Spaudos dieną redakcijoje – ištikimiausių skaitytojų sveikinimo žodžiai

Dana Lukauskienė

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Šią, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, redakcijoje lankėsi gausus mūsų ištikimų skaitytojų būrys. Jie sveikino mus – redakcijos darbuotojus – gražiausias žodžiais ir saldžiomis dovanomis.

Labai gražius sveikinimo žodžius redakcijos darbuotojams tarė ponia Jadvyga Jazgevičienė: „Tik Jūsų dėka mes sužinome, kas mieste vykta, kokie bus renginiai. Jūs padedate spręsti visuomenės problemas, suteikiate mums džiaugsmo, informacijos ir gyvenimo prasmės“. „V.P.“ nuotr.

Skatino norą priešintis bet kokiems draudimams

Lietuvių kalbai teko dramatiškas likimas: mažai tautai grėsė germanizacija, polonizacija ir rusifikacija. Šimtmečiais buvo bandoma atimti tautinę individualybę, kuri be savo kalbos nėra įmanoma, nes be spaudos, žodžio laisvės, negali egzistuoti tauta, stoja jos tautinė saviraiška ir kūryba, tad išlikti ir užimti reikšmingą vietą laikmečių istorijoje mažai tautai labai sunku. Netekusiam valstybingumo kraštui nuolat reikėjo kovoti dėl teisės kalbėti, rašyti, reikšti mintis gimtąja kalba, kurti tautinę kultūrą. Spaudos, lietuviškų mokyklų draudimo metais lietuvišką žodį skleidė knygnešiai, kūrėsi pogrindinės mokyklos, draudimas nesustabdė lietuviškos spaudos, o netgi priešingai – skatino norą priešintis bet kokiems draudimams.

Svarbi profesinė šventė

Lietuviai priešinosi nutautinimo politikai: rašomi kolektyviniai prašymai panaikinti spaudos draudimą, veikė apie 40 spaudos platintojų draugijų. Anuomet už draudžiamos literatūros platinimą sulaikyta daugiau kaip 3000žmonių, iš jų 2000 nubausta. Nepaisant to 1864-1896 m. Rytų Prūsijoje išspausdinta apie 380 000 įvairiausių lietuviškų leidinių, nors didžiulė jų dalis 1889-1904 m. konfiskuota.

Lietuvišką žodį skleidė leidžiami elementoriai, kalendoriai, šviečiamojo pobūdžio literatūra, publikuojami M. Valančiaus, Julijos Žemaitės, V. Kudirkos kūriniai.

Dėl spaudos draudimo nukentėjo ir Lietuvos švietimas. Privalomasis mokslas įvestas daug vėliau negu kitose Europos šalyse, o slaptose mokyklose mokymo lygis buvo neaukštas. Per tris žiemas vaikai išmokdavo poterių, šiek tiek skaityti, pažinti skaičius. Aritmetikos veiksmų nebuvo mokoma.

Nepaisant to, spaudos draudimo laikotarpiu, Mažojoje Lietuvoje išėjo pirmieji lietuviški laikraščiai: „Aušra“, „Varpas“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“. Jungtinėse Amerikos valstijose leidžiamas „Lietuviškas balsas“, „Gazieta lietuviška“.

Spaudos draudimaspristabdė Lietuvos švietimo, kultūros raidą, bet kartu ir skatino tautinio išsivadavimo judėjimą, laisvės siekį, stiprino patriotinius jausmus. Todėl spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – be galo svarbi kiekvienam leidėjui, laikraščio savininkui, žurnalistui, redakcijos darbuotojui.

Pirmieji sveikino – patys ištikimiausi skaitytojai

Savo šypseną žurnalistams dovanojo bene vyriausia skaitytoja ponia Sofija (sėdi antra iš dešinės)

Pirmieji žurnalistų pasveikinti atskubėjo Palangos miesto globos namų kolektyvas, kurie yra patys ištikimiausi mūsų skaitytojai. Gausų senjorų būrį atlydėjo socialinės darbuotojos Vaida Jasilionienė ir Vaida Bendikė.

Labai gražius sveikinimo žodžius redakcijos darbuotojams tarė ponia Jadvyga Jazgevičienė: „Tik Jūsų dėka mes sužinome, kas mieste vykta, kokie bus renginiai. Jūs padedate spręsti visuomenės problemas, suteikiate mums džiaugsmo, informacijos ir gyvenimo prasmės“. Su dideliu malonumu mes skaitome jūsų aprašytas miesto šventes ir kitus renginius“, – sveikindama su profesine švente ir linkėdama sėkmės visuose darbuose akcentavo ponia Jadvyga. Ji puikiai suprato nelengvą žurnalisto duoną, kuomet reikia operatyviai reaguoti ne tik į gražiausius gyvenimo momentus, bet ir į nusiskundimus, gyventojų pagalbos šauksmus, spręsti visuomenines problemas.

Gražia šypsena mus lydėjo bene vyriausia delegacijos atstovė ponia Sofija, kuriai aštuoniasdešimt penkeri metai.

Senjorai domėjosi laikraščio leidybos aktualijomis, klausė redaktorės pasakojimo kaip laikraštis atkeliauja į skaitytojų rankas, uždavė daug prasmingų klausimų.

Nebuvo nei ekonomikos, nei reklamų

Redaktorė Tamara Zaiceva garbingiems svečiams pasakojo, kaip „Vakarinės Palangos“ laikraštis išvysta dienos šviesą.

Anot vadovės, per jos ilgametę leidybinę ir žurnalistinę darbo patirtį, mat „Vakarinė Palanga“ jau skaičiuoja 27-uosius savo gyvavimo metus, Palangoje bandė veikti gal 4 laikraščiai, tačiau ne visų likimas vienodas. Vieni atsidarė, kiti nyko. Todėl, kiekvienam kokybiško laikraščio žurnalistui yra tiesiog būtina daryti viską, kad tapti geriausiais, pateikti naujausią žinią, niekur nerodytą, neaprašytą temą.

Vadovė pasakojo, jog laikraštis „Vakarinė Palanga“ susikūrė 1991-aisiais metais, anuomet šalyje vyko sudėtingi procesai. Laikai buvo kitokie, sunku buvo išgyventi pinigų kaitaliojimo laikais. Ekonominė blokada palietė kiekvieną šeimą. Trūko visų prekių: mėsos, skalbimo priemonių, o laikraščio leidybai – popieriaus. Kiekvienas parengtas laikraštis išgyveno nežinomybę – ar numeris bus atspausdintas, o gal jį pakirs popieriaus stoka.

Žurnalistai dirbo be interneto, tad vienintelė vieta pasitikrinti faktus buvo biblioteka.

Anuomet nebuvo nei ekonomikos, nei reklamų. Visa šalis stojosi ant kojų, žengė pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. Buvo leidžiama nemažai laikraščių, ypač Nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikotarpiu, kuomet kiekvieno lietuvio širdyje plazdėjo laisvės ir nepriklausomybės troškimas.

Nekantriai laukia prenumeratoriai

Vadovė apgailestavo, kad dabar didžiuliai emigracijos mastai išsivežė didžiulius skaitytojų srautus, o juk be skaitytojų nėra ir laikraščio. Pasak T. Zaicevos, šiuo metu galime džiaugtis spaudos ir žodžio laisve, nebereikia atsiskaitinėti prieš politizuotas cenzūros komisijas, galima laisvai reikšti savo mintis. Tačiau žurnalistai nėra laisvi straipsnius rašyti tuomet, kai, tarkime, juos aplanko kūrybinė mūza. Kiekvienas turi suspėti iki 18 val. padėti rašytojo plunksną, kad laikraštis tinkamu metu pasiektų spaustuvę. Jei bent keletą minučių pavėluojama, spaustuvė gali atsisakyti jį spausdinti. O juk laikraštis turėjo labai didžiulę dvasinę, moralinę reikšmę, ypač Nepriklausomybės metais, kuomet mūsų tautoje vyravo patriotinis pakilimas. Naujo numerio su nekantrumu laukia ir šiandieniniai mūsų prenumeratoriai, kuriems svarbus kiekvienas straipsnis, kiekviena rubrika, o publikacijų nuotraukose ieškoma pažįstamų veidų.

Didžiausi miesto aktualijų metraštininkai

Senjorai klausėsi redaktorės pasakojimo apie tai, kad laikraštis susideda iš daugybės smulkių dalykų – nuotraukų, tekstų. Viename laikraščio numeryje paliečiama dešimčių žmonių likimų, skirtingų istorijų. Vienos jų būna gražios, kitos kelia pyktį dėl paviešinto negražaus darbo, prasižengimo, tačiau nepaisant to, mes esame didžiausi savo miesto aktualijų metraštininkai. Net praėjus keletui dešimtmečių, laikraštyje galime matyti istoriją, mūsų praeitį, žiūrėti ir savo atminty atgaivinti praėjusius įvykius, prisiminti, kas anuomet buvo aktualu, kokiu ritmu pulsavo mūsų miestas.

„Leisti laikraštį yra labai atsakingas darbas. Galima susilaukti skaitytojų padėkų, bet būna ir įsižeidusių pašnekovų, kurie bet kuriuo momentu gali „pasiūlyti“ šaukimą į teismą. Nuolat griežtėjančios taisyklės, uždeda vis didesnę profesinę atsakomybę, tam tikrus apribojimus žurnalistams. Tačiau smagiausia darbo dalis – pagalba. Geriausiai jaučiamės tuomet, kai padedame, išsprendžiame problemą, atkreipiame dėmesį į tam tikrą aktualiją. Dažnai publikacijos spaudoje padeda surinkti pinigų vaikų ligoms gysyti, yra tekę spręsti ir būsto problemas, išaiškinti apgaulių“, – kalbėjo svečiams T. Zaiceva.

Ji akcentavo, kad dabar saugūs ir ramūs laikai, o juk anuomet išviešintos reketo, žmonių grobimo istorijos, žmogžudystės, neretai žurnalistams pritraukdavo net labai baisių, grasinančių skambučių ar veiksmų. Redaktorė prisiminė atvejus, kuomet kitame telefono ragelio gale kalbantis vyriškis jai grasino: „Aš žinau, kur tavo vaikas“, ar juoda mašina nuolat budėjo po langais. Profesija yra pakankamai rizikinga, nes žurnalistai žūva karuose, dingsta, iškrenta pro langą. Tačiau kiekvienas skaitytojo skambutis, padėka ir geras žodis, ypač po pasirodžiusios publikacijos, atperka visas stresines situacijas ir skatina dar geriau dirbti tiems, kas mus skaito, tiems, kam esame iki šiol reikalingi.

Profesinės žurnalistų šventės nepamiršo ir miesto vadovas

„Būkite aktyvūs, objektyvūs, spartūs kaip greitasis traukinys. Dėkoju už Palangos įvaizdžio formavimą ir linkiu gyvuoti dar ilgai“, - gražius žodžius mūsų redakcijoje darbuotojams iš  savo darbų atskubėjęs tarė miesto meras Šarūnas Vaitkus

„Būkite aktyvūs, objektyvūs, spartūs kaip greitasis traukinys. Dėkoju už Palangos įvaizdžio formavimą ir linkiu gyvuoti dar ilgai“, – gražius žodžius mūsų redakcijos darbuotojams iš savo darbų atskubėjęs tarė miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jis įteikė kiekvienam žurnalistui labai reikalingas dovanas – kavos puodelį su miesto simbolika, rašiklį fiksuoti naujienoms ir vizitinių kortelių dėklą. Gražius sveikinimo žodžius tarė ir mero padėjėja Jurgita Vanagė.

Laikraščio redaktorė T. Zaiceva prasitarė, kad šitokia svečių gausa, gražūs žodžiai ir ištikimiausių skaitytojų sveikinimai ją labai maloniai nustebino, ji džiaugėsi kiekvienu linkėjimu, kiekviena šypsena ir neįkainojamu dėmesiu trečiąjį dešimtmetį skaičiuojančiam laikraščiui „Vakarinė Palanga“.

Spaudosdiena redakcija ištikimiausiskaitytojai palangosmiestoglobosnakai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
35 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....