Šiemet prie jūros bus laukiami keturkojai - išskyrus Palangą

Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Būti ar nebūti gyvūnams paplūdimiuose? Dar teks palaukti valdininkų iš Vilniaus išaiškinimo. Delfi nuotr.

Klaipėdoje – ambicingi planai

Praeitą rugpjūtį naujai parengtoje higienos normoje buvo numatytos galimybės įrengti paplūdimius, į kuriuos ilsėtis gali eiti ir lankytojai su šunimis. Tokie paplūdimiai, pagal naujas normas, turi būti žymimi įspėjamaisiais ženklais, turi būti ir įrengtos specialios šiukšlių dėžės.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas praeitą rugpjūtį DELFI žurnalistams žadėjo, kad 2018 vasarą Klaipėdos paplūdimiai lauks poilsiautojų su augintiniais. Rodos, merui pavyko įgyvendinti duotą pažadą. „Apie tai kalbėta jau labai seniai. Tik tam tikros tvarkos trukdė, tai įgyvendinti. Dabar toms tvarkoms tapus šiek tiek liberalesnėms, galima jau drąsiai sakyti, kad Klaipėdoje atsiras du oficialūs paplūdimiai, skirti gyvūnams. Abu bus prie jūros vartų: šiaurinio ir pietinio molo“, – teigia V. Grubliauskas. Vienas toks paplūdimys numatytas Melnragėje, o kitas – Smiltynėje.

Šuo paplūdimyje

Esą dar šį mėnesį taryboje bus teikiamas svarstymas dėl tvarkų pakeitimo, kad tokie paplūdimiai būtų oficialiai įteisinti.

Jis tikina, kad savivaldybės tikslas yra įkurti tokio lygio paplūdimius poilsiautojams su šunimis, kad būtų galima didžiuotis prieš miestiečius, miesto svečius ir nebūtų gėda prieš Europą. „Turime ir ambicijų paplūdimius padaryti europinio lygio. Jei bus toks pageidavimas, tai įrengtume ir geriamo vandens fontanėlius šunims ir treniruoklius. Net ir mini dušines. Kodėl gi nepafantazuoti? Jeigu jau kalbame apie tokių paplūdimių įrengimą, tai tam turi būti tinkama infrastruktūra“, – pasakoja Klaipėdos miesto meras.

Tokie paplūdimiai vis dar nelegalūs?

Praeitais metais ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus žadėjo, kad šiemet Palangos poilsiautojai galės leisti laiką su savo augintiniais. Tačiau susisiekus su Palangos savivaldybe, paaiškėjo, kad ji apie tokius paplūdimius net negalvoja – esą tam trukdo galiojantys teisės aktai.

„Šiuo metu teisės aktai neleidžia Palangos miesto savivaldybės teritorijoje įrengti paplūdimių, skirtų lankytis su gyvūnais. Norint įrengti tokius paplūdimius, pirmiausia Aplinkos ministerija turi pakoreguoti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, numatant jame paplūdimių zonas, skirtas žmonėms su augintiniais. Toks planas šiuo metu yra rengiamas“, – teigia Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pavaduotojas (savivaldybės vyriausias architektas) Vytautas Indreika.

 Nusprendėme pasiteirauti Aplinkos ministerijos atstovų, kodėl Klaipėdos savivaldybė gali įrengti tokius paplūdimius, o Palangos – ne. Gautame atsakyme aiškinama, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai nežinojo apie tokius Klaipėdos savivaldybės planus. „Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas (toliau – Planas) yra aktualus visoms pajūrio juostos žemyninėje dalyje esančioms savivaldybėms“, – atsakyme rašo Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Dalia Gudaitienė-Holiman. Anot jos, jei Plane nėra numatytos tokios zonos, tai jas įrengti – nelegalu. O Plano pakeitimai esą gali užtrukti ir ilgiau nei metus.

Taip pat Planas galioja tik žemyninei daliai, tad Neringos savivaldybė gali įsirengti paplūdimius lankytojams su gyvūnais.

Pokyčiams trukdo begalinė biurokratija

Pasiteiravus, kaip taip gali būti, kad nors tas pats Planas galioja abiem savivaldybėms, tačiau esą Klaipėdoje planuojami įrengti paplūdimiai yra legalūs, Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas atsako, jog Lietuva yra tikriausiai labiausiai biurokratizuota Europos šalis. „Jau ko ko, bet teisės aktų mes turime kaip šuny blusų. Ir juos skaityti galima įvairiai. Taigi vienokia situacija yra Palangoje, kitokia – Klaipėdoje“, – sako mero pavaduotojas. Jis dar kartą patvirtina, kad paplūdimiai lankytojams su šunimis – tikrai bus.

„Žemyninės dalies planą mes tvirtinome, berods, prieš 10 metų. Mes jau tada buvome numatę paplūdimį su gyvūnais, bet Vyriausybės atstovas užprotestavo ir mes pralaimėjome teismą. Dabar, kai nebėra draudimo, mes praėjusio mėnesio pabaigoje priėmėme sprendimą ir sugrąžinome galioti tą buvusio plano nuostatą“, – sako A. Šulcas ir teigia, kad Klaipėdos savivaldybė pirmoji Lietuvoje siekė turėti paplūdimį, į kurį galima eiti su gyvūnais.

„Tokie draudimai yra absoliučiai absurdiški. Praėjusiais metais Palanga tvarkingai paplūdimiuose pasidarė tualetus, tačiau valstybė stojo prieš savivaldybę ir liepė nugriauti juos. Mes savo paplūdimiuose irgi įsirengėme analogiškus tualetus. Tačiau mes sugebėjome šitoje biurokratinėje raizgalynėje susitvarkyti visus reikalingus popierius. Tai kainuoja nervų, laiko, bet įmanoma padaryti“, – teigia A. Šulcas.

Nesusipratimas Aplinkos ministerijoje ir savivaldybėje

Tai kuri gi savivaldybė teisi? Ar tikrai Klaipėdos miesto savivaldybės atliekami veiksmai nepažeidžia jokių įstatymų? Dar kartą kreipiamės į Aplinkos ministeriją ir šį kartą sulaukiame visai kitokio atsakymo: Klaipėdos miesto savivaldybė savo nuožiūra gali įsirengti tokius paplūdimius, Palangai esą tai daryti irgi niekas netrukdo.

„Paplūdimių zonas, kuriose būtų galima maudytis su gyvūnais, reikėtų traktuoti kaip naują dalyką, nes Sveikatos apsaugos ministrui praeitais metais patvirtinus higienos normą, atsirado teisinė galimybė įsteigti ir įregistruoti paplūdimių zonas lankytojams su gyvūnais. Šitos zonos yra naujos, todėl skirtingų savivaldybių administracijos skirtingai interpretavo teisės aktus dėl tokių paplūdimių įrengimo teisėtumo“, – paaiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Tukačiauskas

Esą Aplinkos ministerija susisiekė su atsakingais žmonėmis, išsiaiškino klausimus, kurie jiems kyla dėl šitos galimybės įgyvendinimo. T. Tukačiauskas teigia, kad šiandieną yra parengtas aplinkos ministro aiškinamasis aktas savivaldybėms dėl galimybės pažymėti tų paplūdimių zonas. Jis nurodo, kad savivaldybės turi visas galimybes turėti tokius paplūdimius dar šį sezoną.

Anot jo, Palangos administracinė direkcija galvojo, kad neturi teisės įrengti tokius paplūdimius, tačiau dabar esą jie jau žino savo teises.

Palangos savivaldybė nekomentuoja susidariusios situacijos, kol negavo ministro aiškinamojo akto. Esą tik jį išanalizavę, galės atsakyti, ar šią vasarą turės paplūdimio zonas lankytojams su gyvūnais bei kodėl jie manė, kad tokios teisės neturi.

Nebijo nepasitenkinusių gyventojų

Visai kitokia situacija Neringoje. Esą savivaldybei minėtasis Planas net negalioja, todėl ji jokių problemų neturėjo. Praeitais metais tik panaikinus draudimą, Neringoje atsirado paplūdimys poilsiautojams su gyvūnais – šiauriniame Neringos paplūdimyje, paskutiniame į Klaipėdos pusę.

Šiandien Neringos meras Darius Jasaitis tikina, kad iki vasaros sezono pradžios tokie paplūdimiai atsiras visose 4 gyvenvietėse: Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje. „Ir pernai mes turėjome tokį paplūdimį, tik jis buvo ne toks kokio norėjome. Norėjome paplūdimio ne tik su specialiomis šiukšlių dėžėmis, bet ir maišiukais, gertuvėmis. Ministro įsakymas buvo pasirašytas ganėtinai vėlai, teko nagrinėti ir mūsų teises, ar savivaldybė nėra nieko uždraudusi. Todėl pernai taip vėlai atidarėme paplūdimį“, – pasakoja D. Jasaitis.

Nusiskundimų dėl tokio paplūdimio esą meras yra girdėjęs, tačiau savo planų nekeičia. „Sakiau ir sakysiu gyventojams: šie paplūdimiai visada neoficialiai egzistavo. Tiesiog tie žmonės su gyvūnais buvo persekiojami, jiems būdavo skiriamos baudos. Žmonės visada gyvūnus laikė, su jais važiuodavo poilsiauti“, – teigia meras.

Esą būsimiems paplūdimiams savivaldybė parinko tas vietas, kurios ir buvo neoficialūs gyvūnų mylėtojų paplūdimiai. „Jei kils tikrai dideli nemalonumai, kažkokios bėdos, tai mes galvosime, kaip spręsti problemas. Visų prašau į tai žiūrėti geranoriškai. Juk laikome ir mylime gyvūnus. Jie yra mūsų šeimos nariai“, – sako D. Jasaitis.

„Delfi“

Jūra keturkojai Palanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...