Jau ketvirtadienį Klaipėdą užplūs užsienio karo laivai ir jūrininkai

Gegužės 31 d., ketvirtadienį, apie 8 val. ryte,  Klaipėdos jūrų uostas vieną po kito priims 37 užsienio šalių karo laivus iš šešiolikos valstybių. Dalyvauti didžiausiose kasmetinėse  tarptautinėse jūrinėse pratybose  BALTOPS 2018  ( „Baltijos operacijos 2018“) atvyks apie keturis tūkst.karo jūrininkų. Šiais metais pirmą kartą Lietuvai yra patikėta organizuoti šių pratybų parengiamąją fazę.

KJP laivai Ievos Budzeikaites nuotr.

Pratybos vyks pagal tam tikrą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų yra suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita – puolimo funkcijas. Tai – puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą vykdyti karines užduotis artimas realioms sąlygoms.

Pratybų metu atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.

Šias didžiausias NATO pratybas, kurios vyks birželio 4-15 d.,  Baltijos jūroje organizuoja NATO smogiamosios ir palaikymo pajėgos (angl. Naval Striking and Support Forces NATO, trump. STRIKFORNATO), kurioms iš štabo laivo ,,Mount Whitney“ vadovauja JAV VI laivyno vadė vice-admirolė Lisa Frachetti (Lisa Franchetti). Pratybų pagrindiniai tikslai yra šie: tarp dalyvaujančių NATO ir Šiaurės Europos valstybių pajėgų išplėsti sudėtingų kompleksinių operacijų mastą; taip pat didinti ir gerinti dalyvaujančių šalių pajėgų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveiką bei kelti dalyvaujančių jūrų pajėgų kompetencijos lygį.

Pratyboms ruošiasi ne tik Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, tačiau ir Klaipėdos bei Palangos miestai. Svečiams Klaipėdoje planuojamas nemokamas viešasis transportas, persikėlimais keltais, juos apsilankyti kviečia Lietuvos jūrų, Laikrodžių, Gintaro, Mažosios Lietuvos muziejai, Klaipėdos universitetas ketina aprodyti istorinį kompleksą. Karo jūrininkus bus galima identifikuoti pagal apyrankes su ,,Baltops’18” simbolika. Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad privačios uosto įmonės  patenkintos į Klaipėdą atvykstančiais karo laivus ir sako, kad   netgi didžiuojasi, kad jų krantinės yra panaudojamos tokiai gražiai misijai

Birželio 1–2 dienomis kariai lankysis Klaipėdos mokyklose, vyks į edukacines ekskursijas po Lietuvą. Birželio 2 d. Atgimimo aikštėje bus minima Kariuomenės ir visuomenės diena, kurioje karinę techniką ir ginkluotę Danės gatvėje ir šalia jos eksponuos Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė miestiečius kvies į tirą – specialią uždarą patalpą, pritaikytą saugiai šaudyti į mokomuosius taikinius, savo dalinius pristatys ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė.Piešinių konkursą vaikams ir viktoriną rengia Klaipėdos įgulos karininkų ramovė.

Didžiausio susidomėjimo tikimasi sulaukti ,,Klaipėda Challenge 2018”, vyksiančiame kartu su Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šis renginys bus atidarytas šventiška ,,Baltops 2018” pratybų dalyvių eisena ir Garbės sargybos kuopos pasirodymu, o vėliau kariai varžysis įvairiose nuotaikingose ir linksmose sportinėse rungtyse, kurios ne tik patikrins karių gebėjimus ir ištvermę, bet ir neabejotinai taps atrakcija svečiams ir miestiečiams. Renginį užbaigs roko grupės pasirodymas. Planuojama šventės pradžia  birželio 2 d. 14.00 val.

Informuojame, kad birželio 2 d. bus uždarytas transporto eismas šiose gatvėse:

·        nuo 11.30 val. iki 22 val. (kol važiuojamojoje gatvės dalyje neliks žmonių) bus uždarytas transporto eismas Herkaus Manto gatvės ruože nuo Danės g. iki Liepų ir Naujojo Sodo gatvių sankirtos;

·         nuo 9 val. iki 20 val. – Danės gatvės ruože nuo Naujojo Uosto g. iki J. Karoso g. ir įvažiavime iš Jūros g. į Danės g.

Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos dėkoja Klaipėdos, Palangos miestų savivaldybėms, Smiltynės perkėlai, Lietuvos jūrų, Gintaro, Laikrodžių, Mažosios Lietuvos muziejams, Klaipėdos universitetui, Klaipėdos ir Palangos turizmo centrams, Sporto centrui ,,Gintaras“ ir Prano Domšaičio galerijai ir visiems miestiečiams už glaudų bendradarbiavimą priimant karius ir reprezentuojant Lietuvą. 

"V.P." inf.

Klaipėdosjūrųuostas.užsieniokarolaivai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...