Kapavietė tapo barnių priežastis: teismų virtinė sprendžia giminaičių nesutarimus

Dana Lukauskienė

Gyvenimas yra laikinas, trapus, jame svarbiausia ne materialūs dalykai ar turtai, o tai, kaip tave prisimena artimieji. Jiems tenka labai atsakinga pareiga – po mirties palaidoti, prižiūrėti kapus, gerbti ir puoselėti atminimą. Džiugu, kai visa šeima yra darni, žvelgia į dalykus viena kryptimi, tačiau būna ir nesutarimų. Skaudu, kai kapavietė tampa giminių konfliktų priežastis, o ilsėtis ramybėje mirusiesiems trukdo įvairūs ginčai.

Vieniems giminaičiams kapavietės sutvarkymas, pašalinant senojo grindinio plyteles, o vietoj jų užpilant žvyro bei bortelio įrengimas prie paminklo, atrodo tvarkymo darbai, o kitiems – neleistina rekonstrukcija. „V.P.“ nuotr.

Vieniems tvarka, kitiems – neteisėti veiksmai

Keletą metų besitęsiantis palangiškių konfliktas dėl kapavietės priežiūros ir nesibaigiančių ginčių virtinės, ginčai dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą priskyrimo pasiekė jau ir Klaipėdos apygardos teismą. 2015-aisiais prasidėjęs konfliktas buvo nagrinėtas Plungės rajono apylinkės teismo Palangos teismo rūmuose. 2017-aisiais civilinėje byloje buvo padėtas taškas, tačiau tuo teismų virtinė neužsibaigė. Ginčas nukeliavo į Klaipėdos apygardos teismo rūmus. Apeliacinį skundą pateikė R.S., kuri kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priskirti kapo, esančio senosiose Palangos kapinėse, kur palaidotas jos tėtis (A.V.) ir dėdė (V.V.) priežiūrą jai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Konflikto esmė – galimybė kapavietėje palaidotiieškovės mamą šalia jos vyro. Deja, šiam žingsniui prieštaravo J. J. ( šios bylos atsakovė, apeliantės teta). Abi nesutariančios dėl kapavietės priežiūros. Jei viena atneša gėlių, kitai – jos atrodančios per prastos, o kapavietės rekonstrukcija ir priežiūra, nesuderinus ir neaptarus bendrai, kitos moters vertinimu – neteisėti veiksmai.

Savavališkai perstatinėjamos gėlės

Dukterėčios pasipiktinimą tetos veiksmais sukėlė prieštaravimas leisti palaidoti mamą šalia jos tėvo. Konfliktas įsisiūbavęs iki tokio lygio, jog teta nuiminėdavusi ieškovės atneštas gėles ir perstatydavusi jas ant šalia esančių kapų. „V.P.“nuotr.

Pasak ieškovės, teta neargumentuotai prieštaraujanti jos norui palaidoti mamą šalia jos tėčio. Tad jai svarbi yra teisė į kapavietės priežiūrą, kad nereikėtų klausyti tetos priekaištų, prašyti leidimų tvarkyti kapą. Paskutinysis atsakingas asmuo už šios kapavietės priežiūrą J.V. taip pat miręs, o po jo mirties kitam asmeniui kapavietės priežiūra nebuvo priskirta.

Patikslintame ieškinyje teigiama, kad atsakovei buvo siūloma pasidalinti kapavietę į du kapus, tačiau ji prisidėti finansiškai ar bent darbais prie padalinimo nesutiko. Ieškovė teisme akcentavo, kad jos teta nuolat keičianti nuomonę dėlšios kapavietės priežiūros, savavališkai perstatinėjusi gėles ir stumdžiusi grindinio plyteles. Konfliktas įsisiūbavęs iki tokio lygio, jog teta nuiminėdavusi ieškovės atneštas gėles ir padėdavusi jas ant šalia esančių kapų.

Kol anapilin iškeliavę giminaičiai ilsėjosi, gyvieji dėl kapavietės priežiūros geruoju nesusitarę. Tad jau treti metai varstomos teismų durys.

Su ieškiniu nesutiko

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ji tikino, kad ieškovės tėtis A.V. su žmona ir dukra gyvenęs Klaipėdoje. Anuomet jos brolio žmona, žuvusįjį atsisakiusi laidoti, minėto kapo neprižiūrėjusi, tad kapavietę tvarkiusi visą laiką J.J., jos tėvai, kiti šeimos nariais. Kiek vėliau tvarką kapinėse prižiūrėjusi, gėles sodinusi, laisčiusi tik ji viena. Tvarka buvo palaikoma jos pastangomis ir lėšomis. Tad faktine abiejų brolių kapų tvarkytojapo jos tėvo ( ieškovės senelio) mirties likusi tik ji. Teismui akcentavusi, kad nei R.S., nei jos mama jai nepadėjusios, o kapavietės ji negadinusi. Rekonstrukcija buvo daroma siekiant tvarkyti ir puoselėti kapavietę.

Palangos teisme sprendimas palankus tetai

Dar praėjusiais metais lapkritį Palangos miesto teismas paskyrė J. J. atsakingu asmeniu už kapavietės, kurioje palaidoti broliai A.V. ir V.V., priežiūrą. Taip pat priteisė jai iš ieškovės 273,20 euro bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 57,42 euro bylinėjimosi išlaidų reikėjo atlyginti valstybės naudai.

Prieš metus pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad kapavietė registruota mirusiųjų brolių tėvo J.V. vardu. Po joo mirties nė vienas giminaitis nebuvo įrašytas žurnale atsakingu asmeniu už minėtos kapavietės priežiūrą. Teismas pastebėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra šioje kapavietėje palaidotų asmenų giminaitės, tad teisę būti asmenimis, atsakingais už kapavietės priežiūrą, turi. Teismui duomenis teikė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuris nurodė, jog kapavietę vienodai prižiūri abi moterys. Abi šalys turi išvestinę kapavietės valdymo teisę, nes savanoriškai prisiėmė prievolę tvarkyti kapus ir ją vykdė.

Teismo sprendimą lėmė faktas, jog būnant gyvam atsakovės tėvui, šeimoje susiformavo tradicija, jog šią kapavietę prižiūri J.J., todėl ji buvo pripažinta kapavietės valdymo teisės turėtoja. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus ir dėl neva savavališkos kapo rekonstrukcijos, esą tai įvykę be artimųjų sutikimo. Kadangi kapavietėje nebuvo pastatyta naujų statinių ar kitų objektų, nebuvo rekonstruojamas paminklas, nepasodinti ir neiškirsti medžiai, o kapavietės sutvarkymas, pašalinant senojo grindinio plyteles, vietoj jų užpilant žvyro bei bortelio įrengimas prie paminklo kapavietėje gėlėms sodinti, nėra laikytini kapo rekonstrukcijos darbais ir jiems pagal Kapinių tvarkymo taisykles ir kitus dokumentus kapinių prižiūrėtojo leidimas nėra būtinas.

Skundas keliavo į Klaipėdos apygardos teismą

Dukterėčios netenkino toks teismo sprendimas, tad byla pasiekė Apygardos teismą. Apeliaciniu skundu ieškovė R.S. prašė panaikintipraėjusių metų lapkričio 21dieną priimtą Palangos miesto teismo sprendimą.

Ieškovės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į jos mamos valią – būti palaidotai šalia savo vyro. Be to, skiriant atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, be kurio sutikimo negalima nieko šioje kapavietėje laidoti, turėjo būti objektyviai ištirtos visos bylos aplinkybės, atsižvelgta į laidojimo papročius bei moralines nuostatas – žmonos moralinę teisę būti palaidotai šalia savo vyro. Anot ieškovės, atsakovė buvusi vos 16 metų, kuomet šeima įsigijusi kapavietę, ją prižiūrėjęs apeliantės senelis. Beje, apeliantės teta daugelį metų gyvenusi Didžiojoje Britanijoje, dėl ko nedalyvavo ir savo tėvo laidotuvėse, ir tai, apeliantės nuomone, paneigia pirminės instancijos teismo išvadą, jog atsakovė nuolat, nuo pat kapavietės įsigijimo momento ją tvarkiusi ir prižiūrėjusi.

Prašė palikti nepakitusį sprendimą

Deja, teta su savo dukterėčia nesutiko. Ji prašė palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą nekeistą. Moteris argumentavo, kad po senelio mirties, dukterėčia net nesiekusi tapti atsakinga už kapavietės priežiūrą, sutiko, kad faktiškai kapus tvarkytų teta. Ji argumentavo, kad senelio valia kapavietė būtų patikėta jai, o tai patvirtino ir giminaičiai, davę parodymus teisme. Moteris pateikė ir nuotraukas, kuriose fiksuota, jog pati kapavietę prižiūrėjo tinkamai, ją tvarkė, o tvarkydama įstatymų nepažeidė. Dėl kapo priežiūros ir tvarkymo jokių pretenzijų anksčiau nebuvo gavusi, o išvykimas dirbti į kitas Europos valstybes esą visiškai nedarė neigiamos įtakos pareigai tvarkyti kapavietę. Atsakovė nesutinka, kad jaunas amžius galėtų trukdyti tvarkyti kapus ir argumentavo, jog darbo įstatymai garantuoja asmens, turinčio 16 metų amžiaus, teisę į darbą.

Apygardos teismas paliko galioti

Išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes Klaipėdos apygardos teismas birželio 1 dieną priėmė R.S. nepalankią nutartį. Jis nutarė nekeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir paliko jį galioti. Dukterėčia taip pat turės padengti ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad įvertinus proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvadą, jog labiau tikėtina atsakovės J. J. išsakyta pozicija, jog ji nuo pat pradžių rūpinosi šeimos kapaviete. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad nuo šios kapavietės įsigijimo joje buvo palaidotas atsakovės brolis, kuris yra artimas atsakovės giminaitis, todėl teismas neturi pagrindo teigti, jog atsakovė šios kapavietės neprižiūrėjo. Priešingai, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog kapavietės įsigijimo metu atsakovei esant 16 metų amžiaus ji šios kapavietės neprižiūrėjo yra vertintini tik kaip apeliantės nuomonė, neparemta jokiais byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, įrodinėdama, jog ji turėtų būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nurodo aplinkybes, jog tokia buvo J. V (senelio), kuris ir įsigijo ginčo kapavietę, valia. Pažymėtina, jog šias aplinkybes apeliantė įrodinėja tik formaliais teiginiais, kurių nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti J. V. tikrosios valios dėl kapavietės priežiūros.

Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Atsiliepimai ir komentarai

Parašyti atsiliepimą
Parašyti komentarą

Atsiliepimas - tai žmonių nuomonė ar įvertinimas su pagrįsta argumentacija dėl palikto atsiliepimo. Pagrindinis principas - «aplankei - parašyk». Jūsų atsiliepimas daugeliui padės priimti teisingą sprendimą. Jei dar neteko naudotis įmonės paslaugomis ar prekėmis ir negalite jos vertinti, rašykite komentarą, o ne atsiliepimą.

Neleidžiama: necenzūrinių žodžių, grasinimų ar įžeidimų naudojimas; tiesioginis palyginimas su kitomis konkuruojančiomis bendrovėmis; nuorodų į trečiųjų šalių interneto šaltinius; reklama ir savireklama, bendrovės veiklos ataskaitos.

Įveskite el. paštą:
Jūsų paštas nebus matomas svetainėje
arba Užsiregistruokite , kad parašytumėte atsiliepimą
Atsiliepimas:
Įkelti nuotrauką:
Pasirinkti

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.