Netekome D.Butkaus – atsidavusio tyrinėtojo ir žinomo archeologo

Vėlų trečiadienio vakarą netikėtai mirė palangiškis, viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių Vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.

Dar prieš pat Naujuosius metus „Vakarinė Palanga“ pakvietė Donatą bei kelis kitus skaitytojus į Maskvos baleto spektaklį „Spragtukas“ Palangos koncertų salėje. Nuotraukoje – su žmona Zita (kairėje) ir Palangos gintaro muziejaus darbuotoja Regina Makauskiene. „V.P.“ nuotr.

Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.

„Tai žmogus, kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, per kelias minutes rasdavo seniausias ataskaitas. Ir buvo paniręs į protėvių pasaulio tyrinėjimus taip, kaip niekas kitas. Galėdavo valandų valandas valyti įkapes, jas braižyti, dėlioti subtilybes, gilintis. Jo dėka buvo suformuotos nuostabios Kretingos muziejaus archeologinės ekspozicijos. Donatas Butkus tyrinėjo Lazdininkų, Ėgliškių, Kretingos kapinynus. Savo profesinei veiklai buvo atsidavęs visa širdimi ir siela“, –  apie bičiulio ir savo Mokytojo netektį sako su juo artimai bendravęs Denisas Nikitenka.

„Milžiniška netektis. Man asmeniškai – viena skaudžiausių, nes buvome artimi ir dar neteko sutikti tokio gero Mokytojo. Tik Jo dėka pavyko bent kiek priartėti prie slėpiningojo protėvių pasaulio. Ir daug daug išmokti. Dėl to ir lankiausi kiek įmanoma dažniau. Valandų valandas su Donatu praleisdavome fonduose, nagrinėdami įkapes. Leisdavomės kartu į archeologines ekspedicijas. Iš mažyčio fragmento jis galėjo pasakyti, kokio čia papuošalo ar ginklo, daikto būta. Ir jis vis pasakojo pasakojo, pasakojo… Taip profesionaliai ir tokias gilias įžvalgas, kokių net knygose nėra. Didžiuojuos, galėjęs kartu dirbti ir bendrauti su archeologu Donatu Butkumi. Ilsėkis ramybėje, Mokytojau… Tokie žmonės gimsta kartą per šimtmetį. Gili užuojauta artimiesiems“, – artimai skaudžios netekties paliestas mintimis dalijasi Donato Butkaus bendražygis D. Nikitenka.

Vakar D.Butkus atgulė senosiose Palangos kapinėse. Jo palydėti atvyko šimtai visos Lietuvos muziejininkų, archeologų, istorijos mylėtojų. Istorijos ir archeologijos profesionalas mirė staiga netikėtai sustojus širdžiai. Atvykusiems dviems ekipažams Donato atgaivinti nepavyko.

Prieš pusantrų metų D.Butkus jau buvo patyręs panašią situaciją, tačiau tuomet viskas baigėsi laimingai.

Apie Donatą Butkų

Gimė 1952 m. vasario 17 d. Alsėdžiuose (Plungės r.). Nuo septinto dešimtmečio pradžios pastoviai gyveno Palangoje.

Kartu su kitais archeologais tirti: 1988, 2002 m. – Ėgliškių kapinynas, 1988 m. – Kretingos kapinynas, 2004 m. – Kretingos senkapiai, 2004, 2006 m. – Kretingos dvarvietė. Nuo 1991 m. tiriamas vienas įdomiausių Vakarų Žemaitijos paminklų – Lazdininkų kapinynas.

„Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus pamačiau dar besimokydamas Palangos vidurinės mokyklos pradinėse klasėse. Berods 1961 ar 1962 metais mums, grupei moksleivių, buvo surengta pažintinė ekskursija į kasinėjimų vietą tuometinėje Komjaunimo (dabar – Plytų) gatvėje. Visam gyvenimui įstrigo atidengto kario kapo vaizdas. Vėliau teko perskaityti nemažai literatūros, kur buvo aprašyti svarbiausi pasauliniai archeologiniai atradimai.“ – Lietuvos archeologų draugijos internetiniame puslapyje apie save pasakoja Donatas Butkus.

Vilniaus universitetą baigė 1976 metais. Ir tais pačiais, 1976 m. pradėjo dirbti Kretingos kraštotyros muziejuje.  D. Butkus daug pastangų įdėjo rengdamas muziejaus ekspoziciją. Atnaujinta ekspozicija buvo atidaryta 1985 metų liepos 12 d. „Ekspozicijos kūrimo metu paaiškėjo, kad yra chronologinių spragų, kurias gali užpildyti tik pastovūs archeologiniai tyrinėjimai. Pirmoji Kretingos kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija buvo surengta 1988 m.“ – apie tyrinėjimų pradžią pasakojo archeologas.

D.Butkus yra begalės publikacijų archeologijos tema autorius ir bendraautorius.

Tyrinėti objektai

Andulių, Ėgliškių kapinynas, Kretingos r., 1988 m. (su J. Kanarsku, I. Jablonskiu).

Lazdininkų, Kalnalaukio kapinynas, Kretingos r., 1991 m. (su J. Kanarsku), 1992 m. (su J. Kanarsku, R. Sidriu), 1993, 1996 m. (su J. Kanarsku), 1997 m., 1998 m. (su A. Bliujiene), 2000 m. (su J. Kanarsku, A. Merkevičiumi), 2003 m. (su J. Kanarsku), 2006 (su J. Kanarsku), 2007 m.

Kretingos senojo miesto vieta (Rotušės aikštė), Kretinga, Kretingos r., 2003 m.

Kretingos senkapiai (Basanavičiaus g.), Kretinga, Kretingos r., 2004 m. (su J. Kanarsku).

Kretingos dvaro sodyba, Kretinga, Kretingos r., 2004 m. (su J. Kanarsku).

Alkas.lt ir „V.P.“ inf.

RyškiausiaasmenybėLietuvosarcheologijoje DonatasButkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
166 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....