Kaip veiks lyg ir municipalinis Šventosios uostas?

Jau priėmus sprendimą perduoti Šventosios uostą valdyti Palangos savivaldybei, jis tapo unikaliu objektu jūros municipalinių uostų iki šiol neturėjusiai Lietuvai.

Ruošiami nuostatai, kaip ir ką Šventosios uoste darys uosto kapitonas. 15min.lt nuotr.

Savivaldos uostas be žemės

Šiuo metu Seime baigti derinti Šventosios valstybinio jūrų uosto pakeitimo juridiniai dokumentai. Šis uostas bus unikalus tuo, kad jo žemė priklausys valstybei, bet visa uosto valdymo teisė perduodama Palangos miesto savivaldybei. Palangos miesto savivaldybės taryba tvirtins šio uosto naudojimo ir uosto laivybos taisykles. Ji nustatys ir uosto rinkliavų, paslaugų dydžius.

Taip Lietuvoje iš esmės gimsta pirmasis municipalinis jūrų uostas. Bet nuo tikro municipalinio uosto jis skirsis tuo, kad uosto žemė savivaldai nepriklausys. Ji ją valdys patikėjimo teise.

Tiesa, yra kai kurių užuominų apie tai, kad galbūt ateityje dalis Šventosios uosto žemės galėtų pereiti Palangos savivaldybei ar jame besikuriantiems privatiems asmenims, bet nėra jokio mechanizmo, kaip tai būtų daroma.

Šventosios uostas bus valdomas visai kitaip nei tai daroma Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Uosto žemės nuomos sutartis sudarys Palangos miesto savivaldybės administracija, o tiksliau pats administracijos direktorius. Bet jis gali paskirti ir savo įgaliotinį Šventosios uosto reikalams. Klaipėdos uoste žemės nuomos sutartis sudaro Uosto direkcija.

Kapitonas – svarbus pareigūnas

Į Palangos savivaldos pavaldumą pereinantis Šventosios uostas privalės turėti šio uosto kapitoną.

Ruošiami nuostatai, kaip ir ką Šventosios uoste darys uosto kapitonas. Tai turės būti patyręs ne mažiau kaip penkis metus jūrinį laivą kaip kapitonas valdęs asmuo. Iš esmės tai privalės būti panašaus pasirengimo jūrų kapitonas, kaip ir Klaipėdos uoste, tik, kad laivai ir veiklos masteliai Šventosios uoste bus mažesni.  

Dėl uosto kapitono nuostatų ir paties uosto kapitono priėmimo į darbą, atleidimo susiduriame su tam tikrais juridiniais niuansais. Šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos saugios laivybos įstatymą, uosto kapitoną skiria ar atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas. Saugios laivybos įstatymas buvo kuriamas esant Lietuvoje vieninteliam Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. Jo kapitonas tuo pačiu buvo ir Šventosios uosto kapitonas. 

Pagal tą seką, kad Šventosios uostą perima valdyti Palangos miesto savivaldybė, Šventosios uosto kapitoną į darbą turėtų priimti arba iš jo atleisti Palangos miesto taryba.

Uosto kapitonas uoste turės savo pareigas, bet pagal tas pareigas (net 11 punktų), kurios yra perduodamos Palangos miesto savivaldybei, ši greičiausiai dar privalės skirti ir Šventosios uosto valdytoją su keliais specialistais. Nesirūpins gi, uosto kapitonas rinkliavų rinkimu, uosto teritorijos apsauga, tyrimais, uosto reklama. Į uosto kapitono funkcijas neturėtų įeiti ir  krantinių statyba bei priežiūra, gylių ir užnešimų (Šventojoje ypač aktualu) sekimas, uosto aplinkosauga, žmonių gelbėjimas, uosto žemės nuomos priežiūra. 

Neaiškumas dėl žemės nuomos

Neaiškūs ir Šventosios uosto žemės nuomos principai, nuomininko pasirinkimas.

Šventosios uostas bus skirtas priimti žvejybinius, pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, o taip pat sienos apsaugos, gelbėjimo, priešgaisrinės ir jūrų aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Taip pat uoste bus atliekamas pirminis žuvų apdorojimas ir prekyba.

Pagal dabar galiojančias ES nuostatas uostuose naujiems žemės nuomininkams turi būti siūloma nuomotis visiškai sutvarkytus objektus. Šventojoje kol kas nieko nėra, todėl naujas žemės nuomininkas lyg ir privalės investuoti į teritorijos tvarkymą prie krantinių.

Susidarys panaši situacija, kaip Klaipėdos uoste, kai jo terminalus sukūrė privatus kapitalas.

Kaip privatininkai investuos į Šventosios uostą, jei nežino kas bus pasibaigus tos nuomos sutarties laikui, kuris numatomas ne ilgesnis nei 25 metai. Po to turės būti skelbiamas naujas uosto teritorijos nuomos konkursas. Jei jis nebelaimės naujo nuomos konkurso, ar privalės kartu su žeme perduoti ir įsirengtus pastatus?

Rengiant Šventosios uosto įstatymą, Seimo teisės departamentas pasiūlė nurodyti per kiek laiko iki viešo paskelbimo apie konkursą, žemės nuomininkas Palangos miesto savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie perleidžiamą turtą, jo vertę, atsiskaitymo ir kitas sąlygas.

„Klaipėda“

Šventoji valstybinisjūrųuostas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...