Pusę kurorto nušlavęs gaisras pakeitė Palangos veidą

Palangoje beveik jau nebėra likę gyvų 1938 metų gegužės 10 dieną pusę kurortinio miestelio nusiaubusio gaisro liudininkų. Ši kurorto tragedija praktiškai jau užmiršta dabartinės kartos.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Tačiau tarpukario Lietuvoje pačiu didžiausiu gaisru įvertinta nelaimė giliu randu įsirėžė į Palangos istoriją ir vienu ypu pakreipė visą kurorto plėtrą.

Nuostoliai siekė 2 mln. litų

Prieš 80 metų Palangos centre netikėtai kilusios ir tądien stipraus vėjo genamos liepsnos vos per 5 valandas nušlavė beveik visą šiaurinę miestelio dalį.

Sudegė 120 gyvenamųjų namų, 180 ūkinių pagalbinių pastatų, pusantro tūkstančio gyventojų liko be pastogės. Vos per pusdienį miestas neteko gimnazijos, pašto, keletos pradžios mokyklų, centrinėje miesto dalyje buvusių parduotuvių, turgavietės pastatų, gintaro dirbtuvių ir visos miesto pramoninės dalies.

Trys Palangos sinagogos. Miesto vaizdas 1904 m.

Per gaisrą Palangos gyventojai patyrė apie 2 mln. litų: pusantro milijono buvo įvertinti sudegę pastatai, o pusę milijono – kitas turtas ir prekės.

Kitą dieną po gaisro skubiam posėdžiui rinkosi Lietuvos Ministrų kabinetas. Daugelyje Europos šalių ir Amerikoje rinkta labdara Palangos padegėlius pasiekė net nuo Romos popiežiaus. 

Užsidegė klebonijos kaminas

Po nelaimės sudaryta gaisro priežsčių tyrimo komisija netruko išsiaiškinti, kad dėl netinkamai prižiūrėto klebonijos kamino gaisras čia galėjo kilti bet kada. Skirtumas tik tas, kad dėl kitokių oro sąlygų kitokie galėję būti ir gaisro padariniai.

Tą dieną Palangos klebonas Petras Šniukšta laukė atvykstančio vyskupo. Šia proga nuo pat ryto klebonijos šeimininkės ruošė gausias vaišes: kepė antis, kaitė vandenį.

Tad klebonijos krosnis jau ryte buvo gana gerai įkaitusi. Apie 10 valandą 30 minučių dūmtraukyje buvo pastebėtos pirmosios liepsnos. Vėliau valstybinės komisijos narys ir vyriausiasis statybų inspektorius inžinierius A.Novickis nustatė, kad gaisras kilo dėl netinkamai pastatyto kamino: gulstinis kaminas buvo įleistas į statųjį, kuris buvęs sutrūkęs ir nežinia kada valytas.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Užsidegęs klebionijos dūmtraukis iš pradžių buvo tik savotiška pramoga pradėjusiems rinktis smalsuoliams. Būryje žiūrovų buvo pasigirdę net juokų, kad būsiąs išrūkytas juodaskverniais vadintų kunigų lizdas.

Tačiau juokai pritilo, kai liepsnos ėmė greitai plėstis ir apėmė klebonijos pastogę. Netrukus užsidegė antrajame aukšte buvęs klebonijos archyvas. Pro jau nudegusį stogą vėjas pradėjo nešioti liepsnojančius popieriaus lapus, kurie ant aplinkinių namų stogų krito abipus Vytauto gatvės.

Ugnis šuoliavo mediniais stogais

Žado netekusių žioplių minia po kurio laiko suvokė, kas vyksta ir smalsumą greitai pakeitė panika. Baisius gaisro padarinius nulėmė tai, kad tą dieną pūtė stiprokas pietryčių vėjas, kuris nuo užsiliepsnojusių stogų žiežirbas nešė beveik 50 metrų.

Gaisras plėtėsi beregint ir per dvi valandas ugnis jau buvo apėmusi visą šiaurinę kurorto dalį nuo Rąžės upės iki Naglio kalno. Tuo metu Palangoje buvo sausa, atstumai tarp trobų nedideli. Jų stogai – daugiausiai mediniai, skiedrų danga nuo sausros ir kaitros išdžiūvusi ir pasišiaušusi, vietomis apsamanojusi. Gaisrui plėstis padėjo neuždaryti pastogių langai.

Gaisrą matę žmonės pasakojo, kad vieną pastatą ugnis sunaikindavo per 15 – 20 minučių. Liepsnų nestabdė ir medžiai, kurie tuo metu dar nebuvo sulapoję. Netrukus ir patys medžiai virto degančiais fakelais.

Mieste – panika ir dejonės

Gaisrininkų komandos tuo metu Palanga neturėjo. Pirmieji ugniagesiai iš Kretingos ir Klaipėdos atvyko tik apie vidurdienį. Bet jie jau buvo bejėgiai: šiaurinė miestelio dalis degė keletoje vietų, o karštis buvo toks stiprus, kad prie degančių trobesių nebuvo galima prieiti arčiau nei per 40–50 metrų

1938 m. Palangos gaisro metu dega Vytauto gatvėje B.Gutmano namas.

Vytauto ir Jūratės gatvių kampe sudegusio pašto degėsiuose rastame seife iš karščio net sidabrinės litų monetos buvo išsilydžiusios. Ištižo asfaltuotų gatvių paviršius, o aplink sudegusius pastatus žolė išdegė su šaknimis.

Ugnis plito taip greitai, kad motinos savo kūdikius nespėjo išnešti su lopšiais ir bėgo vaikus nešdamos ant rankų.

Kitą dieną išėjęs „Lietuvos žinių“ laikraštis rašė: „Šiurpus ir baisus vaizdas: kaip stabo ištiktos moterys blaškosi gelbėdamos savo turtelį nešdamos toliau nuo trobų, vyrai skubinasi išnešti sunkesnius daiktus.

Užsidegus gimnazijai mokiniai ir mokytojai pro duris ir langus į gatvę sviedžia brangesnį inventorių, tempia baldus. Gatvės užgriozdintos išnešta patalyne, indais, rūbais. Ties restoranais, barais ir krautuvėmis – išneštos dėžės, bonkos, statinės, vertingesni daiktai.“

Gaisrą aprašiusiems tarpukario laikraščių korespondentams įspūdį darė nuo Klaipėdos važiuojant iš toli virš Palangos juoda migla aptrauktas dangus. Pačiame mieste aidėjo klyksmas, dejonės, aimanos.

Laukuose dirbę liko be namų

Labiausiai nuo gaisro nukentėję skurdžiau gyvenę palangiškiai. Tą dieną jie dirbo laukuose ir parbėgę prie namų rasdavo tik pelenų krūvą ir liko kaip stovi.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

„Ties viena liepsnojančia troba stovi baisaus karščio svilinama moteriškė su dviem vaikais, kurių vienas dar tik pusmečio, o kitas trejeto metų. Ji klykia iš skausmo ir raunasi sau plaukus. Kur dingsiu? Kur dingsiu? – vienintelis sakinys, kuri begalima suprasti iš jos aimanų.

Ji išėjusi su vaikais į Tiškevičiaus parką žabų ir dabar visas jos kuklutis turtelis virto pelenais. O juk tokių moterų, tėvų, vaikų - šimtai.

Sunku žodžiais nusakyti tuos šiurpius įvykius, dar sunkiau vietoje svetimam susivokti. O ką jau kalbėti apie vietinius žmones, kurių turtai, drabužiai, paskutinis duonos trupinėlis siautėjančioje ugnyje tirpte tirpsta“, – savo emocijų netramdė gaisrą „Lietuvos žiniose“ aprašęs A.Girulis.

To meto spauda skubėjo paguosti gaisre nukentėjusius varginguosius, kuriuos nelaimė ištiko skaudžiausiu metu prieš vasaros sezoną, kai jie į savo trobesius priėmę poilsiautojus tikėjosi užsidirbti šimtą kitą litų ir iš to maitintis visus metus. Dabar jie neteko ne tik savo turto, bet, neturėdami namų – ir galimybės užsidirbti.

Gesintojams mokėjo pinigus

Gaisras labiausiai nuniokojo žydų gyvenamą kvartalą. Nudegė visos centre susispietusios jų krautuvės.

Savo turtą visi gelbėjo kaip beišmanydami. Žmonėms padėjo jų sumanumas. Pavyzdžiui, gaisro padarinius tyrusią komisiją nustebino sudegusių trobų apsuptyje išlikęs sveikas namelis. Iš trijų pusių vos už keliolikos metrų – degėsių krūvos, o šio namelio tik stogas kai kuriose vietose prasvilęs.

Trobesio savininkas komisijai aiškino, kad jam nors ir akys iš karščio sprogo, bet jis iki vakaro nenulipo nuo stogo ir gesino ant jo kritusias žiežirbas.

Ant stogų užsilipę kareiviai šitaip išsaugojo prie sudegusios gimnazijos stovėjusius pastatus.

Vienas žydų krautuvininkas savo namus nuo liepsnų išgelbėjo žmonėms išdalinęs visus krautuvėje buvusius kibirus ir savanoriams pagalbininkams mokėdamas po 5 litus už jo pastato gesinimą.

Norinčiųjų užsidirbti buvo tiek daug, kad krautuvininkas pritrūko kibirų. Tuomet jis tiems, kas atbėgo gesinti su savo indais, mokėjo po 10 litų.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Nuo liepsnų nukentėjo valdiškos tarnybos. Užsidegę nuvirto stulpai nutraukydami telefono laidus. Prieš 12 valandą jau nebebuvo ryšio su Klaipėda. Buvo nutrauktas ir tranzitinis valstybinis telefono ryšis, kuris jungė Rygą, Liepoją, Tilžę ir Karaliaučių.

Į Palangą labdara plūdo iš visur

Tik vėlyvą pavakare užgesinus liepsnas ir prasisklaidžius dūmams žmonės pamatė siaubingą vaizdą.

Nuo klebonijos plynai buvo išdegusi visa Vytauto gatvė iki pat dabartinės Žvejų gatvės. Smilkstančių degėsių krūvose buvo išlikusios tik mūrinės krosnys su styrančiais pajuodusiais kaminais.

Vytauto gatvėje buvo išlikę vos keli atokiau nuo jos buvę namai. Neliko garsiųjų gintaro dirbtuvių, beveik visų krautuvių. Todėl pašalpą teikęs Raudonasis Kryžius iš Klaipėdos pirmiausia į Palangą vežė medikamentus ir maistą.

Labdaros siuntos į Palangą ėmė plaukti iš Kretingos, Kauno, Šiaulių.

Ministrų kabinetas jau kitą dieną po gaisro padegėliams skyrė 50 tūkst. litų. Tačiau, kaip paminėjo to meto spauda, tokios sumos pašalpai yra maža, nes apdrausta tebuvo mažiau nei trečdalis sudegusių pastatų. Buvo paskaičiuota, kad draudimo kompanijos palangiškiams turės išmokėti apie pusę milijono litų.

Žmonės dėkojo Dievui, kad tokiame baisiame gaisre buvo išvengta aukų.

Medicinos pagalbos prireikė 166 apdegusiems, persišaldžiusiems ir šoko ištiktiems palangiškiams. Raudonojo Kryžiaus punkte kasdien buvo maitinama apie 600 žmonių.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Benamiais tapusiems žmonėms pastogę suteikė poilsio vilos. Jiems paskubomis buvo statomi laikini barakai. Nemažai padegėlių išsivažinėjo į gretimus kaimus pas ten gyvenusius gimines.

Žmonėms buvo išdalinta apie 35 tūkst. litų surinktų aukų. Žydus dosniai rėmė ne tik aplinkinės tautiečių bendruomenės, bet ir Amerikos žydai.

 Miestas perplanuotas iš naujo

Tarpukario Lietuvoje didžiausią gaisrą patyrusi Palanga gana greitai atsistatė. Po gaisro Palangos centre leista statyti tik mūrinius pastatus. Buvo nuspręsta gaisro zonoje perplanuoti sklypus – ilgi ir siauri buvo skaidomi taip, kad juose būtų galima statyti vienas nuo kito labiau nutolusius namus. Buvo projektuojamos naujos gatvės, senosios buvo platinamos iki 18 metrų.

Finansų ministro buvo prašoma suteikti ilgametį kreditą, paskolą pradedant grąžinti po 5 metų. Taip pat buvo prašoma leisti iš Latvijos plytas įsivežti be muito, nes Palangoje jų trūko.

Tais pačiais metais nuo gaisro nukentėję gyventojai statyti 77 gyvenamiems namams, 70 ūkio trobesių, 3 dirbtuvėms, 2 kalvėms. Buvo sukurta namų savininkų draugija.

Archyvinės nuotr./Palangos gaisras

Vytauto gatvėje buvo pastatytas pirmasis daugiabutis namas, skirtas dešimčiai šeimų. Vietoj sudegusių mažų krautuvėlių netoli sinagogos dabartinėje vasaros fontano aikštėje buvo pastatyta didelė prekybinė halė.

Po tokios nelaimės greitai atkuto ir kurortas. Tų pačių metų vasarą Palangą aplankė beveik 3 tūkst. poilsiautojų, o kitais metais jų skaičius jau siekė 10 tūkst.

Palanga iki gaisro.

Kurortas tapo modernesnis

Nors ir pusės miestelio netekusiam Palangos kurortui gaisras išėjo į naudą. Iki tol sukežusiomis medinėmis trobomis apstatytas miestas tapo modernesnis, atsirado daugiau mūrinių, 2 ir 3 aukštų pastatų. Buvo gausiai statomi vasarnamiai. Plynai išdegusiame lauke architektai projektavo įmantresnius, europietiško stiliaus pastatus.

Buvusio pašto vieta.

Palangai didesnį dėmesį ėmė skirti valstybė. Buvo pradėta statyti autobusų stotis, nauji pašto rūmai, šalia vaistinės atsirado kino teatras.

Prabėgus kiek daugiau nei metams po gaisro buvo pastatyta nauja pradinė mokykla, kurios mansardoje buvo įrengtas 200 vietų viešbutis ekskursantams.

1939 metais buvo projektuojama didelio modernaus viešbučio statyba.

Dar daugiau planų liko neįgyvendinta, nes juos sustabdė Lietuvos okupacija ir vėliau prasidėjęs karas.

lrytas.lt

Kultūra Istorija Gaisras Palanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
265 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...
Laisvalaikis
„Yra žmonių stipriau įsikibusių į šventines tradicijas, jiems norisi šieno po staltiese ar silkės pataluose, ir tai puiku. Tačiau pastaruoju metu lietuviai yra linkę sprukti nuo beprotiškai įtraukiančios Kalėdų karštinės. Keliautojai juokauja, kad važiuoja švenčių sutikti svetur vien tam, kad nereikėtų gaminti“, – su šypsena pasakoja kelionių ekspertų „Baltic Tours“ komandos narė, kūrybininkė ir tinklaraštininkė Snieguolė Valiaugaitė. Ji atskleidžia, į kok...
Sveikata
Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais – 15 atvejų – registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai – įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys. Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – il...
Įvykiai
Nuo šiandien stabdomas 2018 metų šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Nauji šaukiamųjų sąrašai bus sudaromi 2019 m. sausio 10 d., iš kurių kitąmet į NPPKT planuojama pašaukti 3827 jaunuolius. Per 2018 m. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba gavo daugiau kaip 7000 prašymų atlikti NPPKT,  pusė iš jų – apie 3000, buvo norintys tarnybą pradėti savanoriškumo pagrindu (iš jų - 209 merginos), o likusieji, esantys...