Palangiškius stebino Kubos kasdienybė

„Tiems vyresnio amžiaus lietuviams, kurie vis dar drįsta pasakyti, kad prie ruso gyvenome geriau, būtų naudinga prevencija - mėnesio stovykla Kuboje“, - sako palangiškis Aurimas Gečas, prieš pusantro mėnesio kartu su bičiuliais grįžęs iš šios šalies, kur per porą savaičių dviračiais numynė beveik 800 km.

Gintaro TOMKAUS nuotr.

Gyvybingi kaimai

Vyras anaiptol ne viską kritikuoja, ne kartą pokalbio metu pamini, kad kubiečiai - visąlaik besišypsantys, laimingi ir tikrai laimingesni už mus, lietuvaičius, net jei ir nieko neturi. Tačiau tai - bene vienintelis Kubos privalumas. Na, dar gyvybingi kaimai su klegančiais vaikų būriais.

„Važiavau į Kupiškį, tad teko pravažiuoti daug mūsų kaimų - jie išmirę, o Kuboje po kiekvieną kaimą laksto būriai vaikų. Nuolat pamatai kokius trisdešimt jų bėgančių iš mokyklos ar dar iš kur. Žmonės ten dirba kolūkiuose, augina didžiulius laukus cukranendrių, laisvai vaikštinėja kiaulės ir karvės. Su draugais paskaičiavome, kad tikriausiai pusė iš daugiau nei 11 mln. Kubos gyventojų gyvena būtent kaimuose“, - sako A. Gečas.

Palangiškius maloniai nuteikė vietinių gyventojų paslaugumas ir draugiškumas.

„Pamatę turistus visi šaukia, sveikinasi iš tolo. Ypač vaikai, bet rėkia ir suaugusieji, mojuoja. Veda žmogus jautį, jeigu žvilgsniai susitiko, iš karto sveikinasi. Iš tiesų visose šalyse taip yra, tik Lietuvoje - ne“, - sako pašnekovas.

Arba motociklas, arba automobilis

Ketvertukas iš Palangos didelį pliusą Kubai duoda ir už patogų susisiekimą dviračiais.

„Dviračių takai ten net nereikalingi, jų ir nėra, bet automobiliai pravažiuoja labai retai, tai nereikia saugotis. Tiesiog malonumas minti, ypač provincijos keliais, - aiškina A. Gečas. - Bet jeigu jau koks ZIL’as pralekia, palieka tokį juodą dūmų kamuolį, kad prireikia kokių 5 minučių, kol iš jo išminame. Apie ekologiją, matosi, ten niekas negalvoja. Ir fabrikai rūksta labai smarkiai - niekas nekreipia dėmesio.“

Kodėl palangiškiai renkasi kelionę būtent dviračiais?

„Smagu - važiuoji per visokius kaimus, pajauti, kaip jie gyvena. Valgom visokių kaimelių kavinėse. Iš vidaus šalį pajunti“, - paaiškina.

O dviratininkų palangiškiai sutiko ne vieną. Ir turistų, ir vietinių. Svarsto, kad tikriausiai dviračių kubiečiai gali turėti kiek panorėję. Netgi penkis kartus teko atsikratyti įkyrių kubiečių, primygtinai prašiusių parduoti dviračius.

„Jie tokių negali nusipirkti, bet mažai už mūsiškius siūlė - tik 200 eurų„, - juokėsi Aurimas.

Kitaip yra su didesniu turtu. Šeimai - vienas namas arba butas, vienas automobilis arba motociklas ir sodas arba sodyba.

„O kambarių nuoma ir baras - tikriausiai vienintelis verslas, kurį valdžia oficialiai leidžia turėti. Tačiau niekas nenuomoja daugiau nei 2 kambarių. Matyt, tik tiek ir tegali. Ir netgi ne visuose kambariuose būna po atskiras lovas“, - sako pašnekovas.

Tačiau nuomojami kambariai, kaip pastebėjo palangiškis, tvarkingi, kiekvienas - su atskiru dušu. Tiesa, ne visur dušas saugus. Pašnekovas rodo nuotrauką, kurioje matyti duše įrengtas karšto vandens šildytuvas su atvirais elektros laidais. „Jiems tai - norma, bet man čia maudytis buvo truputį nejauku“, - atvirauja.

Kubiečiai mėgsta ryškias spalvas, tad vienuose kambariuose - žalios, mėlynos sienos, kituose, jei sienos šviesios, - grindys klotos margaspalvėmis plytelėmis, lovas dengia ryškūs užtiesalai.

Į nakvynės paslaugų paketą įtraukiami ir pusryčiai. Už tokią nakvynę palangiškiams tekdavo mokėti nuo 20 iki 30 eurų. „Oficialus kubiečių mėnesio atlyginimas - 30 eurų, tad tie, kurie užsiima nuoma, gyvena žymiai geriau. Tačiau supratome, kad žmonės prasimano ir kitų „juodų“ pinigų. Nuomos paslaugas tai jie teikia labai tvarkingai, visur iš karto iš visų keturių pareikalauja pasų, visur padedame parašus, jie išrašo sąskaitas. Tvarka geležinė„, - pasakoja vyras.

Automobilių hibridai

Įspūdį mūsų tautiečiams kėlė, be abejo, seni automobiliai. Tačiau riedantys Havanos gatvėmis skyrėsi nuo kaimo keliukais važinėjančių. „Havanoje, kad ir seni, bet sutvarkyti, netgi paskui sužinojome, kad su sudėtais dyzelinių mersedesų varikliais, jie skirti turistams - kaip atrakcija.

Matėme įvairiausių, iš kelių automobilių sumontuotų, hibridų. Pavyzdžiui, limuzinas, pagamintas, įvirinus kito automobilio dalį. Arba važiuoji - vienos markės automobilis, vairas - kitos, - pasakoja Aurimas. - O visur kaimuose - žiguliukai, ZIL’ai, moskvičiai. Visai kaip tarybiniais laikais“.

Dyzelino kaina Kuboje tokia pati kaip Lietuvoje, bet taksi paslaugos įkandamos. Vyrai devyniese važiavo taksi 500 km, ir kiekvienas sumokėjo po 35 vadinamuosius „kukus“. Vieną „kuką“ (turistinė valiuta) galima įsigyti už 1,2 euro. Vietinių valiuta - pesai.

Bičiuliams į akis krito kadaise buvusi graži, bet apleista architektūra.

„Gatvėse kai kurie namai padažyti, bet šiaip - pastatai neremontuoti. Ir kirpyklose, baruose matosi, kaip žmonėms tiesiog visko trūksta, kad jie nieko neišmeta. Kirpykloje - kėdės su atsilupusiais apmušalais, barų „puošmenos“, kaip mes tarpusavyje pasijuokėme, gal iš šiukšlių surinktos: ir tinklas, ir gėlių vazonas, kažkokio elektrinio prietaiso detalė, plastikinė žuvytė, medinis aplūžęs laivelis. Viskas kartu vienoje vietoje“, - šypsosi vyras.

Pustuštės parduotuvių lentynos

Kalbant apie maistą, kavinėse pasirinkimo nėra: žuvis arba vištiena, garnyrui - ryžiai su juodosiomis pupelėmis, salotas tenka užsisakyti papildomai.

„Tuomet įdeda tris pomidoro griežinėlius, papjausto kopūsto, jei pasiseka - dar agurko, - pasakoja A. Gečas. - Kitas pasirinkimas - sumuštiniai. Iš tiesų net stebino, kad kavinėse apskritai yra maisto, kad jie turi, iš ko jį paruošti, nes parduotuvėse produktų beveik nėra.“

Rodydamas nuotraukas palangiškis ant rankų pirštų išvardija vieno prekybos centro pasiūlymus: dribsniai, pieno milteliai, kava, sauskelnės, alus, kelios higienos prekės.

„Apskritai, norint suprasti, kaip atrodo Kubos prekystaliai, reikia bet kurios Lietuvos parduotuvės asortimentą padalinti iš penkių, atimti keturis ir likutį pabandyti išdėlioti ant tiek pat lentynų, - palyginimais kalba A. Gečas. - Pavyzdžiui, maisto parduotuvėje stovi keturios stiklinės vitrinos, vienoje iš jų - trys dešros gabalai, paguldyti išilgai, kitame - sūris, irgi išdėliotas išilgai, kad vitrinos atrodytų pilnesnės. Kartą bandėme patys pasigaminti valgio, tad vienoje parduotuvėje pirkome dešros, kitoje - sūrio, dar kitur - bandelių, o kiaušinių taip ir negavome. Sužinojome, kad jų galima nusipirkti tik kitame miestelyje už 15 kilometrų. Nebevažiavome“.

Lietuviai apsilankė ir konditerijos parduotuvėje su kartonais išklotomis lentynomis, kuriose stovėjo šeši tortai. Visoje parduotuvėje - daugiau nieko.

„Teko matyti tortais prekiaujant kaime, tiesiai iš vežimo su pakinkytais arkliais, per didžiulį karštį. Apskritai Kuboje - labai daug arklių. Ypač kaimuose. Vežimas - populiari susisiekimo priemonė„, - pasakoja palangiškis.

Kuba palangiškių nesužavėjo ir vaisiais.

„Palyginti su kitais šiltaisiais kraštais, kuriuose teko lankytis, vaisių čia valgėme mažai. Bananai būdavo kepti, kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo. Jie kažkokie kitokie, žali tikriausiai ir nevalgomi. Skanesnės buvo papajos ir ananasai, kurių teko nusipirkti šalia kelio, - tęsia pasakojimą Aurimas. - Iš tiesų net nelabai pastebėjome, kad vietiniai augintų vaisių.“

Nerado aprangos parduotuvių

Palangiškius stebino, kad, turėdama tūkstančius kilometrų palei vandenyną, Meksikos įlanką ir Karibų jūrą, Kuba turi vos kelis turistinius paplūdimius. Kitur - akmenuotos pakrantės neleidžia maudytis. Beje, maudynės žydrame vandenyje - vienintelė pramoga Kubos paplūdimiuose.

„Čia nėra jokių kitų vandens pramogų, matyti plaukiojant tik burinės valtelės, bet susidarė įspūdis, kad jos irgi skirtos tik vietiniams“, - pasakoja Aurimas.

Aprangos parduotuvių palangiškiai nepastebėjo nė vienos, aptiko tik vieną avalynės parduotuvę. Batai išdėlioti ant medžiagos skiautėmis papuoštų lentynų. Vienoje lentynoje medžiagos atraiža - vienspalvė, kitoje - raštuota. Avalynė - anaiptol ne šiuolaikinė.

„Nors gatvėse žmonės - gražiai apsirengę, ypač jaunimas - netgi madingai. Tad nesuprantu, iš kur jie perkasi drabužių, - stebisi vyriškis. - Matėme ir technikos, bet visos prekės - kubietiškos, rusiškos arba kiniškos.

Pasaulyje žinomų prekių ženklų nėra, pamatėme tik vieną Kempinskio viešbutį ir vienoje degalinėje - „Snickers“. Už mažą šokoladuką prašė 2,5 euro. O apskritai visoje šalyje - vieno pavadinimo prekybos centrai, keli valstybiniai viešbučiai, vieno pavadinimo degalinės, vienos vienintelės rūšies geriamasis vanduo, taip pat - vienintelės rūšies ledai. Skonis? Vidutiniškas. Apskritai - visas maistas vidutiniško skonio.“

Ir vis dėlto Kuba sugebėjo nustebinti lietuvių skonio receptorius. Viename Trinidado restorane palangiškiai ragavo avienos patiekalo, už kurį sumokėjo, pavertus į mūsų valiutą, tik 8 eurus.

„Bet tokio patiekalo gal ir Lietuvoje nerastume“, - žavėjosi pašnekovas.

„Apskritai daug ko nėra, bet alaus ir romo - pakankamai. Ir romas, už kurį Lietuvoje prašo 18 ar net 20 eurų, ten labai pigus - nuo 4 iki 5 eurų. Matėme, kad žmonės ir perka, bet neprasigėrę, niekur nepastebėjome girtų. Turbūt, kaip ir pas mus tarybiniais laikais, viešose vietose draudžiama neblaiviems vaikštinėti“, - svarsto pašnekovas.

Internetui - speciali kortelė

Norėdami pasinaudoti internetu, lietuviai turėdavo nusipirkti specialią kortelę. Už valandą naudojimosi - 1 euras. Interneto ryšys veikia tam tikrose vietose, dažniausiai - parkuose.

„Niekur nėra jokio ženklo, skelbiančio apie interneto zoną, bet iš karto supranti, kur tai yra, pamatęs būrį žmonių, susėdusių vienoje vietoje, nesikalbančių tarpusavyje ir maigančių telefonus, - pasakoja Aurimas. - Tik atėjęs 12 valandą dienos ne visada gausi tą kortelę, visos jau būna išparduotos. Aplink laksto vaikai ir pardavinėja jas jau po 2 eurus.“

Palangiškis, minėjęs vietos gyventojų draugiškumą, pabrėžia, kad paslaugumu nepasižymi būtent paslaugas teikiantieji. Nei bet kokio plauko valdininkai, nei pardavėjos, ir ypač - šių interneto kortelių pardavėjos.

„Jos elgiasi tarsi būtų kokios bankininkės, turinčios galią parduoti arba neparduoti, - šypsosi vyras. - O policininkai malonūs. Apskritai kubiečiai labai myli turistus. Nors policijos visur labai daug, jie niekur niekada mūsų nestabdė, netgi vieną kartą prireikus maloniai suteikė mums pagalbą.“

Aurimas sako kiekvienoje šalyje mėgstantis aplankyti bažnyčią, nueiti į mišias, aukojamas kita kalba, tačiau Kuboje tik vieną kartą matė, kaip pats sako, kažkokį veiksmą bažnyčioje.

„Ir ten bažnyčių pastatai visai kitokie, nėra architektūriniai paminklai, jas labai sunku pastebėti, nors ir matosi, kad tai - bažnyčia. Kaip supratau, Kuboje vyrauja ne katalikybė. Daug kur pastebėjome baptistų centrus“, - pasakoja palangiškis.

Kubos miestai, lietuvio pastebėjimu, tvarkingi.

„Gyventojai sudeda maišelius su šiukšlėmis, o traktorius su priekaba nuolat važinėja ir juos renka. O kaime, kaip ir daugelyje šalių, - kas ką numetė, ten tą paliko.“

Pajuto rinkimų nuotaiką

Vieną lietingą dieną, neturėdami ką veikti, keliautojai praleido nemažai laiko prie vietinės televizijos. Irgi turėjo savotišką atrakciją.

„Net iš televizoriaus ekrano matyti televizijos studijos sienos su atsilupusiais dažais. Rodė kažkokias svorių kilnojimo varžybas. Nors varžybos - kaip ir tarptautinės, bet salė - visiškai tarybinių laikų. Sportininkui nukrenta štanga, prieina vyriškis, pakala su plaktuku. Varžybos tęsiasi. Šypseną kėlė ir per televiziją transliuoti dainų klipai.

Scenos gale - vėjas kedena iškarpytas juostas, o priekyje dainuoja atlikėjai. Iš tiesų Kuba būtų gera stovykla tiems, kurie sako, kad prie ruso buvo geriau. Mėnesį čia praleisti būtų gera profilaktinė priemonė„, - įsitikinęs Aurimas.

Su vietiniais palangiškiams buvo sunku susišnekėti, nes mažai kas kalba angliškai, bet jeigu jau žmogus moka, tai parodo, paaiškina, ką reikia.

„Daugiausiai angliškai kalba jaunimas, tad su jais daugiausiai ir bendravome. Jie yra nusivylę vietine valdžia. Klausinėja mūsų, kur mes esame buvę, ir skundžiasi, kad patys gali nukeliauti tik į dvi vietas - į Rusiją ir vieną, šalia Kubos esančią, salą. O vyresni kubiečiai kalba tik apie revoliuciją, rinkimus.

Apskritai patekome į Kubą rinkimų metu, tad pajutome rinkimų nuotaiką. Visur pilna žmonių, per televiziją rodė, kaip Raulis Kastras klausosi vaikų koncertų, lankosi ledų fabrike.“

„V.E“ inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
45 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Šiandien Vyriausiajame policijos komisariate vyko Klaipėdos apskr. VPK padalinių jėgos daugiakovės varžybos. Policijos pareigūnai rungėsi asmeninėse bei komandų 24 kg giros rovimo, 60 kg štangos stūmimo ir manekenų nešimo rungtyse. Asmeninėse varžybose stipriausias buvo Patrulių rinktinės Mobilaus būrio pareigūnas Žilvinas Jazbutis. II vietą užėmė Kretingos r. PK atstovas Martynas Meiliulis, o III – Mobilaus būrio pareigūnas Kazys Čepauskas. Tarp komandų n...
Įvykiai
Į Lietuvą vežamos pirmosios dvi kariuomenės perkamos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kapitonas Andrius Dilda BNS patvirtino, jog mašinos penktadienį bus išvežtos iš Vokietijos, o Lietuvą pasieks pirmadienį. „Lapkričio 19 dieną „Boxer“ turėtų būti atvežti į Kauną, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybą, kur bus patikrinta jų būklė, pasirašyti reikiami dokumentai“, – sakė karininkas. 2017-ųjų...
Įvykiai
Nuo pirmadienio streikuojančios Vilniaus „Žemynos“ progimnazijos moksleivių tėvai šeštadienį rinksis į mokytojų palaikymo žygį. Kaip Eltai sakė dviejų Vilniaus Žemynos progimnazijos moksleivių mama Daiva Rumšienė, streikuojantys mokytojai labai aiškiai išdėstė savo reikalavimus Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kurie nėra vykdomi. „Mūsų tikslas paremti streikuojančius mokytojus, paskatinti Švietimo ir mokslo ministeriją atsižvelgti į mokytojų reikalav...
Įvykiai
Ernestas Naprys Seime svarstant socialinio draudimo biudžetą įtraukta nuostata, kad „Sodra“ nuo kitų metų turės teisę tikrinti gydytojų priimtus sprendimus dėl neįgalumo grupės nustatymo. Pasak „Sodros“ atstovų, apstu atvejų, kai niekuomet nesirgę žmonės gauna I grupės neįgalumą. Juos vertins nepriklausoma komisija – nustačius piktnaudžiavimą išmokos bus atimtos. Dar Seimo nariai linkę pakoreguoti individualios veiklos apmokestinimą, kad jis nedidėtų. Seim...
Transportas
Didelio turistų susidomėjimo sulaukusį kelionės į Nidą katamaranu būdą 2014 m. pasiūliusi „Smiltynės perkėla“ susidūrė su sunkumais perkant naują laivą. Dėl išaugusio keleivių srauto nusprendus įsigyti didesnį ir patogesnį katamaraną, rudenį paskelbtą jo pirkimo konkursą teks kartoti iš naujo. Tačiau ir toliau bus dedamos visos pastangos, kad maršrutas būtų atnaujintas. Tarptautinis konkursas naujam laivui statyti buvo paskelbtas šį rugsėjį, o pagrindinė i...
Įvykiai
Europos Sąjungai atsisakant laiko sukiojimo, Lietuvoje kitą pirmadienį ir antradienį vyks viešos konsultacijos, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą. Konsultacijose dalyvaus ministerijos bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija. Jų metu norima surinkti nuomones, arg...
Sveikata
Duonos lentynose pasiūla kaip niekada didelė – nuo klasikinio batono iki duonos su tokiais ingredientais kaip burokėliai ar saldžiosios bulvės. Tačiau kaip iš tikrųjų išsirinkti kokybišką produktą ir ko ieškoti jo etiketėje? Vilniaus universiteto profesorius ir mitybos specialistas dr. Rimantas Stukas teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius aspektus – skaidulines medžiagas, baltymus bei pridėtinį cukrų ir druską. Būtent šie kriterijai padė...
Įvykiai
Tai buvo Vorkutos, Permės, Laptevų, Tomsko, Krasnojarsko, Magadano, Norilsko ir likusio Gulago Lietuvos tremtinių svajonė. Tai skausmo jūra, kuri užliejo visą Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. Tą naktį iš Palangos ir apylinkių ištremta apie 30 tautos  šviesuolių – mokytojų, valstybės tarnautojų, karininkų. Bet tai buvo tik pradžia.  Minint Birželio 14 – ąją 1989 m. prie Birutės kalno aukuro. Tremtinė Veronika Šumskienė, politkalinys Gabrielius Milašius ir tre...
Įvykiai
Rūta Grigolytė Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašo „Verslo žinios“. Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško. Daugiausia stačio miško Baltijos šalyse „Ikea“ šiuo metu valdo Latvijoje, ten turi 90 tūkst. ha miško, arba tris kartus daugiau nei...