Į Birštoną suvažiavę kurortų merai savo problemas pristatė premjerui S. Skverneliui

Penktadienį Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus dalyvavo susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris lankėsi Birštone ir domėjosi šalies kurortų aktualijomis. Aptarti opiausių problemų atvyko didžiausių Lietuvos kurortų – Palangos, Birštono, Druskininkų ir Neringos – vadovai. Tikimasi, kad valstybės lygmeniu bus sprendžiamos ir mūsų miestui aktualūs reikalai.

Susitikime su premjeru Palangos meras Šarūnas Vaitkus akcentavo, kad vietiniams gyventojams tenka aptarnauti milijoninius poilsiautojų srautus, todėl kurortams yra svarbus papildomas finansavimo lėšų poreikis. Savo miestų problemas premjerui S.Skverneliui taip pat išsakė ir Neringos (kairėje) bei Birštono (viduryje) merai. „V.P.“ nuotr.

Milijono žmonių traukos centrai

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Birštone ir domėjosi šiam miestui bei visiems šalies kurortams aktualiomis temomis.

Susitikime su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene premjerui  buvo pristatyta miesto situacija,  aptartos kurorto plėtros galimybės.

Vizito metu Vyriausybės vadovas aplankė Pirminės sveikatos priežiūros centrą, naująjį Mokyklos gatvės kvartalą, daugiafunkcinį  sporto centrą. Šiems objektams yra svarbus papildomas finansavimo lėšų poreikis, nes Birštono savivaldybė neteikė investicijų projektų, siūlomų įtraukti į Valstybės investicijų 2019–2021 metų programą.

Susitikime su premjerui buvo pristatyta aptartos kurortų plėtros galimybės. Kiekvienas kurortas vasarą pritraukia didžiulius poilsiautojų srautus. Vos kelis ar keliolika tūkstančių gyventojų turintys miestai vasarą tampa didžiuliais žmonių traukos centrais. Vietiniams gyventojams tenka aptarnauti milijoninius poilsiautojų srautus, todėl kurortams yra svarbus papildomas finansavimo lėšų poreikis.

Vizito metu Vyriausybės vadovas aplankė Pirminės sveikatos priežiūros centrą, naująjį Mokyklos gatvės kvartalą, daugiafunkcinį  sporto centrą. Šiems objektams yra svarbus papildomas finansavimo lėšų poreikis. Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus nuotr.

Susitikime su kurortų – Druskininkų, Neringos, Palangos, Birštono – merais diskutuota apie problemas, kurios paliečia visas Lietuvos kurortines teritorijas: aptarti kurortų ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo reikalavimai, pasiūlyta skiriant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, peržiūrėti kelių (gatvių) projektų atrankos kriterijus, įvertinant atvykstančių turistų srauto įtaką kurortų savivaldybių infrastruktūrai.

Biurokratinis aparatas stabdo plėtrą

Didelis dėmesys skirtas vienai didžiausių šalies turizmo sektoriaus problemų – sezoniškumui, kuris lemia netolygų turistų srautų pasiskirstymą įvairiais metų laikais, ypač spalio – mėnesiais. Kurortų merai svarstė, kaip didintiLietuvos pasiekiamumą oro transportu. Jų teigimu, tikslinga ir ateityje išlaikyti tris oro uostus, o naujiems oro vežėjams pritraukti ir naujų krypčių skrydžiams atidaryti į Maršrutų skatinimo fondą pritraukti savivaldybių ir privačių juridinių asmenų lėšas, parengiant šio fondo veikimo schemą bei spręsti Neringos aerodromo atkūrimo galimybę.

„Iš merų išgirdome būtinybę mažinti biurokratiją iš priežiūros institucijų, tokių kaip Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir kitų. Matome, kad biurokratija vis dar stabdo labai daug projektų bei tampa rimta kliūtimi, užtęsiančia ir stabdančia projektus ilgam laikotarpiui“, - sakė S. Skvernelis.

Ministras Pirmininkas pažadėjo ieškoti sprendimų sprendžiant papildomą finansavimą tiksliniams kelių projektams kurortuose, tačiau šiuo atveju efektyviauveikti turėtų prie Vyriausybės įsikūrusios ir tuo užsiimančios institucijos.

Dėkojo už operatyvų problemų sprendimą

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus premjerui padėkojo už Vyriausybės skiriamą dėmesį regionams ir ypač Palangai, už operatyvų krantotvarkos problemų sprendimą, už Vyriausybės supratimą ir paramą baseino statybai, o taip pat skirstant ES paramą, tiek apskritai už šios Vyriausybės požiūrį į regionus.

Pasak miesto mero Š. Vaitkaus, džiugu, kad premjeras puikiai supranta, jog į kurorto infrastruktūrą investuotas vienas euras atneša trijų eurų grąžą ne tik pačiam kurortui, bet ir visai Lietuvai. „Vasaromis palangiškiams tenka aptarnauti gausybę svečių, per vasarą 17 tūkstančių gyventojų tenka aptarnauti beveik milijoną svečių, Palanga tampa didžiulis miestas. Todėl labai svarbu skirti itin didelįdėmesį miestui tvarkyti, infrastruktūrai, kuria naudojasi čia atvykstantys svečiai, plėtoti. Visam tam mums reikalingas didžiulis biudžetas, o mes gauname paramos tik tokio dydžio, koks priklauso 17 tūkstančių gyventojų“, – sakė meras, pabrėždamas, jog esant tam tikroms spręstinoms aktualioms problemoms pavyksta įtikinti Vyriausybę padėti kurortui.

Susitikime Birštone būtent ir buvo aptartos kurortų biudžeto formavimo problemos.

Kurortai – regioninės politikos dalis

Apmaudu, kad iki šiol kurortai buvo eliminuoti iš ES paramos įsisavinimo tikslinių teritorijų, mat dėmesys regionams aplenkė visus Lietuvos kurortus, kadangi jie į problemines teritorijas nepatenka, tad vystant regioninę politiką labai svarbu išskirti ir kurorto sąvoką.

Susitikime su kurortų – Druskininkų, Neringos, Palangos, Birštono – merais diskutuota apie problemas, kurios paliečia visas Lietuvos kurortines teritorijas. Vyriausybės Ryšių su visuomene skyriaus nuotr.

Meras akcentavo, kad visi Lietuvos kurortai turi laikytis vieningos pozicijos ir siekti išskirtinio dėmesio finansuojant infrastruktūrinius projektus.

„Prie jūros koncentruojasi didžiausi poilsiautojų srautai, tad būtinas dėmesys ir 25 kilometrus besidriekiančiai pakrantei, kad nereiktų stichiškai tvarkyti paplautus krantus, skelbti ekstremalią situaciją, gesinti jau vykstančius „gaisrus“. Reagavimas į gamtinius procesus turi būtu planingas, reikalingas strategiškai suplanuotas valstybės dėmesys krantotvarkos problemoms spręsti, numatyta ilgalaikė perspektyva“, – po susitikimo „Vakarinės Palangos“ žurnalistei telefonu kalbėjo miesto vadovas.

Š. Vaitkus džiaugėsi, kad Vyriausybė dėmesingai klausosi kurorto problemų, priima operatyvius ir palankius Palangai sprendimus, atsižvelgia į turizmo sektoriaus sezoniškumą, regioninę decentralizaciją.

Birštone susitikęs su vietos verslininkais premjeras pažadėjo, kad regionams ir toliau bus skiriama daugiau dėmesio, ir akcentavo lietuviško verslo svarbą, kurio indėlis ypač reikšmingas kuriant bei išlaikant darbo vietas.

„V.P.“

Kurortas Palanga Meras Premjeras S.Skvernelis Birštonas Problemos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...