Muziejų naktis Palangos gintaro mekoje: lankytojams pasakota ir apie Tiškevičius, ir apie ant skalbinių virvės aptiktą itin vertingą eksponatą

Dana Lukauskienė

Šeštadienį gausybė Palangos miesto gyventojų ir svečių bandė atrasti muziejų paslaptis ne įprastu dienos metu, o naktį, kuomet ekspozicijų salės paprastai būna uždarytos ir viešpatauja tyla bei ramybė. Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet gegužės mėnesį kviečia švęsti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 2005 m. Europoje organizuojamoje akcijoje dalyvauja ir Lietuva.

Grafų laikus priminė prabangūs daiktai ir interjerai. D. Lukauskienės nuotr.

Keliavo pro didingą praeitį

Šeštadienio vakarą į Gintaro muziejų rinkosi gausybė svečių. Akcija labai sudomino ir suaugusiuosius, ir pačius mažiausiuosius – vaikus, kurie noriai savo mažomis kojelėmis bandė apeiti muziejaus rūmus, suprasti didingą grafų Tiškevičių gyvenimo praeitį, apžiūrėti prabangų dvaro interjerą, paveikslus, smalsiai domėjosi ir gintaro ekspozicija. Kiekvienas atėjęs ne tik klausėsi įdomaus muziejininko pasakojimo, stebėjosi didžiuliais gintaro gabalais, labai įdomu buvo surasti gintaro gabalėliuose esančius inkliuzus. O tam, kad eksponatai nukeltų mus į didingą istorinę praeitį, būtų pastebėti, prisiminti svarbiausi jų gyvavimo istorijos momentai, su lankytojais bendravo net trys gidės: vyr. muziejininkė, tarptautinių ir nacionalinių projektų koordinatorė Regina Makauskienė, Miglė Jonaitienė ir Julija Paškevičiūtė. Kiekviena jų savaip atskleidė Tiškevičių rezidencijos pačius įdomiausius momentus, pasakojo apie rūmų interjero ekspoziciją, rodė Petro Balčiaus kūrybos retrospektyvą „Laiko ženklai“, ekspoziciją „Spalvos ir atspalviai“, kurioje eksponuojamas Baltijos gintaras iš Ramučio Petniūno kolekcijos.

Prisiminti Feliksas ir Antanina Tiškevičiai

R. Makauskienė visus susirinkusiuosius nukėlė į 1897-uosius metus, kuomet prabangiuose rūmuose veikė visos reikiamos komunikacijos, elektra, buvo tiekiamas šiltas bei šaltas vanduo, ko daugelis ano meto paprastų gyventojų neturėjo. Ji rodė buvusią lifto šachtą, kuria anuomet keliaudavo ne žmonės, o prabangiausių vakarienių patiekalai, vežami aukštuomenės atstovams patiekti. Nuo sienos mums šypsojosi kažkada čia gyvenusių, šeimininkavusių grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių portretai.Jų šeima buvo pagrindiniai naujos Palangos bažnyčios fundatoriai, suteikė patalpas „Saulės“ draugijos mokyklai, dovanojo pastatą Palangos gimnazijai.

Gidė akcentavo, kad tai yra šeima, kuri pradėjo statyti Palangą. Feliksas ir Antanina Tiškevičiai susilaukė dešimties vaikų. Paskutinis palikuonis – Alfredas Tiškevičius (1913–2008). Jam 1997 m. buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas. A. Tiškevičius mirė 2008 m. liepos 10 d. Varšuvoje. Tų pačių metų rugpjūčio 10 d. jo palaikai atgulė Palangos senosiose kapinėse.

Po karo prabangos neliko

Rūmuose anuomet netrūko pramogų, puotų, kortavimo. Tad grafai mėgę ilgėliau pamiegoti. Kiekvienas atvykusysis privalėjo palikti savo vizitinę kortelę, kad aukštuomenės šeima nuspręstų, ar susitikti su svečiu, ar ne. Namų interjeras buvęs labai puošnus, turtinga šeima kolekcionavo gražius daiktus, įmantrius puošnius baldus, o grafienė ypač mėgusi rožes, todėl tiek paveiksluose, tiek balduose gausu jų motyvų. O tam, kad papramogavus būtų kur atgailauti, 1907 metais rūmuose pristatoma koplyčia. Grafai anuomet garbinę Jėzaus širdies kultą.

Prabangiausius laikus dvaras išgyveno iki Pirmojo pasaulinio karo, o vėliau rūmų kompleksas buvo pažeistas, netgi į koplyčią buvo pataikęs sviedinys. Karai, įvairios reformos į tuomečių dvaro šeimininkų gyvenimą atnešė ne pačius geriausius laikus, todėl prabangius, turtingus laikus menantys rūmai ilgą laiką stovėjo pilki, apsilupinėję. Renovuotame rūmų komplekse, kuris ilgainiui virto muziejumi, siekiant atkurti to meto prabangą ir interjerą, baldai buvo vežami įsigytiiš įvairiausių aukcionų.

Vertingas eksponatas rastas vėdinamas

Siekiant atkurti grafų Tiškevičių laikais vyravusią prabangą muziejininkams teko ilgokai padirbėti. Anuomet sienas puošdavo prabangūs tekstilės darbai, gausybė paveikslų, portretai. Ponia Regina labai įdomiai pasakojo vieno labai vertingo gobeleno grįžimo į muziejų istoriją. Gobelenas – tai rankų darbo kilimas ar paveikslas, kuriam nuausti reikalingas aukštas audėjo meistriškumas. Vienas audėjas per metus išaudžia vos apie 1–3 kvadratinius metrus tokio gobeleno. Tai prabangos dalykas, todėl gobelenais savo rūmus papuošti įstengdavo ne visi.

Pasak p. Reginos, vienas vertingiausių muziejaus gobelenų buvę „Išlaisvintoji Jeruzalė“, jį Felikso Tiškevičiaus brolis Aleksandras prieš Antrąjį pasaulinį karą padovanojo rūmų tarnaitei. Gobelenas išaustas XVIII a. pradžioje Prancūzijos Feleteno miestelio audimo manufaktūroje. Audiniui panaudoti vilnoniai siūlai.

Gobeleno aukštis – 2 metrai 85 centimetrai, ilgis – 3 metrai 45 centimetrai. Jis sukurtas pagal XVI–XVII amžiaus italų menininko Antonijaus Tempestos graviūrą, kuria iliustruojamas epizodas iš XVI a. gyvenusio italų poeto Torkvato Tasso epinės – istorinės poemos „Išlaisvintoji Jeruzalë“. Čia vaizduojama vienuoliktoji poemos giesmė, kurioje aprašoma kryžiuočių kova su saracėnais. Pagrindinis veikėjas ir kryžiuočių vadas Gotfrydas sužeidžiamas į koją. Šalia jo esančiam gydytojui Erotimui nepavyksta jo išgydyti, tačiau į pagalbą atskrenda angelas ir ant žaizdos užpila stebuklingo eliksyro. Žaizda užsitraukia ir Gotfrydas gali tęsti kelionę į Jeruzalę.

Gidė pasakojo, kad jį Palangoje pastebėjusios padžiautą vėdinamą ant skalbinių virvės Lietuvos pajūryje poilsiaujančios Ermitažo muziejaus( Sankt Peterburgas) darbuotojos, su kuria buvo susitikusios vienoje muziejininkų konferencijoje. Apie tai, ką pamatė, palangiškė muziejininkė prasitarėLietuvos dailės muziejaus, kuriam ir pavaldi Palangos gintaro meka, vadovui Romualdui Budriui. Pastarasis greitai pagal kolegių pasakojimą surado gobeleno vertės nesuprantančią jo šeimininkę ir 1972 metais nupirko už 2000 rublių.

Graži draugystė

Pažintį su rūmais tęsėme Didžiajame salone, dar vadinamame Židinio mene. Tai – reprezentacinė rūmų erdvė, anksčiau buvusi skirtatiksvečiams. Šiuo metu čia eksponuojami atkurti grafų

Tiškevičių rūmų salonų fragmentai, interjerai.

Jaukiame Didžiajame rūmų salone Tiškevičių laikais vykdavo pokalbiai apie literatūrą, skambėdavo grafienės mėgiama Šopeno ir kitų žymių kompozitorių muzika. Tiškevičių rūmuose ne kartą yra lankęsis ir lietuvių poetas Jonas Mačiulis – Maironis. Juos su Marija Tiškevičiūte siejo graži draugystė, ji tapo vienos iš lenkų kalba rašytos Maironio poemos herojės prototipu – Celina. Poemos siužetas – turtingo dvarininko dukterį pamilsta neturtingas jaunuolis. Veiksmas vyksta Palangos grafo rūmuose.

Grafai, o ypač jų šeimos moterys labai mėgusios rožes, todėl interjero detalėse, puošybiniuose elementuose, paveiksluose gausu jų elementų. Na, o koks gi gyvenimas Palangoje be gintaro. Be geltonojo lietuviško aukso neįsivaizdavo savo gyvenimo ir Tiškevičių šeima. Jie kasė jį dabartinėje oro uosto vietoje, nemažai rado sodindami augalus. Tad visi muziejų nakties dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti įspūdingos gintaro kolekcijos.

Ne tik konjako spalvos

Apžiūrinėdami įmantrią gintaro ir jo dirbinių kolekciją, galėjome klausytis R. Makauskienės įdomaus pasakojimo apie tai, kad gintaras gali būti įvairių atspalvių, akį traukti ne vien konjako spalva. Jis prabangiuose juvelyrų dirbiniuose sužiba tik nušlifuotas, apdirbtas.

Gidė mus vedė milijoną metų atgal į praeitį, kuomet Palangoje augo didžiulės pušys, kurios, atšilus klimatui, reaguodamos į šilumą išskyrė labai daug sakų, o šie per daugelį metų pavirto į prabangų Baltijos auksą – gintarą.

Nešlifuoto gintaro gabalėliai gali būti juodi, neskaidrūs, o bene vertingiausias – baltos, dramblio kaulo spalvos, mat jis labai retas. Ramučio Petniūno kolekcijoje galėjome pamatyti įvairiausių gintaro atspalvių: skaidraus, neskaidraus, šviesiai geltono, rusvo, putų pavidalo, baltojo ar melsvai žalsvo.

Nakties svečių muziejuje akį traukė ir juvelyro Petro Balčiaus dirbiniai. Ponia Regina mokė visus susirinkusiuosius atskirti tikrą, vertingą gintarą nuo falsifikato. Pasak gidės, tikras gintaras patrynus kvepia sakais, jo niekaip nepavyks pradurti karšta adata, stiklinėje vandens su druska gintarai neskęs – jie plauks paviršiuje. O tiems, kas prieina prie technologijų ir turi pinigų tikrinimo aparatą, galima ultravioletiniais spinduliais apšviesti ir patikrinti gintarą, mat aparate jis šviečia melsva spalva.

Naktį kitu rakursu mums atsivėrė pusketvirto kilogramo sveriantis žymusis muziejaus eksponatas, kuris buvo pagrobtas – tai Saulės akmuo, sveriantis 3 kg 526 gramus. Nors jis ir nėra pats didžiausias Europoje rastas gintaro gabalas (Berlyno muziejus saugo gerokai didesnį), tačiau be jokių abejonių yra palangiškių pasididžiavimas.

Na, o netrukus muziejaus rūmai nušvito violetine spalva, mat gegužės 19-oji – pasaulinė Uždegiminių žarnų ligų (UŽL) diena. Projekto esmė – „nudažyti“ (apšviesti) violetine spalva gražų, šalį reprezentuojantį statinį ir nuotraukomis pasidalyti su plačiąja pasaulio visuomene.

Šeštadienį garsusis Palangos turistinis objektas lankytojus priiminėjo iki 23 val.

Palanga Muziejųnaktis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...
Laisvalaikis
Į Lietuvos jūrų muziejų šiemet pavasaris atėjo anksčiau. Jau nuo trečiadienio – balandžio 3 dienos – mėnesiu anksčiau nei įprastai muziejus pradeda dirbti visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir antradienį). Ir tam yra svari priežastis – Jūrų muziejus šiemet švenčia 40-metį!  Muziejuje – naujovės ir patogumai lankytojui Jubiliejiniai metai – ypatingi: itin gausu renginių, edukacinių programų, įtraukiančių veiklų. Kiekvieną balandžio savaitgalį visose muzieja...
Laisvalaikis
Internetinės parduotuvės šiandien jau nieko nebestebina, tačiau joms ant kulnų sparčiai lipa prekyba socialiniuose tinkluose. Peržiūrėdami informaciją socialinio tinklo naujienų sraute dažnai pamatome skelbimą apie siūlomą įsigyti prekę. Dalis tokių prekeivių, ypač turinčių didelį sekėjų ratą, prekes parduoda tiesiog savo paskyroje, kiti įdeda šiek tiek daugiau pastangų ir savo parduodamoms prekėms sukuria atskirus profilius. Kol vieni socialinio tinklo va...
Laisvalaikis
Ar tiesa, kad savo mėgstamų kvepalų turėtume tiesiog neužuosti? Ar gera mintis kvepalus pirkti dovanų arba juos įsigyti internetu? Mitų apie kvapus ir kvepalus sklando daugybė, o atsakymų žmonės ne visada ieško ten, kur reikėtų. Tuo įsitikinusi parfumerė, aromaterapeutė ir viena iš „Kvapų namų“ įkūrėjų Laimė Kiškūnė. Pasak jos, žmogaus kvapas – unikalus ir nepakeičiamas, kaip piršto antspaudas, o kvepalais iš tiesų siekiame ne maskuoti, bet sustiprinti sav...