Dalis Druskininkų savivaldybės mero bylos perduota iš naujo nagrinėti teismui

Aukščiausiasis Teismas (AT) trečiadienį paskelbė, kad byla dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos namo dalies nugriovimo turi būti vėl nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Latažeris. Romas Sadauskas-Kvietkevičius nuotr.

Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausius neigiamus padarinius savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant neabejotinam teismo įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę.

Byloje nustatyta, kad atsakovo Ričardo Malinausko teisių pirmtakei 2005 m. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus žemės sklypą ir ūkio pastatus, esančius Latežerio kaime prie Ratnyčios upės, buvo parengtas techninis projektas „Ūkio pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą“. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą rekonstruoti ūkio pastatą į gyvenamąjį namą. Namas su pagalbiniais statiniais (gręžiniu, valymo įrenginiais ir tvora) 2008 m. buvo pripažinti tinkamais naudoti. 2012 m. dovanojimo sutartimi žemės sklypas su statiniais buvo perleistas R. Malinauskui. Apeliacinės instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas (jo dalis) yra įsiterpęs į saugomą teritoriją – Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostą, kurioje yra draudžiama tokio pobūdžio statyba.

Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, pripažino negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria R. Malinauskas įpareigotas nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, stoginę, lauko židinį, sutvarkyti statybvietę, taip pat dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; nutarties dalį dėl esančios tvoros dalies nugriovimo paliko nepakeistą.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Malinausko teisių pirmtakė vykdė ne statinio rekonstrukcijos, o naujo statinio statybos darbus. Tokie statybos darbai, jei buvo išardytos (išmontuotos) visos pirminio statinio – ūkio pastato – konstrukcijos ir elementai ir vietoj jo pastatytas kitas statinys, yra naujo statinio statyba, o ne rekonstravimo darbai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus statybą ar ją leidžiantį dokumentą neteisėtais ir dėl to reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi įrodymai.

Nutartyje pabrėžta, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis. Jis reiškia, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžioje.

Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar statiniai pagal projektą pateko į pakrantės apsaugos juostą, kitaip tariant, ar statinys (jo dalis) buvo suprojektuotas statyti pakrantės apsaugos juostoje, ar jis joje atsidūrė po užbaigimo. „Teismas, spręsdamas klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, apsiribojo nustatytų projektavimo dokumentų trūkumų ir duomenų apie faktinę padėtį po statybos užbaigimo įvertinimu, nors turėjo būti įvertintos ir kitos su statyba pakrantės juostoje susijusios aplinkybės“, – pažymėjo kasacinis teismas.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad skundžiama nutartis šiuo aspektu yra prieštaringa – apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ir dėl to kyla abejonių, ar gyvenamasis namas (jo dalis) šiuo metu yra įsiterpęs į pakrantės apsaugos juostą dėl paties statinio suprojektavimo ir statybos šioje juostoje ar dėl upės kranto linijos išardymo šio statinio statybos metu ar vėliau (t. y. po statybos leidimo išdavimo).

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą, patvirtinta, kad saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis, tad, sprendžiant savavališkos statybos pagal neteisėtą statybos leidimą įteisinimo klausimą, turi būti patikrinta, ar statyba neprieštarauja saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, jeigu statant statinį buvo pažeisti saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai, kartu buvo pažeisti ir statybos reikalavimai. Kita vertus, upės kranto linijos išardymas pirmiausia būtent ir suponuoja aplinkos (saugomų teritorijų) apsaugos reikalavimų pažeidimą, todėl tokio neteisėto veiksmo padarinių šalinimo klausimas pirmiausia spręstinas pagal teisės normas, kurios reglamentuoja aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų padarinių šalinimą.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tik tada, jeigu pakrantės apsaugos juostos atkūrimas nėra įmanomas teisės aktų nustatyta tvarka, šiai saugomai teritorijai atkurti taikytinos priemonės, įtvirtintos Statybos įstatyme, t. y. statinio (jo dalies) nugriovimas (išardymas).

Kaip nurodoma nutartyje, apeliacinės instancijos teisme turi būti ištirta ir įvertinta: 1) ar statinys (jo dalis) buvo suprojektuotas statyti pakrantės apsaugos juostoje; 2) ar gyvenamojo namo (jo dalies) įsiterpimas į pakrantės apsaugos juostą yra paties statinio statybos (šioje juostoje) ar upės kranto linijos išardymo šio statinio statybos metu ar vėliau (t. y. po statybos leidimo išdavimo) rezultatas.

Jeigu pasitvirtintų, kad gyvenamojo namo (jo dalies) įsiterpimas į pakrantės apsaugos juostą yra upės kranto linijos išardymo vykdant statybos ar vėlesnę (t. y. po statybos leidimo išdavimo) veiklą padarinys, tai turi būti sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas ir galimybė atkurti iki išardymo buvusią pakrantės apsaugos juostą teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad tokie egzistuoja, šios specialiosios priemonės turi būti šioje byloje taikomos siekiant pašalinti galimus upės kranto linijos išardymo veiksmų padarinius. Paaiškėjus, jog nėra pagrindo arba galimybės atkurti iki išardymo buvusią pakrantės apsaugos juostą, turėtų būti taikomos statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo kraštutinės priemonės (nugriovimas ar išardymas).

Be kita ko, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už neteisėtos statybos leidimo išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

LAT info.

Druskininkai meras teismas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
20 peržiūrų rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Virginija Laurinaitienė Prieš trejus  metus į Lietuvą iš Maskvos atvykusi ir uostamiestyje įsikūrusi Jelena Tupikova ne tik suskubo intensyviai mokytis lietuvių kalbos, bet ir įgyvendina su savimi atsivežtas begales kūrybinių idėjų. Namų dizaino, jaukaus dekoro detalių kūrimas jaunai moteriai tapo ne tik prasmingas laisvalaikio užsiėmimas, bet ir gyvenimo būdas. Jelenos namuose gausu nuostabiausių, savo pačios rankomis kurtų gėlių kompozicijų, kurių... ner...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Penkiolika metų kentęs tremties vargus ir į tėvynę grįžęs palangiškis Petras Neverauskas nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be visuomeninių pareigų, jis vienas pirmųjų palangiškių šaulių, aktyviai dalyvauja Palangos jūros šaulių VI kuopos veikloje, nuolat rūpinasi, kad istorijos baisumų, nepriklausomybės kovų nepamirštų ir jaunoji karta, o eilės ir patriotinės dainos – jo gyvenimo kasdienybė. Kiekvienas žmogus – tai neperskaityta knyga Su eilė...
Įvykiai
Nuo liepos pertvarkius vaiko teisių apsaugos sistemą, šiuo metu šeimas, kuriose gali būti pažeidžiamos vaikų teisės, lanko 12 mobilių komandų. Mobiliose komandose dirba 33 specialistai, vis dar trūksta trijų psichologų, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą šią savaitę informavo reformos eigą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Pasak Seimo pranešimo, mobiliosios komandos per savaitę aplanko nuo trijų iki 20 šeimų. Šio...
Įvykiai
Prekybos poveikiu byloje, kurioje teisiami buvęs „tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ generalinis direktorius Gedvydas Vainauskas, prokuratūra keičia kaltinimą – prokuroras mano, kad R.Paksas susitarė priimti kyšį ne tik savo, bet ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai. Penktadienį Vilniaus apygardos teisme įvykusiame baudžiamosios bylos posėdyje prokuroras Gedgaudas Norkūnas pranešė apie kaltinimo keitimą. „By...
Įvykiai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį į Lietuvą atvykstančiam popiežiui Pranciškui dovanos Lietuvos laisvės varpo kopiją ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą, pranešė Prezidentūra. Pasak prezidentės, šis istorinis varpas – tarsi laisvės šauklys, jo likimas primena sudėtingą Lietuvos valstybės kelią atkovojus nepriklausomybę. „Šventasis Tėvas atvyksta pasveikinti Lietuvos ne tik valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga, bet ir pagerbti visos tautos, kuri sug...
Įvykiai
Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui europarlamentaro Rolando Pakso elgesys primena Petrą Gražulį, kuris santykius su nesantuokinio savo vaiko motina aiškinasi televizijoje. Politikas labai skeptiškai įvertino R. Pakso pasisakymą, kad jis yra pasiryžęs dalyvauti 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, net jei nesulauktų bendrapartiečių pritarimo. Anot R. Žemaitaičio, išgirdę pastarąjį R. Pakso pareiškimą įsižeidė visi Tvar...
Įvykiai
Jonas Valaitis, Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli Klaipėdos nakvynės namų. Paprastai tariant – sukiužusių bendrabučių rajone, kuriame žmonės palaidojo savo svajones, todėl vagia iš tos pačios parduotuvės degtinę. Vienoje kasoje lyg skalpelį drebančiais pirštais laikantis rezidentas lėtai skanavau prekes, o pirkėjai nekantriai, bet beveik susivaldydami, laukė eilėje, žudančioje laiką. Žurnalistai k...
Įvykiai
Penktadienio vakarą, dalyvaujant šimtams kviestinių svečių, sanatorijoje „Gradiali“ buvo iškilmingai pažymėta didžiulio rekonstrukcijos projekto pabaiga. Simbolinę gerokai padidėjusios sanatorijos atidarymo juostą perkirpo bendrovės „Litrada Group“ valdybos pirmininkas Artūras Nacickas ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Simbolinę gerokai padidėjusios sanatorijos atidarymo juostą perkirpo bendrovės „Litrada Group“ valdybos pirmininkas Artūras Nacickas ir Pa...
Įvykiai
Kartu su rudeniškais orais atkeliaujanti tamsa ir dargana primena  mums, jog būtina saugoti save ir kitus išėjus į gatvę, išvažiavus dviračiu ar sėdus už automobilio vairo. Todėl rugsėjo 26 d., trečiadienį,  13 val. Centrinėje miesto aikštėje (Vytauto g. 96 A) Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdys akciją „Būk matomas – būk saugus“. Akcijos metu bus dalinami atšvaitai ir primenama, kaip tinkamai juos dėvėti bei kaip saugiai elgti...