V. Sutkus: pensijų reforma gali pažeisti teisėtus žmonių lūkesčius

Baltijos regione su artimiausiomis kaimynėmis dėl investicijų pritraukimo smarkiai besivaržanti Lietuva siekia tapti konkurencingiausia tarp Baltijos šalių pagal kapitalo ir darbo apmokestinimą, o papildomą impulsą jos augimui suteiktų šešėlinės ekonomikos mažinimas bei darbo jėgos mokesčių optimizavimas. Šios idėjos buvo išsakytos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kongreso metu surengtoje teminėje diskusijoje „Ar mokesčių ir pensijų reformos paskatins ekonomikos augimą?“.

Kiril Čachovskij nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad ruošiamos mokestinės pertvarkos gali suveikti kaip darbo jėgos nutekėjimo į užsienį stabdis.

„Būti konkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija, negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams bei juos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, tad užsienio investicijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, –akcentavo V. Sutkus.

Jis pripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbios ir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.

Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslo interesus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą, kurią norima keisti nepasiekus plataus visuomenės ir socialinių partnerių pritarimo.

„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yra nemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių, aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, o tai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias išvyksta mūsų ekonomikos pamatas – darbo rinkoje aktyvūs žmonės“, – pažymi LVK prezidentas.

Pasak diskusijoje dalyvavusio LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yra nepakankamos oriai senatvei užtikrinti.

Šiuo metu II pakopoje maksimalus kaupimas vyksta pagal formulę 2+2+2, tačiau, anot eksperto, net ir 6 procentų pensijos kaupimas yra per mažas.

„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabar siūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turi padidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, - sakė M. Dubnikovas.

Verslo bendruomenės kongrese diskusijos metu ypatingas dėmesys skirtas emigracijos bei darbo mokesčių mažinimo klausimui.

„Per vieną dieną Lietuva negali pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos pagal atlyginimų dydį,bet tam tikrų kompromisinių kelių reikėtų ieškoti. Siektinas pavyzdys galėtų būti neapmokestinamos paslaugos darbuotojams, tokios kaip pavėžėjimas, maitinimo paslaugos, kurias teikia įmonės savo darbuotojams. Visa tai būtų realios papildomos darbuotojo pajamos, kurios duotų apčiuopiamą vertę darbuotojui“, - pažymėjo V. Sutkus.

Šiai nuomonei paantrino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio teigimu, viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių – žemas darbo užmokestis, lyginant su Vakarų Europos šalimis.

„Naują mokesčių reformą, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą, ypatingai mažiau uždirbantiems, vertinčiau labai palankiai, ji galbūt įpūs žmonėms vilties neemigruoti“, - pažymėjo ekonomistas.

Kita vertus, vertinant naujosios mokesčių reformos teigiamus aspektus, anot ekspertų, dera atsižvelgti ir į riziką, atsirandančią dėl pasaulinės ekonomikos tendencijų.

Jeigu per artimiausius trejus metus pasaulio ekonomika susvyruotų nukrypdama nuo dabartinio augimo kurso, tikėtina, kad naujasis mokesčiųreformos planas vargu ar prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė M. Dubnikovas.

LVK kongreso apdovanojimų vakaras. Organizatorių nuotr.

Kongreso metu buvo apdovanoti Lietuvos valstybės pareigūnai ir verslininkai. Prestižiškiausias apdovanojimas - „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už 2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenės gerovei.

LVK Kongreso teminė diskusija

„Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolat vykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinio raštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškos visuomenės propagavimą Lietuvoje.

Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienio organizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemet atiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šalies centrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas (FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse bei gerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.

Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas ir daugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šios organizacijos vadovas Valdas Sutkus.

 „V.P.“ inf.

LVKkongresas Lietuvosverslokonfederacijos ValdasSutkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...