Pusę kurorto nušlavęs gaisras pakeitė Palangos veidą

Palangoje beveik jau nebėra likę gyvų 1938 metų gegužės 10 dieną pusę kurortinio miestelio nusiaubusio gaisro liudininkų. Ši kurorto tragedija praktiškai jau užmiršta dabartinės kartos.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Tačiau tarpukario Lietuvoje pačiu didžiausiu gaisru įvertinta nelaimė giliu randu įsirėžė į Palangos istoriją ir vienu ypu pakreipė visą kurorto plėtrą.

Nuostoliai siekė 2 mln. litų

Prieš 80 metų Palangos centre netikėtai kilusios ir tądien stipraus vėjo genamos liepsnos vos per 5 valandas nušlavė beveik visą šiaurinę miestelio dalį.

Sudegė 120 gyvenamųjų namų, 180 ūkinių pagalbinių pastatų, pusantro tūkstančio gyventojų liko be pastogės. Vos per pusdienį miestas neteko gimnazijos, pašto, keletos pradžios mokyklų, centrinėje miesto dalyje buvusių parduotuvių, turgavietės pastatų, gintaro dirbtuvių ir visos miesto pramoninės dalies.

Trys Palangos sinagogos. Miesto vaizdas 1904 m.

Per gaisrą Palangos gyventojai patyrė apie 2 mln. litų: pusantro milijono buvo įvertinti sudegę pastatai, o pusę milijono – kitas turtas ir prekės.

Kitą dieną po gaisro skubiam posėdžiui rinkosi Lietuvos Ministrų kabinetas. Daugelyje Europos šalių ir Amerikoje rinkta labdara Palangos padegėlius pasiekė net nuo Romos popiežiaus. 

Užsidegė klebonijos kaminas

Po nelaimės sudaryta gaisro priežsčių tyrimo komisija netruko išsiaiškinti, kad dėl netinkamai prižiūrėto klebonijos kamino gaisras čia galėjo kilti bet kada. Skirtumas tik tas, kad dėl kitokių oro sąlygų kitokie galėję būti ir gaisro padariniai.

Tą dieną Palangos klebonas Petras Šniukšta laukė atvykstančio vyskupo. Šia proga nuo pat ryto klebonijos šeimininkės ruošė gausias vaišes: kepė antis, kaitė vandenį.

Tad klebonijos krosnis jau ryte buvo gana gerai įkaitusi. Apie 10 valandą 30 minučių dūmtraukyje buvo pastebėtos pirmosios liepsnos. Vėliau valstybinės komisijos narys ir vyriausiasis statybų inspektorius inžinierius A.Novickis nustatė, kad gaisras kilo dėl netinkamai pastatyto kamino: gulstinis kaminas buvo įleistas į statųjį, kuris buvęs sutrūkęs ir nežinia kada valytas.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Užsidegęs klebionijos dūmtraukis iš pradžių buvo tik savotiška pramoga pradėjusiems rinktis smalsuoliams. Būryje žiūrovų buvo pasigirdę net juokų, kad būsiąs išrūkytas juodaskverniais vadintų kunigų lizdas.

Tačiau juokai pritilo, kai liepsnos ėmė greitai plėstis ir apėmė klebonijos pastogę. Netrukus užsidegė antrajame aukšte buvęs klebonijos archyvas. Pro jau nudegusį stogą vėjas pradėjo nešioti liepsnojančius popieriaus lapus, kurie ant aplinkinių namų stogų krito abipus Vytauto gatvės.

Ugnis šuoliavo mediniais stogais

Žado netekusių žioplių minia po kurio laiko suvokė, kas vyksta ir smalsumą greitai pakeitė panika. Baisius gaisro padarinius nulėmė tai, kad tą dieną pūtė stiprokas pietryčių vėjas, kuris nuo užsiliepsnojusių stogų žiežirbas nešė beveik 50 metrų.

Gaisras plėtėsi beregint ir per dvi valandas ugnis jau buvo apėmusi visą šiaurinę kurorto dalį nuo Rąžės upės iki Naglio kalno. Tuo metu Palangoje buvo sausa, atstumai tarp trobų nedideli. Jų stogai – daugiausiai mediniai, skiedrų danga nuo sausros ir kaitros išdžiūvusi ir pasišiaušusi, vietomis apsamanojusi. Gaisrui plėstis padėjo neuždaryti pastogių langai.

Gaisrą matę žmonės pasakojo, kad vieną pastatą ugnis sunaikindavo per 15 – 20 minučių. Liepsnų nestabdė ir medžiai, kurie tuo metu dar nebuvo sulapoję. Netrukus ir patys medžiai virto degančiais fakelais.

Mieste – panika ir dejonės

Gaisrininkų komandos tuo metu Palanga neturėjo. Pirmieji ugniagesiai iš Kretingos ir Klaipėdos atvyko tik apie vidurdienį. Bet jie jau buvo bejėgiai: šiaurinė miestelio dalis degė keletoje vietų, o karštis buvo toks stiprus, kad prie degančių trobesių nebuvo galima prieiti arčiau nei per 40–50 metrų

1938 m. Palangos gaisro metu dega Vytauto gatvėje B.Gutmano namas.

Vytauto ir Jūratės gatvių kampe sudegusio pašto degėsiuose rastame seife iš karščio net sidabrinės litų monetos buvo išsilydžiusios. Ištižo asfaltuotų gatvių paviršius, o aplink sudegusius pastatus žolė išdegė su šaknimis.

Ugnis plito taip greitai, kad motinos savo kūdikius nespėjo išnešti su lopšiais ir bėgo vaikus nešdamos ant rankų.

Kitą dieną išėjęs „Lietuvos žinių“ laikraštis rašė: „Šiurpus ir baisus vaizdas: kaip stabo ištiktos moterys blaškosi gelbėdamos savo turtelį nešdamos toliau nuo trobų, vyrai skubinasi išnešti sunkesnius daiktus.

Užsidegus gimnazijai mokiniai ir mokytojai pro duris ir langus į gatvę sviedžia brangesnį inventorių, tempia baldus. Gatvės užgriozdintos išnešta patalyne, indais, rūbais. Ties restoranais, barais ir krautuvėmis – išneštos dėžės, bonkos, statinės, vertingesni daiktai.“

Gaisrą aprašiusiems tarpukario laikraščių korespondentams įspūdį darė nuo Klaipėdos važiuojant iš toli virš Palangos juoda migla aptrauktas dangus. Pačiame mieste aidėjo klyksmas, dejonės, aimanos.

Laukuose dirbę liko be namų

Labiausiai nuo gaisro nukentėję skurdžiau gyvenę palangiškiai. Tą dieną jie dirbo laukuose ir parbėgę prie namų rasdavo tik pelenų krūvą ir liko kaip stovi.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

„Ties viena liepsnojančia troba stovi baisaus karščio svilinama moteriškė su dviem vaikais, kurių vienas dar tik pusmečio, o kitas trejeto metų. Ji klykia iš skausmo ir raunasi sau plaukus. Kur dingsiu? Kur dingsiu? – vienintelis sakinys, kuri begalima suprasti iš jos aimanų.

Ji išėjusi su vaikais į Tiškevičiaus parką žabų ir dabar visas jos kuklutis turtelis virto pelenais. O juk tokių moterų, tėvų, vaikų - šimtai.

Sunku žodžiais nusakyti tuos šiurpius įvykius, dar sunkiau vietoje svetimam susivokti. O ką jau kalbėti apie vietinius žmones, kurių turtai, drabužiai, paskutinis duonos trupinėlis siautėjančioje ugnyje tirpte tirpsta“, – savo emocijų netramdė gaisrą „Lietuvos žiniose“ aprašęs A.Girulis.

To meto spauda skubėjo paguosti gaisre nukentėjusius varginguosius, kuriuos nelaimė ištiko skaudžiausiu metu prieš vasaros sezoną, kai jie į savo trobesius priėmę poilsiautojus tikėjosi užsidirbti šimtą kitą litų ir iš to maitintis visus metus. Dabar jie neteko ne tik savo turto, bet, neturėdami namų – ir galimybės užsidirbti.

Gesintojams mokėjo pinigus

Gaisras labiausiai nuniokojo žydų gyvenamą kvartalą. Nudegė visos centre susispietusios jų krautuvės.

Savo turtą visi gelbėjo kaip beišmanydami. Žmonėms padėjo jų sumanumas. Pavyzdžiui, gaisro padarinius tyrusią komisiją nustebino sudegusių trobų apsuptyje išlikęs sveikas namelis. Iš trijų pusių vos už keliolikos metrų – degėsių krūvos, o šio namelio tik stogas kai kuriose vietose prasvilęs.

Trobesio savininkas komisijai aiškino, kad jam nors ir akys iš karščio sprogo, bet jis iki vakaro nenulipo nuo stogo ir gesino ant jo kritusias žiežirbas.

Ant stogų užsilipę kareiviai šitaip išsaugojo prie sudegusios gimnazijos stovėjusius pastatus.

Vienas žydų krautuvininkas savo namus nuo liepsnų išgelbėjo žmonėms išdalinęs visus krautuvėje buvusius kibirus ir savanoriams pagalbininkams mokėdamas po 5 litus už jo pastato gesinimą.

Norinčiųjų užsidirbti buvo tiek daug, kad krautuvininkas pritrūko kibirų. Tuomet jis tiems, kas atbėgo gesinti su savo indais, mokėjo po 10 litų.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Nuo liepsnų nukentėjo valdiškos tarnybos. Užsidegę nuvirto stulpai nutraukydami telefono laidus. Prieš 12 valandą jau nebebuvo ryšio su Klaipėda. Buvo nutrauktas ir tranzitinis valstybinis telefono ryšis, kuris jungė Rygą, Liepoją, Tilžę ir Karaliaučių.

Į Palangą labdara plūdo iš visur

Tik vėlyvą pavakare užgesinus liepsnas ir prasisklaidžius dūmams žmonės pamatė siaubingą vaizdą.

Nuo klebonijos plynai buvo išdegusi visa Vytauto gatvė iki pat dabartinės Žvejų gatvės. Smilkstančių degėsių krūvose buvo išlikusios tik mūrinės krosnys su styrančiais pajuodusiais kaminais.

Vytauto gatvėje buvo išlikę vos keli atokiau nuo jos buvę namai. Neliko garsiųjų gintaro dirbtuvių, beveik visų krautuvių. Todėl pašalpą teikęs Raudonasis Kryžius iš Klaipėdos pirmiausia į Palangą vežė medikamentus ir maistą.

Labdaros siuntos į Palangą ėmė plaukti iš Kretingos, Kauno, Šiaulių.

Ministrų kabinetas jau kitą dieną po gaisro padegėliams skyrė 50 tūkst. litų. Tačiau, kaip paminėjo to meto spauda, tokios sumos pašalpai yra maža, nes apdrausta tebuvo mažiau nei trečdalis sudegusių pastatų. Buvo paskaičiuota, kad draudimo kompanijos palangiškiams turės išmokėti apie pusę milijono litų.

Žmonės dėkojo Dievui, kad tokiame baisiame gaisre buvo išvengta aukų.

Medicinos pagalbos prireikė 166 apdegusiems, persišaldžiusiems ir šoko ištiktiems palangiškiams. Raudonojo Kryžiaus punkte kasdien buvo maitinama apie 600 žmonių.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Benamiais tapusiems žmonėms pastogę suteikė poilsio vilos. Jiems paskubomis buvo statomi laikini barakai. Nemažai padegėlių išsivažinėjo į gretimus kaimus pas ten gyvenusius gimines.

Žmonėms buvo išdalinta apie 35 tūkst. litų surinktų aukų. Žydus dosniai rėmė ne tik aplinkinės tautiečių bendruomenės, bet ir Amerikos žydai.

 Miestas perplanuotas iš naujo

Tarpukario Lietuvoje didžiausią gaisrą patyrusi Palanga gana greitai atsistatė. Po gaisro Palangos centre leista statyti tik mūrinius pastatus. Buvo nuspręsta gaisro zonoje perplanuoti sklypus – ilgi ir siauri buvo skaidomi taip, kad juose būtų galima statyti vienas nuo kito labiau nutolusius namus. Buvo projektuojamos naujos gatvės, senosios buvo platinamos iki 18 metrų.

Finansų ministro buvo prašoma suteikti ilgametį kreditą, paskolą pradedant grąžinti po 5 metų. Taip pat buvo prašoma leisti iš Latvijos plytas įsivežti be muito, nes Palangoje jų trūko.

Tais pačiais metais nuo gaisro nukentėję gyventojai statyti 77 gyvenamiems namams, 70 ūkio trobesių, 3 dirbtuvėms, 2 kalvėms. Buvo sukurta namų savininkų draugija.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Vytauto gatvėje buvo pastatytas pirmasis daugiabutis namas, skirtas dešimčiai šeimų. Vietoj sudegusių mažų krautuvėlių netoli sinagogos dabartinėje vasaros fontano aikštėje buvo pastatyta didelė prekybinė halė.

Po tokios nelaimės greitai atkuto ir kurortas. Tų pačių metų vasarą Palangą aplankė beveik 3 tūkst. poilsiautojų, o kitais metais jų skaičius jau siekė 10 tūkst.

Palanga iki gaisro.

Kurortas tapo modernesnis

Nors ir pusės miestelio netekusiam Palangos kurortui gaisras išėjo į naudą. Iki tol sukežusiomis medinėmis trobomis apstatytas miestas tapo modernesnis, atsirado daugiau mūrinių, 2 ir 3 aukštų pastatų. Buvo gausiai statomi vasarnamiai. Plynai išdegusiame lauke architektai projektavo įmantresnius, europietiško stiliaus pastatus.

Buvusio pašto vieta.

Palangai didesnį dėmesį ėmė skirti valstybė. Buvo pradėta statyti autobusų stotis, nauji pašto rūmai, šalia vaistinės atsirado kino teatras.

Prabėgus kiek daugiau nei metams po gaisro buvo pastatyta nauja pradinė mokykla, kurios mansardoje buvo įrengtas 200 vietų viešbutis ekskursantams.

1939 metais buvo projektuojama didelio modernaus viešbučio statyba.

Dar daugiau planų liko neįgyvendinta, nes juos sustabdė Lietuvos okupacija ir vėliau prasidėjęs karas.

lrytas.lt

Kultūra Istorija Gaisras Palanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...