V. Sutkus: pensijų reforma gali pažeisti teisėtus žmonių lūkesčius

Baltijos regione su artimiausiomis kaimynėmis dėl investicijų pritraukimo smarkiai besivaržanti Lietuva siekia tapti konkurencingiausia tarp Baltijos šalių pagal kapitalo ir darbo apmokestinimą, o papildomą impulsą jos augimui suteiktų šešėlinės ekonomikos mažinimas bei darbo jėgos mokesčių optimizavimas. Šios idėjos buvo išsakytos Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kongreso metu surengtoje teminėje diskusijoje „Ar mokesčių ir pensijų reformos paskatins ekonomikos augimą?“.

Kiril Čachovskij nuotr.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pastebėjo, kad ruošiamos mokestinės pertvarkos gali suveikti kaip darbo jėgos nutekėjimo į užsienį stabdis.

„Būti konkurencingais Baltijos regione yra labai svarbus dalykas, nes Lietuvos verslas labiau konkuruoja su Latvija ir Estija, negu su Vokietija ar Prancūzija. Ir jeigu mums pasiseks įrodyti potencialiems investuotojams bei juos informuoti, kad pas mus yra palankiausios darbo sąlygos, tad užsienio investicijų šalyje padaugėtų. Ne mažiau svarbu, kad atskirtis tarp geriausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių nuolat mažėtų“, –akcentavo V. Sutkus.

Jis pripažino, kad valdančiųjų parengtos mokesčių ir pensijų reformos yra svarbios ir aktualios, tačiau jos kelia nemažai klausimų.

Pasak LVK vadovo, jeigu mokesčių reforma daugiau ar mažiau atitinka visuomenės ir verslo interesus, tai to negalima pasakyti apie norimą reformuoti pensijų sistemą, kurią norima keisti nepasiekus plataus visuomenės ir socialinių partnerių pritarimo.

„Trijų pakopų pensijų sistemos egzistavimas yra logiškas ir suprantamas, joje yra nemažai dalyvaujančių ir savo būsimai pensijai kaupiančių mūsų piliečių, aktyvių darbo rinkos dalyvių. Jos keitimas įneštų tam tikro nepasitikėjimo, pažeidžiant teisėtus žmonių lūkesčius, kad valstybė prisidės prie jų pensijų, o tai gali turėti konkrečių teisinių pasekmių. Šiuo atžvilgiu smarkiai atsiliekame nuo užsienio valstybių, į kurias išvyksta mūsų ekonomikos pamatas – darbo rinkoje aktyvūs žmonės“, – pažymi LVK prezidentas.

Pasak diskusijoje dalyvavusio LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, socialinio draudimo sistema yra blogoje situacijoje, nes mokamos įmokos yra nepakankamos oriai senatvei užtikrinti.

Šiuo metu II pakopoje maksimalus kaupimas vyksta pagal formulę 2+2+2, tačiau, anot eksperto, net ir 6 procentų pensijos kaupimas yra per mažas.

„Siekiant užsitikrinti normalias pajamas senatvėje, kaupimas turėtų siekti 8 ar 10 proc., o dabar siūloma sistema 4+2 reikštų, kad nuo 2020 m. pensijai, kuomet kaupimas turi padidėti iki 7,5 proc., kaupsime kur kas mažiau, negu buvome suplanavę“, - sakė M. Dubnikovas.

Verslo bendruomenės kongrese diskusijos metu ypatingas dėmesys skirtas emigracijos bei darbo mokesčių mažinimo klausimui.

„Per vieną dieną Lietuva negali pasiekti Vokietijos ir Prancūzijos pagal atlyginimų dydį,bet tam tikrų kompromisinių kelių reikėtų ieškoti. Siektinas pavyzdys galėtų būti neapmokestinamos paslaugos darbuotojams, tokios kaip pavėžėjimas, maitinimo paslaugos, kurias teikia įmonės savo darbuotojams. Visa tai būtų realios papildomos darbuotojo pajamos, kurios duotų apčiuopiamą vertę darbuotojui“, - pažymėjo V. Sutkus.

Šiai nuomonei paantrino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Žygimantas Mauricas, kurio teigimu, viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių – žemas darbo užmokestis, lyginant su Vakarų Europos šalimis.

„Naują mokesčių reformą, kuri mažina darbo jėgos apmokestinimą, ypatingai mažiau uždirbantiems, vertinčiau labai palankiai, ji galbūt įpūs žmonėms vilties neemigruoti“, - pažymėjo ekonomistas.

Kita vertus, vertinant naujosios mokesčių reformos teigiamus aspektus, anot ekspertų, dera atsižvelgti ir į riziką, atsirandančią dėl pasaulinės ekonomikos tendencijų.

Jeigu per artimiausius trejus metus pasaulio ekonomika susvyruotų nukrypdama nuo dabartinio augimo kurso, tikėtina, kad naujasis mokesčiųreformos planas vargu ar prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė M. Dubnikovas.

LVK kongreso apdovanojimų vakaras. Organizatorių nuotr.

Kongreso metu buvo apdovanoti Lietuvos valstybės pareigūnai ir verslininkai. Prestižiškiausias apdovanojimas - „Partnerystės lyderio“ šiemet buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Premjerui apdovanojimas įteiktas už 2017 metų darbus, kurie svarbūs ir verslo plėtrai, ir valstybės bei visuomenės gerovei.

LVK Kongreso teminė diskusija

„Socialiai atsakingo verslo“ apdovanojimas įteiktas „Swedbank“ už nuolat vykdomą visapusišką socialinės atsakomybės veiklą: visuomenės finansinio raštingumo skatinimą, savanorystės kultūros ir atviros bendruomeniškos visuomenės propagavimą Lietuvoje.

Verslui palankios aplinkos kūrimui, ryšių su Lietuvos ir užsienio organizacijomis plėtrai pažymėti skirtas „Verslo ambasadoriaus“ titulas šiemet atiteko Lietuvos banko valdybos nariui Mariui Jurgilui. Jo iniciatyva šalies centrinis bankas kuria palankią aplinką plėtoti finansines technologijas (FinTech), taip didindamas Lietuvos verslo žinomumą užsienio šalyse bei gerindamas mūsų šalies investicinę aplinką.

Kongreso metu vyko dvidešimt aštuonias šakines verslo asociacijas ir daugiau kaip 3500 šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento rinkimai. Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas dabartinis šios organizacijos vadovas Valdas Sutkus.

 „V.P.“ inf.

LVKkongresas Lietuvosverslokonfederacijos ValdasSutkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
14 peržiūrų rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Trečiadienį Savivaldybėje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Lietuvos generalinis komisaras Linas Pernavas kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Alfonsu Motuzu bei Palangos policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu. Susitikime, kurio tikslas – aptarti ką tik pasibaigusį aktyvųjį kurortinį sezoną, jo metu iškilusias problemas, bei pasitarti dėl kitos vasaros, taip pat dalyvavo Palangos mero pavadu...
Įvykiai
Vytenis Radžiūnas, Ieva Ripinskytė, Eimantas Genys,  Vieni jiems linki, kad „užkaltų“ variklis, kiti šypsosi, moja bei fotografuoja – Lietuvos kelių policijos darbas su nežymėtais automobiliais turi savų ypatybių. Šalies komisariatus vis dažniau papildo tokie policijos automobiliai, o dabar jų jau skaičiuojama dešimtimis ir įvairiausių markių – „Škoda“, „Volkswagen“, „Renault“, „Audi“. Praleisti dieną reide bei dar geriau susipažinti su nežymėta policijos...
Įvykiai
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje du asmenys kaltinami bandę užvaldyti valstybei priklausantį žemės sklypą Palangos mieste. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) asmenų pavardžių neatskleidžia, teigia, kad kaltinimai pateikti matininkui E. M., kurio atliekamas darbas prilyginamas valstybės tarnautojo. Antrasis asmuo, pasak pareigūnų – vienos bendrovės direktorius S. Č. Dar viena taikos sutartis su NŽT: iki sus...
Įvykiai
Automobilio priežiūra reikalauja ne tik atsakomybės, tačiau ir finansų. Vis tik realybė rodo, kad dėl atsainaus požiūrio į aplinkosaugą ar elementaraus tvarkos nežinojimo kai kurie savininkai, prižiūrėdami savo transporto priemones, be reikalo papildomai patuština savo kišenes, tuo pačiu padarydami žalos ir gamtai.  Kaip pasakojo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, ne visi lietuviai žino, ką galima ir ko negalima...
Įvykiai
Rugsėjo 20-ąją, ketvirtadienį, Neringoje bus atidengtas memorialinis objektas, skirtas įamžinti prancūzų karių, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio formavimo, atminimo įamžinimui. Istoriniai šaltiniai neabejotinai liudija, kad prancūzų karo belaisvių stovykla Kuršių nerijos Mirties slėnyje buvo 1916-aisiais. Tai pažymima ir Nidos mokyklos kronikoje, kurioje rašoma, kad sargybiniai gyveno barakuose, prancūzų belaisviai palapinėse. Prancūzai kasd...
Įvykiai
Ernestas Naprys Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje vadovais teigė, kad jo neįtikina pasakymas, jog Lietuva turi vienas iš mažiausių kainų visoje ES, todėl Vyriausybė imsis žadėtų permainų. Tarp jų - griežtesnis esamų prekybininkų reguliavimas, smulkių prekybininkų skatinimas, ribojimai dirbti sekmadienį, turgavietės. Premjeras kvies ir 12 prekybos tinklų iš Europos į Lietuvą. Priemonės esą grįstos gerais norais...
Sportas
Rugsėjo 20 dieną 18 val. Vilnius, LFF stadionas. Ankstesnės rungtynės: 1:1, 3:1, 0:1 Šeštadienį sutriuškintos „Palangos“ laukia ne ką mažiau motyvuotas bei pavojingas varžovas Vilniuje. „Trakai“ paleido pergalę iš rankų paskutinėje A lygos akistatoje su „Stumbru“, o panašus scenarijus artimiausiame mače kainuotų labai brangiai. Iki ketvirto rato pabaigos „riteriai“ sužais ketverias rungtynes, kuriose po du kartus susitiks su lyderiais – „Sūduva“ bei „Žalgi...
Įvykiai
Daugelis specialistų rekomenduoja kūdikį pradėti primaitinti nuo 4–6 mėnesių. Tačiau tai nereiškia, kad tokio amžiaus vaikas gali drąsiai sėsti prie suaugusiųjų stalo ir ragauti visko, kas ten padėta. Tinklalapis babygaga.com pateikia sąrašą produktų, kurių neduoti vaikams iki vienerių metų. Medus Remiantis portale „Babble“ pateikta informacija, meduje gali būti Clostridium botulinum sporų. Besidaugindamos vaiko žarnyne jos gali sukelti infekcinę ligą – bo...
Įvykiai
Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium....