Vanduo per karščius būtinas, tačiau ne visas vanduo Lietuvoje kokybiškas

Į Lietuvą pagaliau atėjus karštiems orams, privalomas atributas kiekvieno rankose turėtų būti vandens buteliukas, kad palaikytų skysčių balansą organizme. Lietuvoje, palyginti su Europos šalimis, vanduo yra pavydėtinai geras – taip, Lietuva gali pasigirti didžiuliais požeminio vandens klodais, ir tai yra tiesa. Tačiau chemikas doc. dr. Juozas Jankauskas įspėja – iš čiaupų bėgantis vanduo, deja, ne visada yra geras. Vartotojams tiekiamo vandens kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo požeminio vandens kokybės (ji smarkiai įvairuoja), nuo parinktos jo kokybės gerinimo technologijos (neretai ji būna netinkama), nuo to, kokiais vamzdynais vanduo yra tiekiamas. Tad gal laikas pradėti kreipti daugiau dėmesio į tai, ką geriame?

 © Shutterstock nuotr.

Vyrauja nuomonė, kad geležis, amonis, manganas nėra toksinės medžiagos ir kad Lietuvos geriamojo vandens higienos normą HN24:2017 viršijanti šių medžiagų koncentracija didesnio poveikio žmonių sveikatai nedaro. Tačiau vandens kokybės gerinimo įrenginiuose tinkamai nesumažinta šių medžiagų koncentracija sukuria kitų rimtų problemų. Šių medžiagų biologinis šalinimas vyksta vamzdynuose, juose kaupiasi mažai tirpūs geležies (rūdys) ir mangano (juodos spalvos oksidai) junginiai ir nekontroliuojamai auga biomasė. Dėl to atsiranda nemalonus vandens kvapas, staigiau keičiantis vandens suvartojimui iš čiaupo pradeda bėgti rudos arba juodos spalvos drumstas vanduo. Tai paaiškina ir ką tik Kaune nuvilnijusį skandalą dėl tekančio juodos spalvos vandens: smarkiai padidėjęs vandens vartojimas lėmė tinkluose nusistovėjusių nuosėdų plovimą.

„Vanduo pažiūrėjus gali atrodyti itin skaidrus, tačiau jame gali būti mažai mineralų, kurie naudingi mūsų organizmui. Skaidrus vanduo, pastovėjęs atvirame inde 10–15 min., gali nusidažyti ruda ar juoda spalva. Tokį poveikį nulemia sąveika su deguonimi, kai nematoma tirpi geležis paverčiama plika akimi pastebimomis rūdimis, o mangano junginiai vandenį nudažo juodai“, – sako doc. dr. J. Jankauskas.

Geriamojo vandens kokybė skirtinguose Lietuvos regionuose gerokai skiriasi. J. Jankauskas įsitikinęs – net išgaunamas ir paruošiamas kaip atitinkantis higienos normos reikalavimus vanduo, kol pasiekia vartotojo namus, gali pagal vieną ar kelis rodiklius nebeatitikti numatytų kriterijų. Pagrindinė to priežastis – agresyvus vanduo, kuris tirpina plieninius vamzdžius (nepriklausomai nuo jų amžiaus) ir jame neleistinai padidėja geležies ir mangano koncentracija.

Lietuviai pamėgę ne tik geriamąjį vandenį iš čiaupo, bet ir vandenį iš butelių. Čia taip pat reikėtų būti akyliems ir atkreipti dėmesį: renkantis natūralų mineralinį vandenį būtina pasidomėti, kokiomis technologijomis naudojantis jis išpilstomas, nes kokybė taip pat gali skirtis.

„Naudojantis įvairiomis technologijomis vanduo paruošiamas toks, kad atitiktų higienos normas. Tačiau jį išpilstant bakterijų gali patekti į butelius, jų skaičiui išaugus iki neleistinos ribos jau turime mikrobiologinę taršą“, – paaiškina chemikas.

Jeigu vandens gavybos ir išpilstymo procesas vyksta atviroje sistemoje, gali būti pažeistos net ir tyriausio vandens savybės arba apskritai sunaikintos, jeigu gamintojas naudoja cheminius sprendimus, o kontaktuojant su oru iš aplinkos gali pakliūti įvairių žiedadulkių, mikroorganizmų.

Tuo tarpu uždaros, izoliuotos vandens gavybos ir išpilstymo technologijos sudėtingesnės, bet pranašesnės siekiant vandenį išlaikyti tokį, koks yra gręžinyje, t. y. tokį, kokį gamta sukūrė, ir mikrobiologiškai saugų vartotojui. Tokia uždara technologija užtikrina, kad mineralinis vanduo iš gręžinio atiteka į izoliuotą išpilstymo zoną, iš kurios oro nuolat filtruojamos dulkės ir įvairios dalelės bei bakterijos. Uždaroje sistemoje iš kiekvieno butelio mikrosiurbliuku išsiurbiamos dulkės, dalelės ar mikrobai, o kamštelis nupučiamas steriliu oru, kad neliktų taršos šaltinių, galinčių užkrėsti mineralinį vandenį. Tik tada vanduo išpilstomas, butelis saugiai uždaromas ir patenka į atvirą zoną. Šis procesas užtikrina, kad vanduo būtų apsaugotas nuo bet kokių išorinių veiksnių ar bakterijų įtakos. Gamintojai tai žymi vandens butelio etiketėje specialiais ženklais – vienos iš dažniausiai sutinkamų būna „Combi“ arba „Ultra clean“ technologijos.

„V.P.“ inf.

Sveikata vanduo karščiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...