Netekome D.Butkaus – atsidavusio tyrinėtojo ir žinomo archeologo

Vėlų trečiadienio vakarą netikėtai mirė palangiškis, viena ryškiausių asmenybių Lietuvos archeologijoje Donatas Butkus (1952-2018 m.). Kretingos muziejaus muziejininkas ir vienas geriausių Vakarų baltų, kuršių kapinynų, laidosenos tradicijų, artefaktų subtilybių žinovų Lietuvoje.

Dar prieš pat Naujuosius metus „Vakarinė Palanga“ pakvietė Donatą bei kelis kitus skaitytojus į Maskvos baleto spektaklį „Spragtukas“ Palangos koncertų salėje. Nuotraukoje – su žmona Zita (kairėje) ir Palangos gintaro muziejaus darbuotoja Regina Makauskiene. „V.P.“ nuotr.

Donatas Butkus Kretingos muziejuje ilgą laiką dirbo vyr. muziejininku, o nuo 2007 m. – Archeologijos skyriaus vedėju.

„Tai žmogus, kuris mintinai žinojo visų muziejaus fondų medžiagą, per kelias minutes rasdavo seniausias ataskaitas. Ir buvo paniręs į protėvių pasaulio tyrinėjimus taip, kaip niekas kitas. Galėdavo valandų valandas valyti įkapes, jas braižyti, dėlioti subtilybes, gilintis. Jo dėka buvo suformuotos nuostabios Kretingos muziejaus archeologinės ekspozicijos. Donatas Butkus tyrinėjo Lazdininkų, Ėgliškių, Kretingos kapinynus. Savo profesinei veiklai buvo atsidavęs visa širdimi ir siela“, –  apie bičiulio ir savo Mokytojo netektį sako su juo artimai bendravęs Denisas Nikitenka.

„Milžiniška netektis. Man asmeniškai – viena skaudžiausių, nes buvome artimi ir dar neteko sutikti tokio gero Mokytojo. Tik Jo dėka pavyko bent kiek priartėti prie slėpiningojo protėvių pasaulio. Ir daug daug išmokti. Dėl to ir lankiausi kiek įmanoma dažniau. Valandų valandas su Donatu praleisdavome fonduose, nagrinėdami įkapes. Leisdavomės kartu į archeologines ekspedicijas. Iš mažyčio fragmento jis galėjo pasakyti, kokio čia papuošalo ar ginklo, daikto būta. Ir jis vis pasakojo pasakojo, pasakojo… Taip profesionaliai ir tokias gilias įžvalgas, kokių net knygose nėra. Didžiuojuos, galėjęs kartu dirbti ir bendrauti su archeologu Donatu Butkumi. Ilsėkis ramybėje, Mokytojau… Tokie žmonės gimsta kartą per šimtmetį. Gili užuojauta artimiesiems“, – artimai skaudžios netekties paliestas mintimis dalijasi Donato Butkaus bendražygis D. Nikitenka.

Vakar D.Butkus atgulė senosiose Palangos kapinėse. Jo palydėti atvyko šimtai visos Lietuvos muziejininkų, archeologų, istorijos mylėtojų. Istorijos ir archeologijos profesionalas mirė staiga netikėtai sustojus širdžiai. Atvykusiems dviems ekipažams Donato atgaivinti nepavyko.

Prieš pusantrų metų D.Butkus jau buvo patyręs panašią situaciją, tačiau tuomet viskas baigėsi laimingai.

Apie Donatą Butkų

Gimė 1952 m. vasario 17 d. Alsėdžiuose (Plungės r.). Nuo septinto dešimtmečio pradžios pastoviai gyveno Palangoje.

Kartu su kitais archeologais tirti: 1988, 2002 m. – Ėgliškių kapinynas, 1988 m. – Kretingos kapinynas, 2004 m. – Kretingos senkapiai, 2004, 2006 m. – Kretingos dvarvietė. Nuo 1991 m. tiriamas vienas įdomiausių Vakarų Žemaitijos paminklų – Lazdininkų kapinynas.

„Pirmuosius archeologinius tyrinėjimus pamačiau dar besimokydamas Palangos vidurinės mokyklos pradinėse klasėse. Berods 1961 ar 1962 metais mums, grupei moksleivių, buvo surengta pažintinė ekskursija į kasinėjimų vietą tuometinėje Komjaunimo (dabar – Plytų) gatvėje. Visam gyvenimui įstrigo atidengto kario kapo vaizdas. Vėliau teko perskaityti nemažai literatūros, kur buvo aprašyti svarbiausi pasauliniai archeologiniai atradimai.“ – Lietuvos archeologų draugijos internetiniame puslapyje apie save pasakoja Donatas Butkus.

Vilniaus universitetą baigė 1976 metais. Ir tais pačiais, 1976 m. pradėjo dirbti Kretingos kraštotyros muziejuje.  D. Butkus daug pastangų įdėjo rengdamas muziejaus ekspoziciją. Atnaujinta ekspozicija buvo atidaryta 1985 metų liepos 12 d. „Ekspozicijos kūrimo metu paaiškėjo, kad yra chronologinių spragų, kurias gali užpildyti tik pastovūs archeologiniai tyrinėjimai. Pirmoji Kretingos kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija buvo surengta 1988 m.“ – apie tyrinėjimų pradžią pasakojo archeologas.

D.Butkus yra begalės publikacijų archeologijos tema autorius ir bendraautorius.

Tyrinėti objektai

Andulių, Ėgliškių kapinynas, Kretingos r., 1988 m. (su J. Kanarsku, I. Jablonskiu).

Lazdininkų, Kalnalaukio kapinynas, Kretingos r., 1991 m. (su J. Kanarsku), 1992 m. (su J. Kanarsku, R. Sidriu), 1993, 1996 m. (su J. Kanarsku), 1997 m., 1998 m. (su A. Bliujiene), 2000 m. (su J. Kanarsku, A. Merkevičiumi), 2003 m. (su J. Kanarsku), 2006 (su J. Kanarsku), 2007 m.

Kretingos senojo miesto vieta (Rotušės aikštė), Kretinga, Kretingos r., 2003 m.

Kretingos senkapiai (Basanavičiaus g.), Kretinga, Kretingos r., 2004 m. (su J. Kanarsku).

Kretingos dvaro sodyba, Kretinga, Kretingos r., 2004 m. (su J. Kanarsku).

Alkas.lt ir „V.P.“ inf.

RyškiausiaasmenybėLietuvosarcheologijoje DonatasButkus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...