Dalis Druskininkų savivaldybės mero bylos perduota iš naujo nagrinėti teismui

Aukščiausiasis Teismas (AT) trečiadienį paskelbė, kad byla dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos namo dalies nugriovimo turi būti vėl nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

Latažeris. Romas Sadauskas-Kvietkevičius nuotr.

Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausius neigiamus padarinius savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant neabejotinam teismo įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę.

Byloje nustatyta, kad atsakovo Ričardo Malinausko teisių pirmtakei 2005 m. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus žemės sklypą ir ūkio pastatus, esančius Latežerio kaime prie Ratnyčios upės, buvo parengtas techninis projektas „Ūkio pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą“. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą rekonstruoti ūkio pastatą į gyvenamąjį namą. Namas su pagalbiniais statiniais (gręžiniu, valymo įrenginiais ir tvora) 2008 m. buvo pripažinti tinkamais naudoti. 2012 m. dovanojimo sutartimi žemės sklypas su statiniais buvo perleistas R. Malinauskui. Apeliacinės instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas (jo dalis) yra įsiterpęs į saugomą teritoriją – Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostą, kurioje yra draudžiama tokio pobūdžio statyba.

Kauno apygardos teismas, tenkindamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, pripažino negaliojančiais atitinkamus Druskininkų savivaldybės administracijos išduotus dokumentus ir įpareigojo R. Malinauską nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, tvoros dalį, stoginę, lauko židinį, esančius Ratnyčios upės pakrantės apsaugos juostoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria R. Malinauskas įpareigotas nugriauti (išardyti) gyvenamojo namo dalį, stoginę, lauko židinį, sutvarkyti statybvietę, taip pat dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; nutarties dalį dėl esančios tvoros dalies nugriovimo paliko nepakeistą.

LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. Malinausko teisių pirmtakė vykdė ne statinio rekonstrukcijos, o naujo statinio statybos darbus. Tokie statybos darbai, jei buvo išardytos (išmontuotos) visos pirminio statinio – ūkio pastato – konstrukcijos ir elementai ir vietoj jo pastatytas kitas statinys, yra naujo statinio statyba, o ne rekonstravimo darbai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus statybą ar ją leidžiantį dokumentą neteisėtais ir dėl to reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi įrodymai.

Nutartyje pabrėžta, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis. Jis reiškia, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžioje.

Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar statiniai pagal projektą pateko į pakrantės apsaugos juostą, kitaip tariant, ar statinys (jo dalis) buvo suprojektuotas statyti pakrantės apsaugos juostoje, ar jis joje atsidūrė po užbaigimo. „Teismas, spręsdamas klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, apsiribojo nustatytų projektavimo dokumentų trūkumų ir duomenų apie faktinę padėtį po statybos užbaigimo įvertinimu, nors turėjo būti įvertintos ir kitos su statyba pakrantės juostoje susijusios aplinkybės“, – pažymėjo kasacinis teismas.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad skundžiama nutartis šiuo aspektu yra prieštaringa – apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ir dėl to kyla abejonių, ar gyvenamasis namas (jo dalis) šiuo metu yra įsiterpęs į pakrantės apsaugos juostą dėl paties statinio suprojektavimo ir statybos šioje juostoje ar dėl upės kranto linijos išardymo šio statinio statybos metu ar vėliau (t. y. po statybos leidimo išdavimo).

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą, patvirtinta, kad saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis, tad, sprendžiant savavališkos statybos pagal neteisėtą statybos leidimą įteisinimo klausimą, turi būti patikrinta, ar statyba neprieštarauja saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, jeigu statant statinį buvo pažeisti saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai, kartu buvo pažeisti ir statybos reikalavimai. Kita vertus, upės kranto linijos išardymas pirmiausia būtent ir suponuoja aplinkos (saugomų teritorijų) apsaugos reikalavimų pažeidimą, todėl tokio neteisėto veiksmo padarinių šalinimo klausimas pirmiausia spręstinas pagal teisės normas, kurios reglamentuoja aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų padarinių šalinimą.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tik tada, jeigu pakrantės apsaugos juostos atkūrimas nėra įmanomas teisės aktų nustatyta tvarka, šiai saugomai teritorijai atkurti taikytinos priemonės, įtvirtintos Statybos įstatyme, t. y. statinio (jo dalies) nugriovimas (išardymas).

Kaip nurodoma nutartyje, apeliacinės instancijos teisme turi būti ištirta ir įvertinta: 1) ar statinys (jo dalis) buvo suprojektuotas statyti pakrantės apsaugos juostoje; 2) ar gyvenamojo namo (jo dalies) įsiterpimas į pakrantės apsaugos juostą yra paties statinio statybos (šioje juostoje) ar upės kranto linijos išardymo šio statinio statybos metu ar vėliau (t. y. po statybos leidimo išdavimo) rezultatas.

Jeigu pasitvirtintų, kad gyvenamojo namo (jo dalies) įsiterpimas į pakrantės apsaugos juostą yra upės kranto linijos išardymo vykdant statybos ar vėlesnę (t. y. po statybos leidimo išdavimo) veiklą padarinys, tai turi būti sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas ir galimybė atkurti iki išardymo buvusią pakrantės apsaugos juostą teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad tokie egzistuoja, šios specialiosios priemonės turi būti šioje byloje taikomos siekiant pašalinti galimus upės kranto linijos išardymo veiksmų padarinius. Paaiškėjus, jog nėra pagrindo arba galimybės atkurti iki išardymo buvusią pakrantės apsaugos juostą, turėtų būti taikomos statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo kraštutinės priemonės (nugriovimas ar išardymas).

Be kita ko, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už neteisėtos statybos leidimo išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

LAT info.

Druskininkai meras teismas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
20 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šeštadienį Palangos koncertų salėje snigo gerumu – į Šimtmečiui skirtą renginį susirinkę palangiškiai ir kurorto svečiai tapo pirmojo, tačiau, neabejojama, tradiciniu tapsiančio gerumo renginio dalyviais. Šventinis vakaras susirinkusiuosius pirmiausia perkėlė į praeitį – prisiminti svarbiausi Palangos pastarojo šimtmečio įvykiai. Taip paminėta visai šaliai svarbi sukaktis – Lietuvos Nepriklausomybės Šimtmetis. Antrojoje šventinio renginio dalyje dėkota pal...
Įvykiai
Šeštadienį Palangoje iškilmingai atidaryta Signatarų alėja. Nauja kultūrinė erdvė – kurorto Savivaldybės dovana palangiškiams valstybės Nepriklausomybės Šimtmečio proga, o kartu ir padėka keturiems 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarams, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje. Signatarų alėja įrengta istorinėje vietoje – tarp miesto bažnyčios ir centrinio pašto, stovinčio buvusios Palangos progimnazijos vietoje. Būtent šioje ugdymo įstaigoje mokėsi keturi...
Sveikata
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo sausio 1 dienos bus leidžiama tam tikrus nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, parduotuvėse ar degalinėse. Taip bus sudarytos galimybės gyventojams būtiniausius vaistus įsigyti, kai nedirba vaistinės arba yra pernelyg nutolusios nuo jų gyvenamosios vietos. Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigim...
Įvykiai
Į Klaipėdą šią savaitę atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, jis plukdomas terminalo paskirtajai tiekėjai bendrovei „Litgas“. „Standartinis krovinys, apie 140 tūkst. kub. metrų. Tikimės preliminariai gruodžio 11-12 dienomis (...) Reguliuojamai veiklai (skirtas krovinys – BNS)“, – BNS sakė „Litgas“ valdančios „Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius. SGD krovinį iš Melkojos uosto, kur yra „Eq...
Įvykiai
Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama sumažinti malkų ir kito panašaus pavidalo prekių, kurias gyventojai naudoja šildymui, kainas. Tokiam sprendimui pritarė 76, prieš balsavo vienas, susilaikė 14 Seimo narių.  Ypatingos skubos tvarka svarstomas projektas įsigalios, jeigu jam Seimas pritars ir antradienį antradienį. Siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą buiti...
Įvykiai
Ineta Nedveckė Pirmadienį vyksta nenumatytas Seimo posėdis. Jis prasidėjo tikru chaosu. Kiekvienam klausimui pradėta prašyti pusvalandžio pertraukos, o konservatoriai tuo metu teigė, kad vienas klausimas į darbotvarkę įtrauktas neteisėtai ir reikalavo ilgesnės pertraukos, per kurią valdyba galėtų dėl jo nuspręsti.  Jonas Jarutis pusvalandžio petraukos reikalavo 5 darbotvarkės klausimams (be pertraukos svarstytas tik vienas klausimas iš 7), o konservatoriai...
Įvykiai
Antroji gruodžio savaitė prasidės šiltesniais orais, tačiau jau antroje savaitės pusėje ir vėl atšals. Tuo metu orai labiau primins žiemą: šaltis palaipsniui stiprės, dažniau pasirodys snaigės. Pirmadienį šalyje dangų gaubs debesys, daug kur numatomi krituliai: lietus, vietomis šlapdriba. Pūs vidutinio stiprumo vakarų, pietvakarių krypties vėjas. Nakties metu formuosis plikledis, lijundra. Temperatūra daug kur svyruos apie nulį. Prie jūros bus apie 5 laips...
Kriminalai
Sekmadienio vakarą Palangoje neblaivus vyriškis, atėjęs į svečius, sužalojo peiliu buto šeimininkę, kuri irgi buvo neblaivi. Policija pranešimą gavo 20.43 val. Nuvykus į įvykio vietą Žvejų gatvėje, nustatyta, kad 1970 m. gimęs vyriškis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 promilės girtumas), konflikto metu peiliu sužalojo irgi neblaivią (3 promilių girtumas) moterį. 1973 m. gimusiai moteriai atvykę medikai nustatė dviejų pirštų pjautines žaizdas bei kakl...
Kultūra
Vilniaus kolegijoje vyksta į sceną sugrįžtančio miuziklo "Čikaga" repeticijos. Kokių naujų spalvų Brodvėjaus miuziklas atrado ir kodėl jį būtina pamatyti, pasakoja pastatymo muzikos vadovas Derekas Barnesas ir Liz vaidmens atlikėja Monika Valkūnaitė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro prodiusuotas miuziklas "Čikaga" ruošiasi šventinei kelionei po didžiąsias šalies miestų arenas. Bilietai Klaipėdos Švyturio arenoje išpirkti jau prieš mėnesį, todėl čia s...