Spaudos dieną redakcijoje – ištikimiausių skaitytojų sveikinimo žodžiai

Dana Lukauskienė

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Šią, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, redakcijoje lankėsi gausus mūsų ištikimų skaitytojų būrys. Jie sveikino mus – redakcijos darbuotojus – gražiausias žodžiais ir saldžiomis dovanomis.

Labai gražius sveikinimo žodžius redakcijos darbuotojams tarė ponia Jadvyga Jazgevičienė: „Tik Jūsų dėka mes sužinome, kas mieste vykta, kokie bus renginiai. Jūs padedate spręsti visuomenės problemas, suteikiate mums džiaugsmo, informacijos ir gyvenimo prasmės“. „V.P.“ nuotr.

Skatino norą priešintis bet kokiems draudimams

Lietuvių kalbai teko dramatiškas likimas: mažai tautai grėsė germanizacija, polonizacija ir rusifikacija. Šimtmečiais buvo bandoma atimti tautinę individualybę, kuri be savo kalbos nėra įmanoma, nes be spaudos, žodžio laisvės, negali egzistuoti tauta, stoja jos tautinė saviraiška ir kūryba, tad išlikti ir užimti reikšmingą vietą laikmečių istorijoje mažai tautai labai sunku. Netekusiam valstybingumo kraštui nuolat reikėjo kovoti dėl teisės kalbėti, rašyti, reikšti mintis gimtąja kalba, kurti tautinę kultūrą. Spaudos, lietuviškų mokyklų draudimo metais lietuvišką žodį skleidė knygnešiai, kūrėsi pogrindinės mokyklos, draudimas nesustabdė lietuviškos spaudos, o netgi priešingai – skatino norą priešintis bet kokiems draudimams.

Svarbi profesinė šventė

Lietuviai priešinosi nutautinimo politikai: rašomi kolektyviniai prašymai panaikinti spaudos draudimą, veikė apie 40 spaudos platintojų draugijų. Anuomet už draudžiamos literatūros platinimą sulaikyta daugiau kaip 3000žmonių, iš jų 2000 nubausta. Nepaisant to 1864-1896 m. Rytų Prūsijoje išspausdinta apie 380 000 įvairiausių lietuviškų leidinių, nors didžiulė jų dalis 1889-1904 m. konfiskuota.

Lietuvišką žodį skleidė leidžiami elementoriai, kalendoriai, šviečiamojo pobūdžio literatūra, publikuojami M. Valančiaus, Julijos Žemaitės, V. Kudirkos kūriniai.

Dėl spaudos draudimo nukentėjo ir Lietuvos švietimas. Privalomasis mokslas įvestas daug vėliau negu kitose Europos šalyse, o slaptose mokyklose mokymo lygis buvo neaukštas. Per tris žiemas vaikai išmokdavo poterių, šiek tiek skaityti, pažinti skaičius. Aritmetikos veiksmų nebuvo mokoma.

Nepaisant to, spaudos draudimo laikotarpiu, Mažojoje Lietuvoje išėjo pirmieji lietuviški laikraščiai: „Aušra“, „Varpas“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“. Jungtinėse Amerikos valstijose leidžiamas „Lietuviškas balsas“, „Gazieta lietuviška“.

Spaudos draudimaspristabdė Lietuvos švietimo, kultūros raidą, bet kartu ir skatino tautinio išsivadavimo judėjimą, laisvės siekį, stiprino patriotinius jausmus. Todėl spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – be galo svarbi kiekvienam leidėjui, laikraščio savininkui, žurnalistui, redakcijos darbuotojui.

Pirmieji sveikino – patys ištikimiausi skaitytojai

Savo šypseną žurnalistams dovanojo bene vyriausia skaitytoja ponia Sofija (sėdi antra iš dešinės)

Pirmieji žurnalistų pasveikinti atskubėjo Palangos miesto globos namų kolektyvas, kurie yra patys ištikimiausi mūsų skaitytojai. Gausų senjorų būrį atlydėjo socialinės darbuotojos Vaida Jasilionienė ir Vaida Bendikė.

Labai gražius sveikinimo žodžius redakcijos darbuotojams tarė ponia Jadvyga Jazgevičienė: „Tik Jūsų dėka mes sužinome, kas mieste vykta, kokie bus renginiai. Jūs padedate spręsti visuomenės problemas, suteikiate mums džiaugsmo, informacijos ir gyvenimo prasmės“. Su dideliu malonumu mes skaitome jūsų aprašytas miesto šventes ir kitus renginius“, – sveikindama su profesine švente ir linkėdama sėkmės visuose darbuose akcentavo ponia Jadvyga. Ji puikiai suprato nelengvą žurnalisto duoną, kuomet reikia operatyviai reaguoti ne tik į gražiausius gyvenimo momentus, bet ir į nusiskundimus, gyventojų pagalbos šauksmus, spręsti visuomenines problemas.

Gražia šypsena mus lydėjo bene vyriausia delegacijos atstovė ponia Sofija, kuriai aštuoniasdešimt penkeri metai.

Senjorai domėjosi laikraščio leidybos aktualijomis, klausė redaktorės pasakojimo kaip laikraštis atkeliauja į skaitytojų rankas, uždavė daug prasmingų klausimų.

Nebuvo nei ekonomikos, nei reklamų

Redaktorė Tamara Zaiceva garbingiems svečiams pasakojo, kaip „Vakarinės Palangos“ laikraštis išvysta dienos šviesą.

Anot vadovės, per jos ilgametę leidybinę ir žurnalistinę darbo patirtį, mat „Vakarinė Palanga“ jau skaičiuoja 27-uosius savo gyvavimo metus, Palangoje bandė veikti gal 4 laikraščiai, tačiau ne visų likimas vienodas. Vieni atsidarė, kiti nyko. Todėl, kiekvienam kokybiško laikraščio žurnalistui yra tiesiog būtina daryti viską, kad tapti geriausiais, pateikti naujausią žinią, niekur nerodytą, neaprašytą temą.

Vadovė pasakojo, jog laikraštis „Vakarinė Palanga“ susikūrė 1991-aisiais metais, anuomet šalyje vyko sudėtingi procesai. Laikai buvo kitokie, sunku buvo išgyventi pinigų kaitaliojimo laikais. Ekonominė blokada palietė kiekvieną šeimą. Trūko visų prekių: mėsos, skalbimo priemonių, o laikraščio leidybai – popieriaus. Kiekvienas parengtas laikraštis išgyveno nežinomybę – ar numeris bus atspausdintas, o gal jį pakirs popieriaus stoka.

Žurnalistai dirbo be interneto, tad vienintelė vieta pasitikrinti faktus buvo biblioteka.

Anuomet nebuvo nei ekonomikos, nei reklamų. Visa šalis stojosi ant kojų, žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. Buvo leidžiama nemažai laikraščių, ypač Nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikotarpiu, kuomet kiekvieno lietuvio širdyje plazdėjo laisvės ir nepriklausomybės troškimas.

Nekantriai laukia prenumeratoriai

Vadovė apgailestavo, kad dabar didžiuliai emigracijos mastai išsivežė didžiulius skaitytojų srautus, o juk be skaitytojų nėra ir laikraščio. Pasak T. Zaicevos, šiuo metu galime džiaugtis spaudos ir žodžio laisve, nebereikia atsiskaitinėti prieš politizuotas cenzūros komisijas, galima laisvai reikšti savo mintis. Tačiau žurnalistai nėra laisvi straipsnius rašyti tuomet, kai, tarkime, juos aplanko kūrybinė mūza. Kiekvienas turi suspėti iki 18 val. padėti rašytojo plunksną, kad laikraštis tinkamu metu pasiektų spaustuvę. Jei bent keletą minučių pavėluojama, spaustuvė gali atsisakyti jį spausdinti. O juk laikraštis turėjo labai didžiulę dvasinę, moralinę reikšmę, ypač Nepriklausomybės metais, kuomet mūsų tautoje vyravo patriotinis pakilimas. Naujo numerio su nekantrumu laukia ir šiandieniniai mūsų prenumeratoriai, kuriems svarbus kiekvienas straipsnis, kiekviena rubrika, o publikacijų nuotraukose ieškoma pažįstamų veidų.

Didžiausi miesto aktualijų metraštininkai

Senjorai klausėsi redaktorės pasakojimo apie tai, kad laikraštis susideda iš daugybės smulkių dalykų – nuotraukų, tekstų. Viename laikraščio numeryje paliečiama dešimčių žmonių likimų, skirtingų istorijų. Vienos jų būna gražios, kitos kelia pyktį dėl paviešinto negražaus darbo, prasižengimo, tačiau nepaisant to, mes esame didžiausi savo miesto aktualijų metraštininkai. Net praėjus keletui dešimtmečių, laikraštyje galime matyti istoriją, mūsų praeitį, žiūrėti ir savo atminty atgaivinti praėjusius įvykius, prisiminti, kas anuomet buvo aktualu, kokiu ritmu pulsavo mūsų miestas.

„Leisti laikraštį yra labai atsakingas darbas. Galima susilaukti skaitytojų padėkų, bet būna ir įsižeidusių pašnekovų, kurie bet kuriuo momentu gali „pasiūlyti“ šaukimą į teismą. Nuolat griežtėjančios taisyklės, uždeda vis didesnę profesinę atsakomybę, tam tikrus apribojimus žurnalistams. Tačiau smagiausia darbo dalis – pagalba. Geriausiai jaučiamės tuomet, kai padedame, išsprendžiame problemą, atkreipiame dėmesį į tam tikrą aktualiją. Dažnai publikacijos spaudoje padeda surinkti pinigų vaikų ligoms gysyti, yra tekę spręsti ir būsto problemas, išaiškinti apgaulių“, – kalbėjo svečiams T. Zaiceva.

Ji akcentavo, kad dabar saugūs ir ramūs laikai, o juk anuomet išviešintos reketo, žmonių grobimo istorijos, žmogžudystės, neretai žurnalistams pritraukdavo net labai baisių, grasinančių skambučių ar veiksmų. Redaktorė prisiminė atvejus, kuomet kitame telefono ragelio gale kalbantis vyriškis jai grasino: „Aš žinau, kur tavo vaikas“, ar juoda mašina nuolat budėjo po langais. Profesija yra pakankamai rizikinga, nes žurnalistai žūva karuose, dingsta, iškrenta pro langą. Tačiau kiekvienas skaitytojo skambutis, padėka ir geras žodis, ypač po pasirodžiusios publikacijos, atperka visas stresines situacijas ir skatina dar geriau dirbti tiems, kas mus skaito, tiems, kam esame iki šiol reikalingi.

Profesinės žurnalistų šventės nepamiršo ir miesto vadovas

„Būkite aktyvūs, objektyvūs, spartūs kaip greitasis traukinys. Dėkoju už Palangos įvaizdžio formavimą ir linkiu gyvuoti dar ilgai“, - gražius žodžius mūsų redakcijoje darbuotojams iš  savo darbų atskubėjęs tarė miesto meras Šarūnas Vaitkus

„Būkite aktyvūs, objektyvūs, spartūs kaip greitasis traukinys. Dėkoju už Palangos įvaizdžio formavimą ir linkiu gyvuoti dar ilgai“, – gražius žodžius mūsų redakcijos darbuotojams iš savo darbų atskubėjęs tarė miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jis įteikė kiekvienam žurnalistui labai reikalingas dovanas – kavos puodelį su miesto simbolika, rašiklį fiksuoti naujienoms ir vizitinių kortelių dėklą. Gražius sveikinimo žodžius tarė ir mero padėjėja Jurgita Vanagė.

Laikraščio redaktorė T. Zaiceva prasitarė, kad šitokia svečių gausa, gražūs žodžiai ir ištikimiausių skaitytojų sveikinimai ją labai maloniai nustebino, ji džiaugėsi kiekvienu linkėjimu, kiekviena šypsena ir neįkainojamu dėmesiu trečiąjį dešimtmetį skaičiuojančiam laikraščiui „Vakarinė Palanga“.

Spaudosdiena redakcija ištikimiausiskaitytojai palangosmiestoglobosnakai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
34 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Eidamas 65-uosius, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, praneša LRT.lt  Menininkas žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme. 2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R Kvinto skulptūra Hermannui Kallenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios - Bažnyčios reformatoriui Martynui Liuter...
Sportas
Jaleno Riley ir Spenserio Mitchello vedama Palangos „Kuršių“ ekipa šventė pergalę tarptautiniame Nacionalinės krepšinio lygos turnyre. Mariaus Kiltinavičiaus auklėtiniai namuose 94:76(15:22, 19:19, 30:20, 30:15) nugalėjo Minsko „Cmoki-2“ krepšininkus. Nugalėtojams J. Riley pelnė 32 taškus (6/11 dvitaškių, 4/11 tritaškių, 8/10 baudų metimų), atliko 8 rezultatyvius perdavimus, perėmė 6 ir atkovojo 3 kamuolius, išprovokavo 7 pražangas, 5 kartus suklydo ir sur...
Įvykiai
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nesustabdė biudžeto pataisos, kuri leidžia skolintis naujoms partijoms finansuoti, tuo metu opozicija prašys prezidentės ją vetuoti. Seimas ketvirtadienį priėmė biudžeto pataisą, kuri leidžia valstybei skolintis siekiant užtikrinti įsipareigojimus NATO, taip pat naujai sukurtoms partijoms finansuoti. Su šia pataisa rinkimuose nedalyvavę socialdarbiečiai galės pretenduoti į daugiau kaip 200 tūkst. eurų dotaciją. Seimo Eti...
Įvykiai
Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jomis bandoma įteisinti antialkoholinio variklio užrakto (alkobloko) naudojimą saugaus eismo prevencijos tikslais. Alkoblokas – tai įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus, nuo 2020 m. s...
Įvykiai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies prekybos centruose užfiksuota jau keletas atvejų, kuomet maisto produktai piktavališkai sugadinami – juose randama prismaigstytų adatų. VMVT šią savaitę sulaukė vieno pranešimo dėl adatos atvėsintoje mėsoje ir net trijų pranešimų apie vartotojų įsigytuose bananuose rastas adatas. Todėl rekomenduojama įsigytus vaisius (ypač bananus) prieš vartojant apžiūrėti, supjausty...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Ruduo – tai metas, kuomet šurmulingąjį vasaros sezoną keičia ramesnis periodas. Pamažu mažėja ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų J.Basanavičiaus gatvėje, uždaromi vasarą veikę pramogų atrakcionai ir automatai. Vieni jų išvežami, o kiti vis dar stovi, savo mažytėmis švieselėmis vilioja poilsiautojus įmesti pinigą ir žaisti. Bet ar visi atrakcionų savininkai vienodai sąžiningi? Verste verčia keikti kurortą J.Basanavičiaus gatvėje žmonių dė...
Įvykiai
Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir pereisime į žiemos laiką. Žiemos laikas tęsis iki kitų metų kovo paskutinio sekmadienio. Tikėtina, kad 2019 metų kovą bus paskutinis kartas, kai teks sukioti laikrodžius, po to turėtų įsigalėti tik vasaros laikas. Tokį siūlymą, nuo 2019 metų atsisakyti laiko sukiojimo, šių metų rugsėjį pranešė Europos Komisija. Europos Sąjungos narės dėl to turėtų sutarti ats...
Įvykiai
Šį rytą Klaipėdos uoste prisišvartavo paskutinis šį sezoną kruizinis laivas – su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas „Marco Polo“. Šiais metais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuko 58 kartus, jais atplaukė apie 70 tūkstančių svečių. Neįprastai daug šį sezoną apsilankė laivų, kuriems vizitas Klaipėdoje buvo pirmas. Tokių laivų kapitonams įteikiamas uostamiesčio herbas. Įprastai per metus tokių laivų būna 4–5, šiemet jų – 7. Pirmą kartą į Klaipėdą užsuko laiv...
Įvykiai
Laura Gabrilavičiūtė Nors rugsėjo mėnesį Lietuvoje sparčiai – daugiau nei dešimtadaliu – augo elektros energijos gamybos apimtys, tačiau kaina beveik nepakito ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Kainas regione lėmė skirtingos priežastys Pirmąjį rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, elektros kainos sumenko beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Lietuvoje ir Latvijoje kainos beveik nepakito ir siekė atitinkamai 59,11 EUR/MWh ir 58,99 EUR/MWh. Tik...