Pirmasis „Vakarų pas Sofiją“ susitikimas pakvietė pakeliauti išgyvenimų labirintais (video)

Dana Lukauskienė

Gegužės 5-27 dienomis Palangos kurorto muziejuje startavo pirmasis menų festivalis „Vakarai pas Sofiją“. Palangiškiams ir svečiams bus siūloma gausybė kultūrinių, literatūrinių renginių, parodų, muzikinių improvizacijų. Sekmadienį literatūriniu keliu po Vakarų Europos miestus bei Palangą visus susirinkusiuosius vedžiojo poetas, eseistas, dramaturgas, vertėjas, daugelio kultūrinių projektų dalyvis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas palangiškis Rolandas Rastauskas.

Eseisto žodis vietos dvasios paieškose. R. Rastauskas Palangos kurorto muziejuje. „V.P.“ nuotr.

Išskirtinis meniniu turiniui

Pirmasis tokio masto menų festivalis, pavadintas „Sofijos“ vardu, labai aktualus, kadangi palangiškių gerai žinoma „Anapilio“ vila anuomet priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Festivalio pavadinimaspasirinktas neatsitiktinai, žinant, kad vila, kurioje šiuo metu veikia Palangos kurorto muziejus, buvo pavadinta grafienės Sofijos Tiškevičienės vardu – „Villa de la Comtesse Sophie“ arba „willa Zofja“.

Grafienė Sofija buvo išskirtinė asmenybė, šviesi, giliai tikinti ir kilni moteris. Mirus Sofijos vyrui grafui Juozapui Tiškevičiui, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Pasibaigus pirmajam pasauliniam karui pastatas buvo parduotas.

Pagrindinis festivalio siekis yra aktualizuoti istorijos dulkėse užmirštą vilos savininkės Sofijos vardą ir priminti visuomenei didingą muziejaus istoriją, siekiančia grafų Tiškevičių laikus. Renginiai orientuoti į subtilesnį, ne masinį, o gerą literatūrinį skonį.

Puoselėjama mintis festivalį išauginti į kasmetinį, tęstinį. „Nesiekiame, kad jis būtų labai populiarus, bet norime, kad būtų išskirtinis savo meniniu turiniu“, – kalbėjo organizatoriai, Palangos kurorto muziejaus darbuotojai.

Užčiuopti vietos dvasią

„Nusprendžiau paskaityti keletą tekstų, skirtų vietos dvasiai apibrėžti. Miestas keičiasi, kinta jo įvaizdis, kinta ir mūsų suvokimas apie tą vietą, kurioje gyvename, kas Palangai labai aktualu. Pasirinkau kelionės temą – keliauju iš Berlyno į Romą, o iš ten vėl grįžtu į Palangą. Pažiūrėsim, kaip seksis papasakot įspūdžius, kuriuos sukelia skirtinga vieta. Reikia pabandyti užčiuopti, pagauti urbanistinę miesto dvasią“, – prieš renginį pakalbintas sakė eseistas R. Rastauskas.

Literatūra, fotoaparato objektyvas bei žmogaus akys kažkokiu magišku būdu sugeba sujungti skirtinguose laikuose, skirtingose erdvėse vykstančius įvykius, identifikuoti tam tikrus ryšius, sąsajas, nuo reportažo žanro pereiti prie polifoninės, kultūrologinės, poetinės eseistikos. Didmiesčiai R. Rastausko kūryboje atgimė kaip veidrodžiai. Berlyno gatvėmis publika buvo vedama per fotografo prizmę, per objektyvo užfiksuotas vietas. Prieš klausytojų akis augo subraižyti negatyvo kadrai, nebenaudojamų daiktų natiurmortai, vieniši objektai, egzistencijos klounai, sumarmurėję meilės guoliai. Praeiviams mojo restauruotos Berlyno sienos, o kai kur brezentu aptraukti remontuojami fasadai.

Eseisto skaitymuose atgimė fotografo bandymai suartėti su miestu kaip su svaigia, nepažįstama moterim. Egzistencines problemas ir žmogaus laikinumą priminė kapinės, žydų kapai su kompozitorių vardais, o suskambanti ir vėl nutylanti muzika leido pamąstyti apie mūsų būties trapumą.

Liejosi į poetinę visumą

Poetas, eseistas mums priminė tai, kas pamiršta, tai kas nepastebima, tai kas aktualu kiekvieno Vakarų Europos didmiesčio gyventojui, o kartu ir palangiškiui. Miestui žavesio teikė jaukios gatvelės, krautuvėlių pavadinimai, muzikos garsai ir miesto praeiviai. Berlynas, Roma, kelionė ir grįžimas namo iki Palangos susiliejo į vieną poetinę visumą.

Festivalis R. Rastausko skaitymais neužbaigtas. Palangos kurorto muziejus siūlys savo lankytojams ir daugiau renginių. Pirmajame, bet neeiliniame, festivalyje mielai sutiko dalyvauti ne tik Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Rastauskas, bet ir poetė eseistė Elena Karnauskaitė, Palangos kamerinis choras (vadovas Edmundas Jucevičius), svečiai iš Šiaulių ir Vilniaus dramos teatrų bei padūkę muzikantais iš Klaipėdos, savaip interpretuojantys roko muziką klasikos instrumentais.

Palangoskurortomuziejus menųfestivalis VakaraipasSofiją Palangiškiai svečiai Lietuvosnacionalinėskultūrosirmenopremija laureatas palangiškis RolandasRastauskas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...