Ar žinai, kad... Rauginto pieno produktus įsisaviname geriau, bet pasterizuoto pieno nesurauginsite

Nuo vaikystės girdime, kad pieną gerti sveika, nes pienas ir gaminiai iš jo yra baltymų ir kalcio šaltinis. Tačiau kas geriau: liesas ar riebus pienas, pienas ar rūgpienis, kefyras ar varškė? Ir kodėl? Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kuo mums naudingas pienas, kokių vertingų  žmogaus organizmui medžiagų yra jo produktuose bei kiek jų reikėtų suvartoti.

Shutterstock nuotr.

Pienas – ne tik kalcio šaltinis

„Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pieną vertina kaip maisto produktą, kuriame yra daugiausia kalcio. Tai paminėjo net 44 proc. apklausos dalyvių, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas ir priduria: – Pieno produktuose iš tiesų gausu kalcio, kurio ypač reikia vaikams, paaugliams ir moterims. Tai pagrindinis gerai įsisavinamo kalcio šaltinis, nes augaliniame maiste ar mėsoje kalcio yra žymiai mažiau“.

Tačiau pienas iš kitų maisto produktų išsiskiria ne tik tuo. Tai visavertis produktas, turintis didelės įtakos žmogaus organizme vykstantiems fiziologiniams procesams. Piene ir pieno produktuose gausu baltymų ir riebalų, kuriuos organizmas įsisavina net 96–99 proc., taip pat angliavandenių, riebaluose tirpių vitaminų bei mineralinių medžiagų, o mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad pieno baltymuose yra visos žmogaus organizmui būtinos aminorūgštys.

Pieno riebalus žmogaus organizmas įsisavina geriau negu kitus gyvulinės kilmės riebalus, nes pieno riebalai lydosi žemoje, 28–33 °C temperatūroje. Pieno riebalų biologinę vertę iš dalies lemia jų sudėtyje esančios nepakeičiamosios polinesočiosios riebalų rūgštys – linolio, linoleno, arachidono ir kitos, kurių žmogaus organizmas nesintetina. Iš jų ypač vertinga konjuguota linolo rūgštis, kuri mažina vėžio ligų riziką, slopina uždegiminius procesus ir stiprina imunitetą.

Tačiau pieno riebalai turi ir neigiamų savybių − juose esančios sočiosios riebalų rūgštys (ypač palmitino ir miristo rūgštys) bei transriebalai didina aterosklerozės, infarktų, insultų, cukrinio diabeto ir vėžio riziką, skatina uždegiminius procesus. Todėl žymiai geriau vartoti liesus pieno produktus, o naudingų riebalų rūgščių gauti iš augalinių, ypač alyvuogių ir rapsų aliejų.

Kalcis būtinas žmogaus organizmui, nes reikalingas:

·normaliai kaulų ir dantų būklei palaikyti;

·normaliai raumenų veiklai;

·normaliai energinių medžiagų apykaitai;

·normaliam nervų impulso perdavimui;

·bei svarbus normaliam kraujo krešėjimui.

Kurie pieno produktai naudingiausi

Suaugusiems rekomenduojama paros kalcio norma yra 900-1000 mg. Jei jį mūsų organizmas gautų vien iš pieno, per parą turėtume išgerti 4-5 stiklines arba apie 0,8–1,0 litro pieno.

„Pagal sveikos mitybos rekomendacijas per dieną reikėtų suvartoti 2-3 porcijas pieno ar pieno produktų. Vieną porciją sudaro stiklinė pieno ar rūgpienio, pusė stiklinės varškės ir apie 40 g sūrio, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Miliauskė. – Tačiau dėl pieno produktuose esančių sočiųjų riebalų rūgščių, grietinėlę, grietinę, riebius ir fermentinius sūrius, kurių sudėtyje yra druskos, reikėtų vartoti saikingai“.

Grietinę SAM ir SMLPC specialistai pataria keisti liesu kefyru, jogurtu, salotoms dažniau vartoti neriebius padažus, o užuot valgius riebesnius pieno produktus, valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, gerti liesą pieną, kefyrą, rūgpienį.

Rauginto pieno produktus įsisaviname geriau

Maistui daugiausia vartojamas pasterizuotas arba sterilizuotas pienas. Kadangi sterilizuojant pienas kaitinamas daugiau nei 100oC, jis nesurūgsta iki pusės metų, bet kaitinant žūva dalis vertingų medžiagų, keičiasi ir baltymų sudėtis, o pasterizuotame piene baltymų struktūros išlieka nepakitusios, daugiau išlieka ir vitaminų.

„Nustatyta, kad rauginti pieno produktai įsisavinami geriau ir greičiau, negu pienas. Pavyzdžiui, praėjus valandai po valgio, pienas įsisavinamas iki 32 proc., o kefyras, rūgpienis ir kiti rauginti pieno produktai net iki 91proc.“, – sako R..Miliauskė.

Tačiau nesistebėkite, jei pasterizuoto pieno nepavyks surauginti. Jo rauginti negalima, nes jame nėra rūgimo bakterijų. Todėl toks pienas nerūgsta, o dėl likusių ar iš aplinkos patekusių bakterijų ilgiau laikant pūva.

Sveikata Raugintaspienas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
16 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Po Žemaitijos zonos Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių bokso žaidynių į finalą pateko septyni Palangos sporto centro boksininkai. Finalinės varžybos vyko spalio 10-13 d. Panevėžyje. Po pirmosios dienos kovų  į pusfinalius pateko D. Skripkauskas (svorio kategorija 54 kg), E. Biriukovas (sv. kat. 56 kg) ir L. Platukis (sv. kat. 59 kg). E. Biriukovas susitiko su panevėžiečiu  D. Vaitiekum ir turėjo pripažinti jo pranašumą bei tenkintis bronzos medaliu. Kitoj...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Lietuviai yra tauta, kurios šaknys, tradicijos, pati kilmė labai glaudžiai susijusi su gamta. Tad į mūsų kraują daugeliui įaugusi nuostata, jog medžiai yra šventi. O jų kirtimas opus ir daugelio diskusijų sulaukiantis klausimas. Palangos Savivaldybėje galioja Želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Bet juk daugelis juokauja, jog Lietuva – stebuklų šalis. Yra įstatymas, atsiras ir apstatymas. Todėl medžių kirtimo klausimas dažnai būna labai...
Įvykiai
Penktadienį, spalio 19 d., Palangos kurorto muziejuje įvyko Rumunijos ambasados atvežtos fotografijų parodos, skirtos 1918 metų Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui (švenčiamas gruodžio 1 d.), atidarymas. Parodos atidarymo renginyje dalyvavo Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu, mero patarėjas Pranas Žeimys, Seimo narys Antanas Vinkus, Kurorto muziejaus vadovė Virginija Paluckienė, kultūra, istorija bei fotografija...
Įvykiai
Atkurtos Lietuvos šimtmetį labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šį rudenį pažymės išskirtiniu būdu – spalio 19-20 d. organizuojama „Maisto banko“ akcija apims šimtą Lietuvos miestų ir miestelių. Šiemet ji skirta atokesniems regionams, kaimiškosioms vietovėms paremti. „Dažnai girdime sakant, kad skurdo ir aukštesnio pragyvenimo lygio netolygus pasiskirstymas mūsų šalyje bado akis. Išties miestuose aukojama ir maisto surenkama dosniau, tačiau nepritekl...
Įvykiai
Kas antras didmiesčių vairuotojas laukdamas žalio šviesoforo signalo nežiūri į kelią – kalbasi arba naršo telefonu, valgo ar gražinasi. Po draudimo bendrovės BTA inicijuoto tyrimo paaiškėjo, kad šiuo požiūriu pavyzdingiausi yra Klaipėdos vairuotojai – 58 proc. jų prie sankryžos stovėjo neatitraukdami žvilgsnio nuo kelio ir nesiblaškydami. Vilniuje taip besielgiančių vairuotojų dalis sudarė 52 proc., o Kaune – vos 22 proc. Tokie rezultatai gauti prie trijų...
Įvykiai
Šią savaitę mūsų laukia nemalonios orų permainos, atkeliaus lietūs, įsisiautės vėtros, kris oro temperatūra. Pirmadienio rytą kraštiniuose vakariniuose rajonuose pradės lyti, dieną lietus išplis į visą šalį. Sustiprės iki vidutinio pietvakarių, vakarų pereinantis į šiaurės vakarų vėjas, pajūryje gūsiai pasieks 15–17 m/s. Aukščiausia dienos temperatūra kils iki 8–13 laipsnių šilumos. Antradienio naktį lietaus debesys ims retėti, nors dar daug kur trumpai p...
Įvykiai
Europa pernelyg ilgai kalbėjo ir nieko nedarė, kad tokie interneto gigantai kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“ sumokėtų daugiau mokesčių, ketvirtadienį teigė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire`as, praneša naujienų agentūra „Reuters“. B. Le Maire`as teigė, kad visi techniniai klausimai apie tai, kaip turėtų būti įvedami nauji mokesčiai didžiosioms technologijų įmonėms, jau yra išspręsti. Reuters/Scanpix nuotr. Prancūzijos prezidento Em...
Įvykiai
Britanijai traukiantis iš Europos Sąjungos (ES), Lietuvai teks papildoma našta registruojant vaistus. Vyriausybė suplanavo, kad tam kitų metų biudžete prireiks 200 tūkst. eurų.  Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sako, kad Jungtinė Karalystė iki šiol atliko didelį vaidmenį vertinant paraiškas registruoti vaistus, taikant savitarpio pripažinimo ir decentralizuotas procedūras, dažnai vykdė referencinės šalies funkcijas ...
Įvykiai
Giedrė Januškaitė Draugė nupirko po pietų pyragėlį – jį galima suvalgyti, nes kalorijos nesiskaičiuoja, kai perki ne tu. „Čia tik vienas saldainis“, – kiek kartų esame tai kartoję, laikydamiesi dietos. „Kai balius, tai nesiskaito“, – juokaujame, o kitą dieną graužiamės, kad vėl pasidavėme skanaus maisto pagundoms. Ir kiekvienas toks pajuokavimas nusėda ant gražios talijos, šlaunų ir kitų iškilumų, kuriuos kantriai tirpdome sporto salėje. Valgyti sočiai ir...