„Gal genai kalti, kad gyvenimą ragauju godžiai“

„Senatvė nedaug kuo skiriasi nuo jaunystės, tik ateitis nebėra tokia dosni“, - savo mėgstamą režisierių Frederiką Felinį pacitavo 84 metus einanti klaipėdietė Magdalena Trakumienė.

KNYGA. „Knyga man visada buvo didelis dalykas. Daugumą savo knygų atidaviau vaikaičiams, Vydmantų mokyklai ir bibliotekai, sau pasilikau enciklopedijas ir lietuvių autorių kūrinius“, - sakė Magdalena Trakumienė. © Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vaikai ir draugai ją vadina atomine moterimi, nes ji gyvybinga, jaunatviška, energinga. Su ja gali pakalbėti apie šiuolaikinį meną, apie viską, tik ne apie ligas.

Kaip interpretuotumėte posakį „Kiekviena diena - sklidina skonių dievų amfora“?

Manyčiau, taip ir yra: kiekviena diena kažką duoda ir atima. Mano mamytė beveik 92 metus nugyveno, buvo šviesaus proto, daug skaitė. Man gyvenime svarbiausia buvo šeima, mokykla ir didelis dalykas - knyga. Tai man buvo viskas. Dar su mažiukais vaikais mes važiuodavom į Klaipėdą pamatyti visas spektaklių premjeras, keliavom į Karpatus, Kareliją, Leningradą, Baltijos šalis...

Aš iš kaimo mokyklėlės nuo pat pirmo skyriaus gavau labai daug, esu kruvina kaimietė, gimiau Juodupėnų kaime netoli Salantų. Nesu ir dabar užsidarius savo kiaute, gal tokius genus turiu, kad visą laiką norėjau pamatyti, keliauti. Lakstau, kad nesustabarėčiau, nors laukiu klubo sąnario operacijos. Turėjau tris gyvybingas mokyklos drauges, liko tik viena... Būdavo tradicija prie jūros važiuoti, susitikti, pasikalbėti apie viską, dienas, sklidinas ypatingų įvykių.

Anot Sent Egziuperi, mes ateiname iš savo vaikystės...

Aš turėjau nuostabią senelę, tėvo mamą, Magdaleną, kurios vardas man buvo duotas. Ji gimė Salantų dvaro kumetyne, buvo be galo graži, tai ponaitis jai buvo padovanojęs nusidėjėlės Magdalenos paveikslą, bet mano mama jį sudegino, sakydama, kam mums ta plika moteriška. Močiutė, kumečio dukra, mokėjo skaityti, ir mane, dar neinančią į mokyklą, iš kalendorių išmokė skaityti, istorijų be galo daug apie dvarą pasakojo, šventes, ir koks parkas gražus buvo. Dabar jį vėl atkuria. Tėvai, pakūrenę krosnį, liepdavo skaityti laikraštį „Ūkininko patarėjas“. Paskui prasidėjo karas, gyvenome sunkiais laikais. Įstrigo žydų šaudymas...

LAIMĖ. „Nereikia pykčio širdyje laikyti, jis žmogų gali sugraužti“, - sakė Magdalena Trakumienė.

Kodėl tapote mokytoja?

Turbūt dėl to, kad turėjau puikius mokytojus. 1941 metais mylimą mokytoją, kuris grojo smuikeliu, dainavo, buvo šiltas žmogus, su šeima išvežė į Sibirą. Kai spręsdavome matematikos uždavinius, nupiešdavo lentoje obuolius, pirklius, bulvių maišus, ir dėmesys mūsų buvo prikaustytas. Paskui atėjo mokytoja Grušaitė, labai graži. Mums, vaikams, atrodė, jog visi būsim mokytojais ir būsim tokie pat gražūs.

Vienu metu norėjau būti vaistininke, nes mokiausi vienoje klasėje su vaistininko dukryte, bėgdavome pas jos tėvą, žavėjo jo baltas chalatas. Bet greitai tas noras praėjo, nes bijojau kraujo.

Kokius mokinius jūs pati turėjote?

Mano vyras buvo žemės ūkio darbuotojas, paskui - tarybinio ūkio direktorius, bet abu pradėjome dirbti vakarinėje mokykloje, mokiniai buvo už mus vyresni. O vėliau sutikę dėkodavo, kad juos tiek daug išmokiau, nors pati nieko nemokėjau, buvau neakivaizdžiai baigusi tris lietuvių kalbos kursus. Laimingai dirbau žemesnėse klasėse, o aukštąjį mokslą baigiau būdama 53 metų, kai kurie mano dėstytojai buvo bendraamžiai.

Šateikių mokykloje išleidau pirmąją vienuoliktokų laidą - buvo nuostabūs vaikai, godžiai mokėsi, buvo protingi. Paskui 10 metų dirbau internatinėje mokykloje, ten buvo mokinių iš vaikų namų, iš prasigėrusių šeimų. Kai kuriuos pavyko ištraukti iš liūno.

Nebuvau labai talentinga, buvo už mane labiau vykusių mokytojų, bet dirbau iš širdies, nors auginau savo keturis vaikus. Kaime sakydavo, kad mūsų šeima padori, mano vyras nesisarmatijo vakarienę padaryti, nes mano darbas baigdavosi sutemus. Iš tų mano „internatinių“ vaikų išaugo du gydytojai, ekonomistas, manau, dėkingi jie yra šviesaus atminimo Klaipėdos internato direktoriui Stanislovui Rumbučiui, išrūpinusiam jaunuoliams stipendijas.

Buvo ir išdaigininkų, lepūnėlių mokinių, kurie puldavo į akis, bet negirdėjau, kad kuris iš jų būtų tapęs banditu. Ir dabar prisimenu, vienas vaikas, mane pamatęs, šaukdavo: „Traktorius pareina!„, o aš atsakydavau: „Tai gal važiuojam kur nors?“

Papasakokit apie savo vaikus.

Manieji nė vienas nei į žemės ūkį ėjo, nei į mokytojus, nes matė, koks siaubas yra ši profesija. Vyresnieji turėjo patys mažuosius į darželį vedžioti, auklėjo vienas kitą, todėl ir dabar gerai sutaria.

Saulius yra biofizikas, vadinu jį tolimuoju vaiku, nes gyvena Amerikoje, Pitsburge. Nuo mažumės buvo krapštukas, pats mokėjo kelnes pasiaurinti ar paplatinti, mokėjo siūti siuvamąja mašina, kambarėlį išsiklijavo kartonu, mašiną vairuoti pradėjo sėdėdamas tėvui ant kelių. Bet mokėsi šiaip sau.

Visi mano vaikai baigė muzikos mokyklą, skambino pianinu, nupirkome fortepijoną. Buvo laikas, kai jie nebenorėjo muzikuoti, bet mes su vyru nenusileidome.

Audronis yra muzikantas, bet ne kokia nors garsenybė. Dainora yra architektė, vaikystėje mėgo popierinėms lėlėms drabužius modeliuoti, važinėjo į Vilniaus dailės akademijos architektūros katedrą mokytis piešti, braižybos. O Mirolanda yra psichologė. Buvo gabi matematikai, kietuolė, net nežinau, į ką atsigimusi.

Kaip reikia prižiūrėti vyrą, kad, pasipustęs padus, nepabėgtų?

Aš turiu dar vieną Felinio citatėlę: „Gera santuoka yra ta, kuri abiem pusėms atrodo tokia.“ Nesakau, kad mano vyras buvo idealas, bet mes niekada vaikams girdint nesiginčijom, nereiškėm priešingų nuomonių. Jeigu aš sakydavau sūnui: „Būsi nubaustas ir į šokių vakarėlį mokykloje neisi“, tai tėvas pritardavo.

Mes su vyru buvome pažįstami nuo mokyklos laikų, jis buvo iš problemiškos šeimos. Mudu kliaudamiesi knygų išmintimi kūrėme savo šeimyninį gyvenimą, visur ėjome, dalyvavome. Aš choruose, ansambliuose dainavau, jis vaikus prižiūrėdavo. Būdavo, dvi mokyklos pastatydavome po spektaklį, visas Salantų miestelis su gėlėmis eidavo žiūrėti. Ta kultūra mūsų su vyru gyvenime labai daug reiškė. Turėjome draugų porų, kurios tarpusavyje gražiai sutarė.

Romantika išliko visą gyvenimą. Vyras buvo išmokęs vaikus per mano gimtadienį atnešti gėlę.

Bet juk jūsų gyvenime ne viskas buvo sviestu patepta?

Kai gyvenome Vydmantuose, vyrą pakvietė į partijos komitetą, norėjo pašalinti iš partijos. Dėl to, kad buvo principingas, ūkio kasininkei liepė susimokėti už „Pobedos“ padangas, kurias ji pasisavino. Jos skundas pasiekė Maskvą, jis ir spaudoje buvo „sudirbtas“.

Vėliau vyrui operavo koją, metų metus negijo tropinė žaizda. Paskui susirgo vėžiu. Kai nuvežiau į ligoninę, jis pirmą kartą man pabučiavo rankas. Norėjo dar pasakėlę vaikaičiams paskaityti, bet...

Po netekties mane palaikė vaikai, ištverti padėjo Vydmantų mokyklos kolegos. Po darbo, būdavo, grįžtu, ir galvoju, kad rasiu vyrą skaitantį...

Nieko nekalbate apie Dievą. Esate ateistė?

Esu tikinti, bet dažnai nepuldinėju į bažnyčią. Mano mama buvo be galo religinga, sakydavo: „Nežiūrėk, vaikeli, ką kunigas daro, klausyk, ką kalba.“

Ko gailitės gyvenime nenuveikusi?

Galvojau, kad galiu būti ir gera motina, žmona, ir gera darbe. Argi tai įmanoma? Reikėjo imtis ko nors vieno. Bet kai pagalvoju, vaikai užaugo neblogi, kai sutinku mokinius, man padėkoja.

Ką galvojate apie šiuolaikinį jaunimą?

Ar patys jauni nebuvom? Savo tėvams mes irgi siaubingi atrodėm, nežmoniškai apsirengę, jie šaukė: „Viešpatie, kokie jūs esat!“ Manau, daugiau yra protingų, šaunių, talentingų jaunuolių.

Kas žmogų daro laimingą?

Nereikia širdyje laikyti pykčio. Aš atleidau visiems. Ir tai moteriai, kuri mano vyrui gerokai gyvenimą sutrumpino. Bet gyvenimas jai blogai baigėsi. Džiaugiuosi, kad galiu vaikščioti, kad dar turiu šiek tiek proto, ir dar norėčiau į Ameriką nuvažiuoti, vėl Niagaros krioklio pažiūrėti, Vašingtoną, Niujorką pamatyti. O dabartinis mano noras - pamatyti, išgirsti aklą italų dainininką Andre Bočelį.

„V.E.“ inf.

MagdalenaTrakumienė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
74 peržiūros sausio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įdomu!
Kiekvienas Zodiako ženklas turi tamsiąją savo pusę. Kaip pavyzdys čia puikiai tinka Žuvų ženklo astrologinis žymėjimas – dvi žuvys, susijungusios uodegų pelekais ir plaukiančios skirtingomis kryptimis – link dangaus ir pragaro. Tad akivaizdu, kad piktoji pusė kiekviename Zodiako ženkle egzistuoja. Jei esate pasirengę sužinoti, kur ir kokios jumyse slypinčios blogio gelmės, skaitykite toliau. AVINAS Avinai yra tikri karštakošiai. Jie yra valdomi Marso, karo...
Laisvalaikis
Turbūt 90 procentų planetos gyventojų iškart atsakytų į klausimą apie mėgstamiausią spalvą. O ar kada nors pagalvojote, kodėl kartais žmonėms patinka būtent ta viena ir vienintelė spalva? Pasirodo, tai gali atskleisti ne tik jūsų skonį daiktams, bet ir tam tikrus asmenybės bruožus, apie kuriuos galbūt net patys nežinojote. Taigi raskite savo mėgstamą spalvą sąraše ir skaitykite apie savo asmenybės paslaptis. Juoda Jei jūsų mėgstamiausia spalva yra juoda, t...
Laisvalaikis
Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai” jau keturioliktąjį kartą pakvietė susipažinti su festivalio programa, svečiais bei pakalbėti apie prancūzišką kultūrą. Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani atskleidė, kad šiais metais be pagrindinės programos žiūrovai galės išvysti ir dvi retrospektyvas. Režisieriaus, lyginamo su Alfredu Hitchcock'u,  Henri-Georges'o Clouzot filmų retrospektyva bei, aktorės, kuriai pernai būtų suėję 80 metų, Rom...
Laisvalaikis
Vandeniui – egzotiškos jūrų gėrybės, Jaučiui – šviežios daržovės, Liūtui – gerai keptas bei sotus antrekotas, Mergelei – lengvas sveikuoliškas užkandis, o Šauliui – itališkos virtuvės gardėsiai. 2019-ieji Kiaulės metai žada skalsius bei sočius metus, todėl pabandykime prie vieno stalo susodinti visus 12 Zodiako ženklų ir pažiūrėkime, kokį maistą jiems patariama rinktis šiemet.   Aviną valdo ugnis, todėl aštrus maistas šiemet ne tik atneš sėkmę ir gerą savi...
Įvykiai
Laisvės gynėjų diena – sausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. Keliama Lietuvos valstybės vėliava. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine...
Laisvalaikis
Oficialiai patvirtinta – Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings kartu sieks atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Žinomų dainininkų pora šiandien publikai pirmą kartą pristato gyvai atliktą bendrą savo dainą „Sing!“, su kuria ketina užkariauti populiariausio dainų konkurso pasaulyje žiūrovų simpatijas. „Tikime savo potencialu, nes daina „Sing!“ yra galinga, kaip galinga yra pati idėja ir galingas yra visas sumanymas. Daina gali labai daug. Ji tampa dar g...
Įvykiai
Vitalija Mockevičiūtė, sausio 11 dieną švenčianti penkiasdešimtmetį, yra viena iš įdomiausių viduriniosios kartos aktorių. Iš pažiūros lyg ir niekuo neišsiskirianti, ji savyje slepia neįkainojamą aktorystės talentą. Šiandien ją galima pavadinti talentingiausia komedinio amplua aktore. Būti komiku, kai pasaulis nejuokingas, nėra paprasta. Tam reikalingas neįtikėtinas budrumas aplinkai, pastabumas mažiausiai detalei ir, svarbiausia, apsiskaitymas, be kurio j...
Įvykiai
„Wizz Air“, sparčiausiai auganti aviakompanija Europoje, skelbia žiemos išpardavimą ir siūlo 20 proc.* pigesnius šiandien užsakytus skrydžius. Vietas skrydžiui galima rezervuoti bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle. Pasiūlymas galioja iki kovo mėnesio pabaigos.  Žiemos sezonui beveik įpusėjus atsipalaiduoti norintiems keleiviams, kuriems nusibodo stingdanti temperatūra, šiandien puiki proga pasinaudoti „Wizz Air“...
Įvykiai
Minint prieš dvidešimt aštuonerius metus iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių, 2019 metų sausio 11 d. lygiai 8.00 valandą ryto visoje Lietuvoje languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, pergalės ir atminties žvakutės. Virš 1500 mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų Lietuvoje ir užsienyje jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimą  dalyvauti Laisvės...