V. Sutkus: pensijų reforma gali pažeisti teisėtus žmonių lūkesčius

Baltijos regione su artimiausiomis kaimynėmis dėl investicijų pritraukimo smarkiai besivaržanti Lietuva siekia tapti konkurencingiausia tarp Baltijos šalių pagal kapitalo ir darbo apmokestinimą, o papildomą impulsą jos augimui suteiktų šešėlinės ekonomikos mažinimas bei darbo jėgos mokesčių optimizavimas. Šios idėjos buvo išsakytos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kongreso metu surengtoje teminėje diskusijoje „Ar mokesčių ir pensijų reformos paskatins ekonomikos augimą?“.

Kiril Čachovskij nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad ruošiamos mokestinės pertvarkos gali suveikti kaip darbo jėgos nutekėjimo į užsienį stabdis.

„Būti konkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija, negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams bei juos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, tad užsienio investicijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, –akcentavo V. Sutkus.

Jis pripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbios ir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.

Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslo interesus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą, kurią norima keisti nepasiekus plataus visuomenės ir socialinių partnerių pritarimo.

„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yra nemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių, aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, o tai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias išvyksta mūsų ekonomikos pamatas – darbo rinkoje aktyvūs žmonės“, – pažymi LVK prezidentas.

Pasak diskusijoje dalyvavusio LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yra nepakankamos oriai senatvei užtikrinti.

Šiuo metu II pakopoje maksimalus kaupimas vyksta pagal formulę 2+2+2, tačiau, anot eksperto, net ir 6 procentų pensijos kaupimas yra per mažas.

„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabar siūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turi padidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, - sakė M. Dubnikovas.

Verslo bendruomenės kongrese diskusijos metu ypatingas dėmesys skirtas emigracijos bei darbo mokesčių mažinimo klausimui.

„Per vieną dieną Lietuva negali pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos pagal atlyginimų dydį,bet tam tikrų kompromisinių kelių reikėtų ieškoti. Siektinas pavyzdys galėtų būti neapmokestinamos paslaugos darbuotojams, tokios kaip pavėžėjimas, maitinimo paslaugos, kurias teikia įmonės savo darbuotojams. Visa tai būtų realios papildomos darbuotojo pajamos, kurios duotų apčiuopiamą vertę darbuotojui“, - pažymėjo V. Sutkus.

Šiai nuomonei paantrino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio teigimu, viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių – žemas darbo užmokestis, lyginant su Vakarų Europos šalimis.

„Naują mokesčių reformą, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą, ypatingai mažiau uždirbantiems, vertinčiau labai palankiai, ji galbūt įpūs žmonėms vilties neemigruoti“, - pažymėjo ekonomistas.

Kita vertus, vertinant naujosios mokesčių reformos teigiamus aspektus, anot ekspertų, dera atsižvelgti ir į riziką, atsirandančią dėl pasaulinės ekonomikos tendencijų.

Jeigu per artimiausius trejus metus pasaulio ekonomika susvyruotų nukrypdama nuo dabartinio augimo kurso, tikėtina, kad naujasis mokesčiųreformos planas vargu ar prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė M. Dubnikovas.

LVK kongreso apdovanojimų vakaras. Organizatorių nuotr.

Kongreso metu buvo apdovanoti Lietuvos valstybės pareigūnai ir verslininkai. Prestižiškiausias apdovanojimas - „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už 2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenės gerovei.

LVK Kongreso teminė diskusija

„Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolat vykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinio raštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškos visuomenės propagavimą Lietuvoje.

Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienio organizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemet atiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šalies centrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas (FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse bei gerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.

Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas ir daugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šios organizacijos vadovas Valdas Sutkus.

 „V.P.“ inf.

LVKkongresas Lietuvosverslokonfederacijos ValdasSutkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
14 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dalia Plikūnė Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai nepajudino stabiliai aukšto „valstiečių“ ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingų. Konservatoriams ir „valstiečiams“ abipusė kova padeda išlaikyti į juos nukreiptą dėmesį ir atotrūkį nuo kitų partijų. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa,...
Įvykiai
Dėl teisės atstovauti Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizijoje“ varžysis 49 atlikėjai ir grupės. Pirmasis LRT rengiamos nacionalinės atrankos koncertas – iš karto po Naujųjų, sausio 5 d. 21 val. per LRT. Tarp dalyvių – gerai žinomi veidai, jau ne kartą bandę laimę nacionalinėje atrankoje, talentų šou nugalėtojai ir dar tik kylantys vardai: 1. Audrius Petrauskas V. Radžiūno/LRT nuotr. 2. Gabriela Ždanovičiūtė 3. Grupė „Twosome“ V. Radžiūno/LRT nuotr. 4. Grupė „Gloss...
Įvykiai
Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina. Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, š...
Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...