Muziejų naktis Palangos gintaro mekoje: lankytojams pasakota ir apie Tiškevičius, ir apie ant skalbinių virvės aptiktą itin vertingą eksponatą

Dana Lukauskienė

Šeštadienį gausybė Palangos miesto gyventojų ir svečių bandė atrasti muziejų paslaptis ne įprastu dienos metu, o naktį, kuomet ekspozicijų salės paprastai būna uždarytos ir viešpatauja tyla bei ramybė. Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet gegužės mėnesį kviečia švęsti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 2005 m. Europoje organizuojamoje akcijoje dalyvauja ir Lietuva.

Grafų laikus priminė prabangūs daiktai ir interjerai. D. Lukauskienės nuotr.

Keliavo pro didingą praeitį

Šeštadienio vakarą į Gintaro muziejų rinkosi gausybė svečių. Akcija labai sudomino ir suaugusiuosius, ir pačius mažiausiuosius – vaikus, kurie noriai savo mažomis kojelėmis bandė apeiti muziejaus rūmus, suprasti didingą grafų Tiškevičių gyvenimo praeitį, apžiūrėti prabangų dvaro interjerą, paveikslus, smalsiai domėjosi ir gintaro ekspozicija. Kiekvienas atėjęs ne tik klausėsi įdomaus muziejininko pasakojimo, stebėjosi didžiuliais gintaro gabalais, labai įdomu buvo surasti gintaro gabalėliuose esančius inkliuzus. O tam, kad eksponatai nukeltų mus į didingą istorinę praeitį, būtų pastebėti, prisiminti svarbiausi jų gyvavimo istorijos momentai, su lankytojais bendravo net trys gidės: vyr. muziejininkė, tarptautinių ir nacionalinių projektų koordinatorė Regina Makauskienė, Miglė Jonaitienė ir Julija Paškevičiūtė. Kiekviena jų savaip atskleidė Tiškevičių rezidencijos pačius įdomiausius momentus, pasakojo apie rūmų interjero ekspoziciją, rodė Petro Balčiaus kūrybos retrospektyvą „Laiko ženklai“, ekspoziciją „Spalvos ir atspalviai“, kurioje eksponuojamas Baltijos gintaras iš Ramučio Petniūno kolekcijos.

Prisiminti Feliksas ir Antanina Tiškevičiai

R. Makauskienė visus susirinkusiuosius nukėlė į 1897-uosius metus, kuomet prabangiuose rūmuose veikė visos reikiamos komunikacijos, elektra, buvo tiekiamas šiltas bei šaltas vanduo, ko daugelis ano meto paprastų gyventojų neturėjo. Ji rodė buvusią lifto šachtą, kuria anuomet keliaudavo ne žmonės, o prabangiausių vakarienių patiekalai, vežami aukštuomenės atstovams patiekti. Nuo sienos mums šypsojosi kažkada čia gyvenusių, šeimininkavusių grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių portretai.Jų šeima buvo pagrindiniai naujos Palangos bažnyčios fundatoriai, suteikė patalpas „Saulės“ draugijos mokyklai, dovanojo pastatą Palangos gimnazijai.

Gidė akcentavo, kad tai yra šeima, kuri pradėjo statyti Palangą. Feliksas ir Antanina Tiškevičiai susilaukė dešimties vaikų. Paskutinis palikuonis – Alfredas Tiškevičius (1913–2008). Jam 1997 m. buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas. A. Tiškevičius mirė 2008 m. liepos 10 d. Varšuvoje. Tų pačių metų rugpjūčio 10 d. jo palaikai atgulė Palangos senosiose kapinėse.

Po karo prabangos neliko

Rūmuose anuomet netrūko pramogų, puotų, kortavimo. Tad grafai mėgę ilgėliau pamiegoti. Kiekvienas atvykusysis privalėjo palikti savo vizitinę kortelę, kad aukštuomenės šeima nuspręstų, ar susitikti su svečiu, ar ne. Namų interjeras buvęs labai puošnus, turtinga šeima kolekcionavo gražius daiktus, įmantrius puošnius baldus, o grafienė ypač mėgusi rožes, todėl tiek paveiksluose, tiek balduose gausu jų motyvų. O tam, kad papramogavus būtų kur atgailauti, 1907 metais rūmuose pristatoma koplyčia. Grafai anuomet garbinę Jėzaus širdies kultą.

Prabangiausius laikus dvaras išgyveno iki Pirmojo pasaulinio karo, o vėliau rūmų kompleksas buvo pažeistas, netgi į koplyčią buvo pataikęs sviedinys. Karai, įvairios reformos į tuomečių dvaro šeimininkų gyvenimą atnešė ne pačius geriausius laikus, todėl prabangius, turtingus laikus menantys rūmai ilgą laiką stovėjo pilki, apsilupinėję. Renovuotame rūmų komplekse, kuris ilgainiui virto muziejumi, siekiant atkurti to meto prabangą ir interjerą, baldai buvo vežami įsigytiiš įvairiausių aukcionų.

Vertingas eksponatas rastas vėdinamas

Siekiant atkurti grafų Tiškevičių laikais vyravusią prabangą muziejininkams teko ilgokai padirbėti. Anuomet sienas puošdavo prabangūs tekstilės darbai, gausybė paveikslų, portretai. Ponia Regina labai įdomiai pasakojo vieno labai vertingo gobeleno grįžimo į muziejų istoriją. Gobelenas – tai rankų darbo kilimas ar paveikslas, kuriam nuausti reikalingas aukštas audėjo meistriškumas. Vienas audėjas per metus išaudžia vos apie 1–3 kvadratinius metrus tokio gobeleno. Tai prabangos dalykas, todėl gobelenais savo rūmus papuošti įstengdavo ne visi.

Pasak p. Reginos, vienas vertingiausių muziejaus gobelenų buvę „Išlaisvintoji Jeruzalė“, jį Felikso Tiškevičiaus brolis Aleksandras prieš Antrąjį pasaulinį karą padovanojo rūmų tarnaitei. Gobelenas išaustas XVIII a. pradžioje Prancūzijos Feleteno miestelio audimo manufaktūroje. Audiniui panaudoti vilnoniai siūlai.

Gobeleno aukštis – 2 metrai 85 centimetrai, ilgis – 3 metrai 45 centimetrai. Jis sukurtas pagal XVI–XVII amžiaus italų menininko Antonijaus Tempestos graviūrą, kuria iliustruojamas epizodas iš XVI a. gyvenusio italų poeto Torkvato Tasso epinės – istorinės poemos „Išlaisvintoji Jeruzalë“. Čia vaizduojama vienuoliktoji poemos giesmė, kurioje aprašoma kryžiuočių kova su saracėnais. Pagrindinis veikėjas ir kryžiuočių vadas Gotfrydas sužeidžiamas į koją. Šalia jo esančiam gydytojui Erotimui nepavyksta jo išgydyti, tačiau į pagalbą atskrenda angelas ir ant žaizdos užpila stebuklingo eliksyro. Žaizda užsitraukia ir Gotfrydas gali tęsti kelionę į Jeruzalę.

Gidė pasakojo, kad jį Palangoje pastebėjusios padžiautą vėdinamą ant skalbinių virvės Lietuvos pajūryje poilsiaujančios Ermitažo muziejaus( Sankt Peterburgas) darbuotojos, su kuria buvo susitikusios vienoje muziejininkų konferencijoje. Apie tai, ką pamatė, palangiškė muziejininkė prasitarėLietuvos dailės muziejaus, kuriam ir pavaldi Palangos gintaro meka, vadovui Romualdui Budriui. Pastarasis greitai pagal kolegių pasakojimą surado gobeleno vertės nesuprantančią jo šeimininkę ir 1972 metais nupirko už 2000 rublių.

Graži draugystė

Pažintį su rūmais tęsėme Didžiajame salone, dar vadinamame Židinio mene. Tai – reprezentacinė rūmų erdvė, anksčiau buvusi skirtatiksvečiams. Šiuo metu čia eksponuojami atkurti grafų

Tiškevičių rūmų salonų fragmentai, interjerai.

Jaukiame Didžiajame rūmų salone Tiškevičių laikais vykdavo pokalbiai apie literatūrą, skambėdavo grafienės mėgiama Šopeno ir kitų žymių kompozitorių muzika. Tiškevičių rūmuose ne kartą yra lankęsis ir lietuvių poetas Jonas Mačiulis – Maironis. Juos su Marija Tiškevičiūte siejo graži draugystė, ji tapo vienos iš lenkų kalba rašytos Maironio poemos herojės prototipu – Celina. Poemos siužetas – turtingo dvarininko dukterį pamilsta neturtingas jaunuolis. Veiksmas vyksta Palangos grafo rūmuose.

Grafai, o ypač jų šeimos moterys labai mėgusios rožes, todėl interjero detalėse, puošybiniuose elementuose, paveiksluose gausu jų elementų. Na, o koks gi gyvenimas Palangoje be gintaro. Be geltonojo lietuviško aukso neįsivaizdavo savo gyvenimo ir Tiškevičių šeima. Jie kasė jį dabartinėje oro uosto vietoje, nemažai rado sodindami augalus. Tad visi muziejų nakties dalyviai buvo pakviesti pažiūrėti įspūdingos gintaro kolekcijos.

Ne tik konjako spalvos

Apžiūrinėdami įmantrią gintaro ir jo dirbinių kolekciją, galėjome klausytis R. Makauskienės įdomaus pasakojimo apie tai, kad gintaras gali būti įvairių atspalvių, akį traukti ne vien konjako spalva. Jis prabangiuose juvelyrų dirbiniuose sužiba tik nušlifuotas, apdirbtas.

Gidė mus vedė milijoną metų atgal į praeitį, kuomet Palangoje augo didžiulės pušys, kurios, atšilus klimatui, reaguodamos į šilumą išskyrė labai daug sakų, o šie per daugelį metų pavirto į prabangų Baltijos auksą – gintarą.

Nešlifuoto gintaro gabalėliai gali būti juodi, neskaidrūs, o bene vertingiausias – baltos, dramblio kaulo spalvos, mat jis labai retas. Ramučio Petniūno kolekcijoje galėjome pamatyti įvairiausių gintaro atspalvių: skaidraus, neskaidraus, šviesiai geltono, rusvo, putų pavidalo, baltojo ar melsvai žalsvo.

Nakties svečių muziejuje akį traukė ir juvelyro Petro Balčiaus dirbiniai. Ponia Regina mokė visus susirinkusiuosius atskirti tikrą, vertingą gintarą nuo falsifikato. Pasak gidės, tikras gintaras patrynus kvepia sakais, jo niekaip nepavyks pradurti karšta adata, stiklinėje vandens su druska gintarai neskęs – jie plauks paviršiuje. O tiems, kas prieina prie technologijų ir turi pinigų tikrinimo aparatą, galima ultravioletiniais spinduliais apšviesti ir patikrinti gintarą, mat aparate jis šviečia melsva spalva.

Naktį kitu rakursu mums atsivėrė pusketvirto kilogramo sveriantis žymusis muziejaus eksponatas, kuris buvo pagrobtas – tai Saulės akmuo, sveriantis 3 kg 526 gramus. Nors jis ir nėra pats didžiausias Europoje rastas gintaro gabalas (Berlyno muziejus saugo gerokai didesnį), tačiau be jokių abejonių yra palangiškių pasididžiavimas.

Na, o netrukus muziejaus rūmai nušvito violetine spalva, mat gegužės 19-oji – pasaulinė Uždegiminių žarnų ligų (UŽL) diena. Projekto esmė – „nudažyti“ (apšviesti) violetine spalva gražų, šalį reprezentuojantį statinį ir nuotraukomis pasidalyti su plačiąja pasaulio visuomene.

Šeštadienį garsusis Palangos turistinis objektas lankytojus priiminėjo iki 23 val.

Palanga Muziejųnaktis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
60 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....