Vanduo per karščius būtinas, tačiau ne visas vanduo Lietuvoje kokybiškas

Į Lietuvą pagaliau atėjus karštiems orams, privalomas atributas kiekvieno rankose turėtų būti vandens buteliukas, kad palaikytų skysčių balansą organizme. Lietuvoje, palyginti su Europos šalimis, vanduo yra pavydėtinai geras – taip, Lietuva gali pasigirti didžiuliais požeminio vandens klodais, ir tai yra tiesa. Tačiau chemikas doc. dr. Juozas Jankauskas įspėja – iš čiaupų bėgantis vanduo, deja, ne visada yra geras. Vartotojams tiekiamo vandens kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo požeminio vandens kokybės (ji smarkiai įvairuoja), nuo parinktos jo kokybės gerinimo technologijos (neretai ji būna netinkama), nuo to, kokiais vamzdynais vanduo yra tiekiamas. Tad gal laikas pradėti kreipti daugiau dėmesio į tai, ką geriame?

 © Shutterstock nuotr.

Vyrauja nuomonė, kad geležis, amonis, manganas nėra toksinės medžiagos ir kad Lietuvos geriamojo vandens higienos normą HN24:2017 viršijanti šių medžiagų koncentracija didesnio poveikio žmonių sveikatai nedaro. Tačiau vandens kokybės gerinimo įrenginiuose tinkamai nesumažinta šių medžiagų koncentracija sukuria kitų rimtų problemų. Šių medžiagų biologinis šalinimas vyksta vamzdynuose, juose kaupiasi mažai tirpūs geležies (rūdys) ir mangano (juodos spalvos oksidai) junginiai ir nekontroliuojamai auga biomasė. Dėl to atsiranda nemalonus vandens kvapas, staigiau keičiantis vandens suvartojimui iš čiaupo pradeda bėgti rudos arba juodos spalvos drumstas vanduo. Tai paaiškina ir ką tik Kaune nuvilnijusį skandalą dėl tekančio juodos spalvos vandens: smarkiai padidėjęs vandens vartojimas lėmė tinkluose nusistovėjusių nuosėdų plovimą.

„Vanduo pažiūrėjus gali atrodyti itin skaidrus, tačiau jame gali būti mažai mineralų, kurie naudingi mūsų organizmui. Skaidrus vanduo, pastovėjęs atvirame inde 10–15 min., gali nusidažyti ruda ar juoda spalva. Tokį poveikį nulemia sąveika su deguonimi, kai nematoma tirpi geležis paverčiama plika akimi pastebimomis rūdimis, o mangano junginiai vandenį nudažo juodai“, – sako doc. dr. J. Jankauskas.

Geriamojo vandens kokybė skirtinguose Lietuvos regionuose gerokai skiriasi. J. Jankauskas įsitikinęs – net išgaunamas ir paruošiamas kaip atitinkantis higienos normos reikalavimus vanduo, kol pasiekia vartotojo namus, gali pagal vieną ar kelis rodiklius nebeatitikti numatytų kriterijų. Pagrindinė to priežastis – agresyvus vanduo, kuris tirpina plieninius vamzdžius (nepriklausomai nuo jų amžiaus) ir jame neleistinai padidėja geležies ir mangano koncentracija.

Lietuviai pamėgę ne tik geriamąjį vandenį iš čiaupo, bet ir vandenį iš butelių. Čia taip pat reikėtų būti akyliems ir atkreipti dėmesį: renkantis natūralų mineralinį vandenį būtina pasidomėti, kokiomis technologijomis naudojantis jis išpilstomas, nes kokybė taip pat gali skirtis.

„Naudojantis įvairiomis technologijomis vanduo paruošiamas toks, kad atitiktų higienos normas. Tačiau jį išpilstant bakterijų gali patekti į butelius, jų skaičiui išaugus iki neleistinos ribos jau turime mikrobiologinę taršą“, – paaiškina chemikas.

Jeigu vandens gavybos ir išpilstymo procesas vyksta atviroje sistemoje, gali būti pažeistos net ir tyriausio vandens savybės arba apskritai sunaikintos, jeigu gamintojas naudoja cheminius sprendimus, o kontaktuojant su oru iš aplinkos gali pakliūti įvairių žiedadulkių, mikroorganizmų.

Tuo tarpu uždaros, izoliuotos vandens gavybos ir išpilstymo technologijos sudėtingesnės, bet pranašesnės siekiant vandenį išlaikyti tokį, koks yra gręžinyje, t. y. tokį, kokį gamta sukūrė, ir mikrobiologiškai saugų vartotojui. Tokia uždara technologija užtikrina, kad mineralinis vanduo iš gręžinio atiteka į izoliuotą išpilstymo zoną, iš kurios oro nuolat filtruojamos dulkės ir įvairios dalelės bei bakterijos. Uždaroje sistemoje iš kiekvieno butelio mikrosiurbliuku išsiurbiamos dulkės, dalelės ar mikrobai, o kamštelis nupučiamas steriliu oru, kad neliktų taršos šaltinių, galinčių užkrėsti mineralinį vandenį. Tik tada vanduo išpilstomas, butelis saugiai uždaromas ir patenka į atvirą zoną. Šis procesas užtikrina, kad vanduo būtų apsaugotas nuo bet kokių išorinių veiksnių ar bakterijų įtakos. Gamintojai tai žymi vandens butelio etiketėje specialiais ženklais – vienos iš dažniausiai sutinkamų būna „Combi“ arba „Ultra clean“ technologijos.

„V.P.“ inf.

Sveikata vanduo karščiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
24 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....