Liudytojo parodymai teisme: „Statybose visi taip dirba. O kaip kitaip? Gyventi tai reikia“

Zenonas Rupkus

Vakar Plungės rajono apylinkės teismo Palangos teismo rūmuose buvo narpliojama baudžiamoji byla, kurioje individualios įmonės „Tinkreta“ vadovai Loreta Bendikienė ir Saulius Bendikas kaltinami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu. Byla nagrinėja 2014 bei 2015 metų įvykius.

Įmonės vadovams pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos. „V.P.“ nuotr.

Šlubavo atmintis

Baudžiamojoje byloje buvo narpliojama galima šešėlinė buhalterija statybų versle. Vakar vyko jau ne pirmasis posėdis, tad visas dėmesys buvo sutelktas į liudytojus. Apklausti du buvę įmonės darbuotojai bei ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

Apklausiami įmonės darbuotojai teismo posėdyje niekaip negalėjo prisiminti grynais išmokamo jiems priklausančio darbo užmokesčio dydžio, tikino atlikę savo darbus, į sutartis ir parašų dėjimą nesigilinę.

Liūdytojai. „V.P.“ nuotr.

Darbų vykdytoju dirbęs A.Z., prižiūrėjęs brigadą darbininkų statybos objektuose, pasakojo neva gavęs tik minimalų atlygį, vėliau, perėjus į paprasto apdailos meistro pareigas, tikslaus savo darbo užmokesčio prisiminti negalėjo. Tačiau vyras žinojo, kad atlyginimas yra ne minimalus, o priklausė nuo atliktų darbų kvadratūros. Teismui pasiteiravus apie jo anuomet gautas tikslias pinigų sumas, vyrui amą užimdavo, sunku būdavo ir žodį pratarti, nebeveikė atmintis. Teismas aiškinosi, kodėl už statybų darbus stambiuose objektuose darbuotojams buvo mokama minimali alga, kokia darbo užmokesčio dalis buvo mokama vadinamaisiais „juodais“, neapskaitomais pinigais.

Į dokumentus statybininkas nesigilinęs

Teismo salėje parodymus davė liudytojas V.B. Keturiasdešimt vienerių metų vyras pasakojo dirbęs minėtoje įmonėje kartu su kitu, į šį teismo posėdį neatvykusiu liudytoju. Jų darbus prižiūrėjęs darbų vykdytojas M. B., kuris jį ir pakvietęs į minėtą, dabar jau bankrutuojančią bendrovę, pereiti dirbti iš kitos įmonės. Jis liudijo darbų apimtis derinęs su M.B., iš jo gaudavo darbo užmokestį. Buvo laikotarpis, kuomet atsiskaitydavo stabiliai, dalį darbo užmokesčio, dažniausiai minimalaus, pervedant į banko sąskaitą, o likusias sumas – grynais. Liudytojas parodė, kad padarius darbą, buvo peržiūrima jo kokybė, ir tuomet atsiskaitoma. Pasirašyti jam reikėdavo į tam tikrus lapus, į kuriuos statybų versle dirbantis vyras nesigilinęs. Buvo atsiskaitoma ir pavedimu, ir grynais. Anuomet dar litais jo darbų įkainiai siekę 20-35 litus už kvadratinį metrą.

Ar daromas spaudimas?

Kaltinamųjų advokatas teismo salėje visiems liudytojams uždavė nemažai klausimų, bandydamas išsiaiškinti, ar ikiteisminio tyrimo metu darbuotojai įvardino gavę pajamas „juodais“ savo iniciatyva, ar jiems buvo daromas tyrėjų spaudimas. Liudytojas V.B. teisme parodė, kad jokio spaudimo jam daroma nebuvo, į ikiteisminio tyrimo apklausas vykęs du kartus. Pirmąjį kartą apklausiamas atsakė į tyrėjo klausimus, kadangi negalėjęs prisiminti tikslių atlyginimo sumų, prisiminė namuose išsaugojęs savo juodraštį, kuriame buvo užfiksavęs atliktų darbų apimtis, realias objektų kvadratūras.

„Atsivežiau savo popieriukus, susitikslinom su tyrėju, duomenys beveik sutapo. Parodžiau, kad gavau ir pavedimu, ir grynais. Ką darbdavys duodavo pasirašyt, tą pasirašydavau, kai neduodavo – nepasirašinėjau, aš juk ne buhalteris, nežinau“, – davė parodymus V.B.

Teismui pasiteiravus, ar vyriškis aiškiai suprantąs, ką reiškia „juodi“ ir kitokie pinigai, liudytojas atviravo: „Statybose visi taip dirba. O kaip kitaip? Gyventi tai reikia...“.

Iš dokumentų buvo matoma, kad liudytojas už darbą Druskininkuose anuomet 2014-aisiais gaudavęs apie 10 tūkstančių litų per mėnesį. Tačiau teisme jis negalėjo prisiminti, ar dokumentuose užfiksuotos atlyginimo sumos priklausė jam vienam, ar kartu su jo kolega, į kurį kreipdavosi pravarde Simba. Esą vyrai objektą įrenginėjo kartu, tad ir anuomet gautos pinigų sumos galėjo būti dalinamos iš dviejų.

Teismas bandė išsiaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas rodo, jog per kelis mėnesius V.B. uždirbęs per 30 tūkstančių litų, o vadinamasis Simba tik 6,2 tūkstančio litų.

V.B. nurodė, kad jo ranka vedamoje dokumentacijoje „popieriuose“ galėjo būti užfiksuotos bendros sumos, kurias apdailinkai dalijosi po lygiai. Vyras akcentavo su direktoriumi reikalų neturėjęs, visus darbus ir piniginius klausimus derinęs su darbų vykdytoju M.B. Darbo sutartį nutraukęs, nes įmonė pradėjo nebeatsiskaitinėti.

Tikino niekam nenorįs pakenkti

Nedrąsiai į teismo posėdžio salę žengė trisdešimt septynerių metų A.Z. Jis liudijo už minimalų darbo užmokestį prižiūrėjęs visą betonuotojų brigadą. Dirbęs brigadininku 2014-ųjų lapkričio bei gruodžio mėnesiais. Jį įdarbinęs tas pats darbų vykdytojas M.B., kuris pristatęs vadovui Sauliui. Su Sauliumi buvo derinamos pareigos, atlyginimas, darbų pobūdis.

A.Z. buvęs atsakingas už tai, kad betonuotojų brigada darbus pabaigtų laiku. Minimalus darbo užmokestis jam buvo pervedamas į kortelę. Vyras liudijo, kad šios pareigos jam nepatiko, nesutapo charakteriai, todėl persivedęs į paprasto apdailininko pareigas. Darbo sutartis nebuvo pakeista, joje liko numatytas minimalus ar 450 litų siekęs darbo užmokestis, tačiau žodiniu susitarimu buvo numatyta mokėti už realias darbų apimtis, kvadratūrą. Objektai, kuriuose vyras atlikinėjo statybos, apdailos darbus, buvę pakankamai stambūs – klinikos Kaune, prekybos centro „Lidl“ logistikos centras, keli objektai Vilniuje.

Įvertins teismas

Teisme buvo aiškinamasi, kiek neapskaitomo atlyginimo „juodų pinigų“ buvo išmokama už statybos, apdailos darbus. „V.P.“ nuotr.

Liudytojas teigė, savo parodymais niekam nenorįs pakenkti, galbūt todėl teismo salėje, ypač kalbant apie jo uždirbtas tikslias pinigų sumas, jam labiausiai šlubuodavo atmintis. Parašų dėjimo jis taip pat prisiminti negalėjęs, tačiau teigė, kad su juo buvo atsiskaitoma pagal formulę: iš sumos, priklausančios pagal kvadratūrą, buvo atimamas minimalus darbo užmokestis, kuris pervedamas į kortelę, likusi dalis buvo išmokama grynais.

Prokuroras skatino virpantį liudytoja sakyti teisybę, o ne atėjus į teismo salę duoti parodymų, bijoti pakenkti valstybei, Sauliui ar sau. „Kam savo veiksmais kenkėt, įvertins teismas“, – akcentavo prokuroras.

Liudytojas prisipažino gaudavęs apie 12 litų už kvadratinį metrą apdailos darbų. Per tris darbo mėnesius atlikęs darbų, kurių apimtis ne mažesnė nei 250 kvadratinių metrų. Jis atviravo gaudavęs pinigus už darbą grynais ir pavedimu, tačiau tikslių darbo apimčių ir tikslaus darbo užmokesčio prisiminti niekaip negalėjo.

Kaltinamųjų advokatas klausinėjo liudytojo, ar ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo daromas spaudimas, ar jis pats savo iniciatyva įvardinęs jam išmokėtas sumas, o gal ikiteisminio tyrimo pareigūnas jam daręs įtaką, spaudimą, taikęs prievartą.

Liudytojas neigė advokato abejones dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jis tvirtino jokio spaudimo nepatyręs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas

Teismo salėje parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas Giedrius Jonys. Jis liudijo, kad apklausti buvo visi bendrovės darbuotojai, buvę sąraše. Tikslūs į rankas mokamo atlyginimo skaičiai pareigūnams nebuvo žinomi, jie buvo nustatinėjami apklausų metu. Apklausos vyko 2016-aisiai vasarį.

Pareigūnas liudijo, jog tais atvejais, jei darbuotojas negalėdavo prisiminti tikslių darbo užmokesčio sumų, buvo teiraujamasi apie objekto kvadratūrą, klausiama, kokie vieno kvadratinio metro įkainiai, vėliau nustatinėjamos sumos. Atskaitos tašku pasirinkta mažiausia darbuotojų nurodoma suma. Jis prisiminė, kad tiksliausius parodymus pateikė V.B., kuris atvežė pareigūnams savo užrašus, nevengė bendrauti, pats nurodė kvadratūrą.

Advokatas teiravosi, ar pareigūnas neprimetė liudytojams savo nuomonės, jo turimų skaičių ir sumų. Liudytojas atsakė, jog jis išmokėto neoficialaus atlyginimo žinoti negalėjo, galėjo turėti tik įmonės apskaitos dokumentus, kuriuose rodomas tik oficialus darbo užmokestis.

„Mūsų įstaiga neteikia malonių paslaugų, visi iškviestieji apklausai dažniausiai būna nemaloniai nustebintiׅ, – kalbėjo pareigūnas. Tačiau teismo salėje abu liudytojai patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas vyko etiškai, nebuvo pažeistos jų teisės, nebuvo daromo spaudimo. Duomenis nurodė jie patys, atsakydami į pareigūno užduodamus klausimus.

Kadangi į teismo salę neatvyko visi kviestieji liudytojai, teismas padarė pertrauką. Kitas posėdis vyks gegužės pabaigoje. Bylos nagrinėjimas tęsis. Atsakymo į klausimą, ar statybų versle buvo naudojami neapskaitomi pinigai, teks dar palaukti.

Palangosteismorūmai Tinkreta vadovai LoretaBendikienė SauliusBendikas kaltinimai apgaulingabuhalterinėapskaita
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...
Laisvalaikis
Į Lietuvos jūrų muziejų šiemet pavasaris atėjo anksčiau. Jau nuo trečiadienio – balandžio 3 dienos – mėnesiu anksčiau nei įprastai muziejus pradeda dirbti visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir antradienį). Ir tam yra svari priežastis – Jūrų muziejus šiemet švenčia 40-metį!  Muziejuje – naujovės ir patogumai lankytojui Jubiliejiniai metai – ypatingi: itin gausu renginių, edukacinių programų, įtraukiančių veiklų. Kiekvieną balandžio savaitgalį visose muzieja...