 35 poziciją, Estija vienu laipteliu pakilo aukščiau iš 29 į 28 poziciją, o kaimyninė Lenkija kaip ir Lietuva leidosi žemyn –  iš 34 į 38 vietą. Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip...
Įvykiai
Lina Mustafinaitė Visame pasaulyje sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Svetainės su sutrikimais veikia ir Lietuvoje. Socialinių tinklų ir kitų svetainių veiklos sutrikimus fiksuojančiame puslapyje downdetector.com matyti, kad antradienio popiepę padaugėjo skundų dėl „Facebook“ ir „Instagram“. Žmonės rašė iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų šalių. Lietuvoje socialinių tinklų veikla taip pat sutriko. Pirmadienio vakarą...
Įvykiai
Pedagogų streikai įgauna pagreitį, teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, drauge su kitų pedagogų profesinių sąjungų atstovais trečiadienį pakviestas pasikalbėti su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, o ketvirtadienį – į Prezidentūrą. Pasak A. Navicko, lapkričio 12 dieną pradėtas neterminuotas pedagogų streikas neišsikvepia. Antradienį prie streikuojančiųjų prisijungė 66-ta ugdymo įstaiga - Vilniaus Martyno Ma...
Įvykiai
Ineta Nedveckė Antradienį Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė „valstiečių“ įregistruotas įstatymo projektas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Tam reiktų pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Toliau projektas bus svarstomas komitetuose, vėliau dėl jo Seimas balsuoti turės dar bent 3 kartus. Už projektą balsavo 54 parlamentarai, prieš – 29, susilaikė 15. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirta...
Įvykiai
Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių artėjant šv. Kalėdoms nušvis naujomis spalvomis – būtent čia šiais metais įsikurs pagrindinė Palangos eglė. Ne vienerius metus pagrindinis šv. Kalėdų atributas – miesto eglė – puošė centrinę kurorto aikštę. Tačiau šiais metais nuspręsta žiemos šventes pasitikti su naujovėmis. Pasak Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorės Vitos Petrauskienės, šalia kurorto simboliu vadinamo Kurhauzo ir Koncertų sa...
Kultūra
Šie, 2018 metai, ypač gausūs įvairių svarbių mūsų valstybei jubiliejų, t.y. Lietuvos valstybės atkūrimo 100 - osios metinės, 100 metų Lietuvos Vyriausybei, lapkričio 23 d. švęsime Lietuvos kariuomenės šimtmetį. 2018 - ieji – jubiliejiniai ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, skaičiuojančiai jau 30 gražios ir prasmingos veiklos metų. Buvusius kalinius, tremtinius, laisvės kovų dalyvius vienijanti organizacija gimė kartu su Sąjūdžiu. 1988 m....
Įvykiai
Seimas antradienį pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Už tokią rezoliuciją balsavo 91 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš, septyni susilaikė. Dokumentu konstatuota, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1954 metų lapkričio 26 dienos, po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo, iki jo paties mirties 19...
Sveikata
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 46-ąją šių metų savaitę (lapkričio 12–18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 65,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo panašiai – 60,2 atv./10 tūkst.  gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 46-ąją savaitę registr...
Įvykiai
Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius, BNS patvirtino jo giminaitis parlamentaras Arvydas Nekrošius. Pasak Seimo vicepirmininko A.Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė apie 3 val. nakties. E.Nekrošiui trečiadienį būtų sukakę 66 metai. BNS /Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Čia pateikiama informacija skirta suaugusiems. Patvirtinkite, kad turite 18 metų.