Kapavietė tapo barnių priežastis: teismų virtinė sprendžia giminaičių nesutarimus

Dana Lukauskienė

Gyvenimas yra laikinas, trapus, jame svarbiausia ne materialūs dalykai ar turtai, o tai, kaip tave prisimena artimieji. Jiems tenka labai atsakinga pareiga – po mirties palaidoti, prižiūrėti kapus, gerbti ir puoselėti atminimą. Džiugu, kai visa šeima yra darni, žvelgia į dalykus viena kryptimi, tačiau būna ir nesutarimų. Skaudu, kai kapavietė tampa giminių konfliktų priežastis, o ilsėtis ramybėje mirusiesiems trukdo įvairūs ginčai.

Vieniems giminaičiams kapavietės sutvarkymas, pašalinant senojo grindinio plyteles, o vietoj jų užpilant žvyro bei bortelio įrengimas prie paminklo, atrodo tvarkymo darbai, o kitiems – neleistina rekonstrukcija. „V.P.“ nuotr.

Vieniems tvarka, kitiems – neteisėti veiksmai

Keletą metų besitęsiantis palangiškių konfliktas dėl kapavietės priežiūros ir nesibaigiančių ginčių virtinės, ginčai dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą priskyrimo pasiekė jau ir Klaipėdos apygardos teismą. 2015-aisiais prasidėjęs konfliktas buvo nagrinėtas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos teismo rūmuose. 2017-aisiais civilinėje byloje buvo padėtas taškas, tačiau tuo teismų virtinė neužsibaigė. Ginčas nukeliavo į Klaipėdos apygardos teismo rūmus. Apeliacinį skundą pateikė R.S., kuri kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priskirti kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse, kur palaidotas jos tėtis (A.V.) ir dėdė (V.V.) priežiūrą jai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Konflikto esmė – galimybė kapavietėje palaidotiieškovės mamą šalia jos vyro. Deja, šiam žingsniui prieštaravo J. J. ( šios bylos atsakovė, apeliantės teta). Abi nesutariančios dėl kapavietės priežiūros. Jei viena atneša gėlių, kitai – jos atrodančios per prastos, o kapavietės rekonstrukcija ir priežiūra, nesuderinus ir neaptarus bendrai, kitos moters vertinimu – neteisėti veiksmai.

Savavališkai perstatinėjamos gėlės

Dukterėčios pasipiktinimą tetos veiksmais sukėlė prieštaravimas leisti palaidoti mamą šalia jos tėvo. Konfliktas įsisiūbavęs iki tokio lygio, jog teta nuiminėdavusi ieškovės atneštas gėles ir perstatydavusi jas ant šalia esančių kapų. „V.P.“nuotr.

Pasak ieškovės, teta neargumentuotai prieštaraujanti jos norui palaidoti mamą šalia jos tėčio. Tad jai svarbi yra teisė į kapavietės priežiūrą, kad nereikėtų klausyti tetos priekaištų, prašyti leidimų tvarkyti kapą. Paskutinysis atsakingas asmuo už šios kapavietės priežiūrą J.V. taip pat miręs, o po jo mirties kitam asmeniui kapavietės priežiūra nebuvo priskirta.

Patikslintame ieškinyje teigiama, kad atsakovei buvo siūloma pasidalinti kapavietę į du kapus, tačiau ji prisidėti finansiškai ar bent darbais prie padalinimo nesutiko. Ieškovė teisme akcentavo, kad jos teta nuolat keičianti nuomonę dėlšios kapavietės priežiūros, savavališkai perstatinėjusi gėles ir stumdžiusi grindinio plyteles. Konfliktas įsisiūbavęs iki tokio lygio, jog teta nuiminėdavusi ieškovės atneštas gėles ir padėdavusi jas ant šalia esančių kapų.

Kol anapilin iškeliavę giminaičiai ilsėjosi, gyvieji dėl kapavietės priežiūros geruoju nesusitarę. Tad jau treti metai varstomos teismų durys.

Su ieškiniu nesutiko

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ji tikino, kad ieškovės tėtis A.V. su žmona ir dukra gyvenęs Klaipėdoje. Anuomet jos brolio žmona, žuvusįjį atsisakiusi laidoti, minėto kapo neprižiūrėjusi, tad kapavietę tvarkiusi visą laiką J.J., jos tėvai, kiti šeimos nariais. Kiek vėliau tvarką kapinėse prižiūrėjusi, gėles sodinusi, laisčiusi tik ji viena. Tvarka buvo palaikoma jos pastangomis ir lėšomis. Tad faktine abiejų brolių kapų tvarkytojapo jos tėvo ( ieškovės senelio) mirties likusi tik ji. Teismui akcentavusi, kad nei R.S., nei jos mama jai nepadėjusios, o kapavietės ji negadinusi. Rekonstrukcija buvo daroma siekiant tvarkyti ir puoselėti kapavietę.

Palangos teisme sprendimas palankus tetai

Dar praėjusiais metais lapkritį Palangos miesto teismas paskyrė J. J. atsakingu asmeniu už kapavietės, kurioje palaidoti broliai A.V. ir V.V., priežiūrą. Taip pat priteisė jai iš ieškovės 273,20 euro bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 57,42 euro bylinėjimosi išlaidų reikėjo atlyginti valstybės naudai.

Prieš metus pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad kapavietė registruota mirusiųjų brolių tėvo J.V. vardu. Po joo mirties nė vienas giminaitis nebuvo įrašytas žurnale atsakingu asmeniu už minėtos kapavietės priežiūrą. Teismas pastebėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaitės, tad teisę būti asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą, turi. Teismui duomenis teikė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuris nurodė, jog kapavietę vienodai prižiūri abi moterys. Abi šalys turi išvestinę kapavietės valdymo teisę, nes savanoriškai prisiėmė prievolę tvarkyti kapus ir ją vykdė.

Teismo sprendimą lėmė faktas, jog būnant gyvam atsakovės tėvui, šeimoje susiformavo tradicija, jog šią kapavietę prižiūri J.J., todėl ji buvo pripažinta kapavietės valdymo teisės turėtoja. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus ir dėl neva savavališkos kapo rekonstrukcijos, esą tai įvykę be artimųjų sutikimo. Kadangi kapavietėje nebuvo pastatyta naujų statinių ar kitų objektų, nebuvo rekonstruojamas paminklas, nepasodinti ir neiškirsti medžiai, o kapavietės sutvarkymas, pašalinant senojo grindinio plyteles, vietoj jų užpilant žvyro bei bortelio įrengimas prie paminklo kapavietėje gėlėms sodinti, nėra laikytini kapo rekonstrukcijos darbais ir jiems pagal Kapinių tvarkymo taisykles ir kitus dokumentus kapinių prižiūrėtojo leidimas nėra būtinas.

Skundas keliavo į Klaipėdos apygardos teismą

Dukterėčios netenkino toks teismo sprendimas, tad byla pasiekė Apygardos teismą. Apeliaciniu skundu ieškovė R.S. prašė panaikintipraėjusių metų lapkričio 21dieną priimtą Palangos miesto teismo sprendimą.

Ieškovės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į jos mamos valią – būti palaidotai šalia savo vyro. Be to, skiriant atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, be kurio sutikimo negalima nieko šioje kapavietėje laidoti, turėjo būti objektyviai ištirtos visos bylos aplinkybės, atsižvelgta į laidojimo papročius bei moralines nuostatas – žmonos moralinę teisę būti palaidotai šalia savo vyro. Anot ieškovės, atsakovė buvusi vos 16 metų, kuomet šeima įsigijusi kapavietę, ją prižiūrėjęs apeliantės senelis. Beje, apeliantės teta daugelį metų gyvenusi Didžiojoje Britanijoje, dėl ko nedalyvavo ir savo tėvo laidotuvėse, ir tai, apeliantės nuomone, paneigia pirminės instancijos teismo išvadą, jog atsakovė nuolat, nuo pat kapavietės įsigijimo momento ją tvarkiusi ir prižiūrėjusi.

Prašė palikti nepakitusį sprendimą

Deja, teta su savo dukterėčia nesutiko. Ji prašė palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą nekeistą. Moteris argumentavo, kad po senelio mirties, dukterėčia net nesiekusi tapti atsakinga už kapavietės priežiūrą, sutiko, kad faktiškai kapus tvarkytų teta. Ji argumentavo, kad senelio valia kapavietė būtų patikėta jai, o tai patvirtino ir giminaičiai, davę parodymus teisme. Moteris pateikė ir nuotraukas, kuriose fiksuota, jog pati kapavietę prižiūrėjo tinkamai, ją tvarkė, o tvarkydama įstatymų nepažeidė. Dėl kapo priežiūros ir tvarkymo jokių pretenzijų anksčiau nebuvo gavusi, o išvykimas dirbti į kitas Europos valstybes esą visiškai nedarė neigiamos įtakos pareigai tvarkyti kapavietę. Atsakovė nesutinka, kad jaunas amžius galėtų trukdyti tvarkyti kapus ir argumentavo, jog darbo įstatymai garantuoja asmens, turinčio 16 metų amžiaus, teisę į darbą.

Apygardos teismas paliko galioti

Išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes Klaipėdos apygardos teismas birželio 1 dieną priėmė R.S. nepalankią nutartį. Jis nutarė nekeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir paliko jį galioti. Dukterėčia taip pat turės padengti ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad įvertinus proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvadą, jog labiau tikėtina atsakovės J. J. išsakyta pozicija, jog ji nuo pat pradžių rūpinosi šeimos kapaviete. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad nuo šios kapavietės įsigijimo joje buvo palaidotas atsakovės brolis, kuris yra artimas atsakovės giminaitis, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog atsakovė šios kapavietės neprižiūrėjo. Priešingai, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kapavietės įsigijimo metu atsakovei esant 16 metų amžiaus ji šios kapavietės neprižiūrėjo yra vertintini tik kaip apeliantės nuomonė, neparemta jokiais byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, įrodinėdama, jog ji turėtų būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nurodo aplinkybes, jog tokia buvo J. V (senelio), kuris ir įsigijo ginčo kapavietę, valia. Pažymėtina, jog šias aplinkybes apeliantė įrodinėja tik formaliais teiginiais, kurių nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti J. V. tikrosios valios dėl kapavietės priežiūros.

Kapavietė barniai teismai kapinės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
159 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Ilgoji pertrauka
„Lietuvos maximalistai” – tai jau 16 metų Lietuvoje vykstantis konkursas, kurį organizuoja prekybos tinklas „Maxima” ir stipendijomis skatina talentingus bei pažangius šalies moksleivius. Iš daugiau nei 500 talentingų Lietuvos vaikų, dalyvavusių konkurse, šiemet į geriausiųjų gretas pateko ir Palangos senosios gimnazijos III klasės mokinys Dovydas Žemaitaitis, kurį konkurse dalyvauti paskatino šeima. Kaip pasakoja gimnazistas, konkurso pažangumo kategorij...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai. Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjanč...
Įvykiai
Zenonas Rupkus Lapkričio 12 d. – 23 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką, į jį įsijungia ir kai kurios Lietuvos mokyklos. Didžiausia protestų banga nuvilnys lapkričio 19 dieną. O ar streikuos Palangos ugdymo įstaigos, teiraujamės miesto mokyklose. Žeminantis atlyginimo „padidėjimas“ Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mok...
Kultūra
Žaneta Skersytė Apie pirmąją šalies muzikinių teatrų istorijoje vaikams skirtų operų trilogiją pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kviestinis režisierius Ramūnas Kaubrys. R. Kaubrys – legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai jau pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių. Kompozitoriaus Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogija: „Bulvinė pasaka“ (2007 m., apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“), „Makaronų opera“ (20...
Įvykiai
Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Kompiuterinis virusas nuo lapkričio 9 d. „spam“ tipo laiškais atakuoja el. pašto serverius. ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad per pastarąjį mėnesį bandymų užkrėsti apsaugą turinčius kompiuterius Lietuvoje skaičius buvo padidėjęs iki 16 proc., kuris nuolat kinta ir šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs. Plinta per fiktyvias sąskaitas Bankinis trojanas „Emo...
Sportas
Iki šio sezono sunkiojo krašto arba vidurio puolėjo pozicijose rungtyniavęs Grantas Vasiliauskas savo ateitį mato toliau nuo krepšio. 19-os metų 204 cm ūgio ir 98 kg svorio puolėjas sezono pradžioje išpildyti šio savo noro Mariaus Kiltinavičiaus treniruojamoje Palangos „Kuršių“ ekipoje kol kas negali, tačiau jau netrukus situacija pasikeis. Ateityje jis tikisi rungtyniauti lengvuoju krašto puolėju. „Kur reikia, ten ir žaidžiu, bet manau, kad šiuo metu turė...
Įvykiai
Daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema ir kasmet grąžina 500 mln. gėrimų pakuočių. Tačiau kaip ji veikia? Tą žino retas. Ar kada pagalvojote, kur ir kaip keliauja mūsų sumokamas užstatas? Kas atsitinka pakuotei, kai ją įmetame į taromatą? Kokiomis lėšomis išlaikoma sistema? Atsakymus bei kitų įdomių faktų rasite šiame tekste. Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduri...
Įvykiai
Keliasdešimtyje Lietuvos mokyklų tęsiantis streikui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiaus darbo grupė dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo. Streiką organizuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga teigia, kad prie protesto prisijungus devynioms mokykloms ketvirtadienį iš viso streikuos 31 ugdymo įstaigos. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad kelios mokyklos jau pasitraukė iš streiko – protestuoti...
Įvykiai
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokytojais yra manipuliuojama, siekiant juos įkalbėti streikuoti. „Nerimo tikrai yra, mokytojų bendruomenė tikrai įsitempusi. Yra daug manipuliacijos netikromis žiniomis, yra daug kurstymo. Važinėdami į mokyklas matome, kad artėja savivaldybių rinkimai, kad mokytojais yra manipuliuojama, yra įkalbinėjama streikuoti. Tokioje erdvėje mokytojai jaučiasi pasimetę“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė...