Tarybos komiteto posėdyje vienos įmonės skaičiavo pelnus, kitos – nuostolius

Dana Lukauskienė

Antradienį vykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdyje pristatytos strategiškai svarbių įmonių – bendrovių „Palangos vandenys“, „Palangos komunalinis ūkis“ ir „Palangos šilumos tinklai“ ataskaitos, komiteto nariams taip pat pateikta mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitos, diskutuota dėl bendruomenės ir politikų bendradarbiavimo.

UAB „Palangos vandenys“ direktorius V.Beržanskis (dešinėje) akcentavo, kadpraėjusiais metais užfiksuoti 144 savavališki vandentiekio bei nuotekų prisijungimai į bendrovės eksploatuojamus tinklus ar apskaitos prietaisų sugadinimo atvejai. „V.P.“ nuotr.

Sutvarkyti rekordiniai nuotekų skaičiai

Kol vienos Savivaldybės valdomos įmobės skaičiavo pelnus, kitos – dirbo nuostolingai. Štai UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virginijus Beržanskis akcentavo, jog 2017-aisiais bendrovė, tiekdama geriamą vandenį ir tvarkydama nuotekų sistemą, gavo 15 645 eur. pelno. 687,7 tūkst. eurų bendrovės lėšų skirta atnaujinti eksploatuojamai vandentvarkos ūkio infrastruktūrai, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų bei vandens tiekimo ir nuotekų perpumpavimo siurblinių remontui, centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų technologiniam valymui. 2017-aisiais didėjo aptarnaujamų vartotojų skaičius, sudaryta 810 naujų sutarčių. Tai paskatino bendrą teikiamų paslaugų – geriamojo vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo –  augimą. Pasak bendrovės vadovo, šiemet sutvarkytas rekordinis nuotekų kiekis.

Dalis vamzdyno senesnė nei 35 metų

Šiuo metu UAB „Palangos vandenys“ eksploatuoja ir prižiūri 181,6 km. įvairaus diametro vandentiekio tinklų. Per 2017-uosius paklota 1,073 km naujų vandentiekio tinklų.

40 proc. geriamojo vandens magistralinių vamzdynų yra senesni nei 35 metai. Vandentiekio tinklų struktūra pagal vamzdynų medžiagas yra nevienoda. Vyrauja ketiniai vamzdžiai, apie 2 proc. vamzdyno iš juodojo metalo, o likusioji dalis – polietileno.

2017-aisiais įvyko 30 avarijų vandentiekio tinkluose. Vamzdynuose nusėdanti geležis, manganas blogina vandens kokybę. Dėl tinklų avaringumo bei keičiantis vandens tekėjimo kryptims, kai kuriais atvejais prastesnės kokybės vanduo pasiekia vartotojus.

Paskaičiuotas vidutinis vandens kiekis, paduodamas į vandentiekio tinklus – 3771,9 kubinių metrų per parą, o parduota 3133 kubinių metrų per parą, gamybos procese netenkama 19,9 proc. vandens.

Geriamojo vandens atsitiktiniam mikrobiniam užterštumui pašalinti naudojamas natrio hipohlotito tirpalas. Vandens kokybė, palygintu su ankstesniais metais, išlieka stabili, ją užtikrina Palangoje ir Šventojoje sėkmingai eksploatuojami geležies ir mangano šalinimo įrenginiai.

Verslą trikdo savavališki prisijungimai ir skolos

Labai daug diskusijų sukėlė gyventojų bei įmonių įsiskolinimo bendrovei klausimai. Praėjusiais metais užfiksuoti 144 savavališki vandentiekio bei nuotekų prisijungimai į bendrovės eksploatuojamus tinklus ar apskaitos prietaisų sugadinimo atvejai. Dėl to priskaičiuota 73,5 tūkst. eurų nuostolių, kurių didžioji suma ginčijama teisme. Pradėta bendradarbiauti su UAB „Sergel“, kuriai reguliariai perduodama informacija apie įmonei skolingus asmenis, kurie ilgiau nei 6 mėnesius neatsiskaito ir jų skolos viršija 30 eur. Nepaisant to, per metus gyventojų skolos bendrovei siekė 97,3 tūkst., o įmonių – 51,9 tūkst. eurų. 

Privalės jungtis prie centralizuotų tinklų

Visi gyventojai, palei kurių sklypus yra nutiesti centralizuoti tinklai, privalės prie jų prisijungti, nes kitu atveju gali sulaukti regiono aplinkos apsaugos departamento ir Savivaldybės įspėjimų. „V.P.“ nuotr.

Daugeliui Lietuvos savivaldybių yra taikomos ES sankcijos dėl to, kad valstybė netinkamai įgyvendino nuotekų tvarkymo direktyvą, kurioje numatoma, jog daugelis, net mažų gyvenviečių žmonių, privalo naudotis centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema. Deja, dėl gyventojų abejingumo ir nenoro jungtis, daugeliui savivaldybių taikomos sankcijos. Tačiau Palanga, pasak V. Beržanskio, užsibrėžtus rodiklius įgyvendino, jai sankcijos negresia. Tačiau visi gyventojai, palei kurių sklypus yra nutiesti centralizuoti tinklai, privalės prie jų prisijungti, nes kitu atveju gali sulaukti regiono aplinkos apsaugos departamento ir Savivaldybės įspėjimų. Tai daryti įpareigoja labai sugriežtėję teisės aktai. Direktorius minėjo, kad šiemet planuojama nutiesti nuotekų tinklus Nemersetoje ir Šventosios šiaurinėje pusėje.

Atsiskaitė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“

Per praėjusius metus komunalininkai į sąvartyną nuvežė 8,8 tūkst. tonų mišrių, 247 tonos buitinių ir stambiagabaričių, 968 tonos didžiųjų komunalinių atliekų.

Komiteto nariai pritarė ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ praėjusių metų veiklos ataskaitai. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijas valdo Savivaldybė, skirtingas veiklų spektras atnešė 87,9 tūkst. eurų metinio pelno, tačiau nuostolingiausiai dirbo atliekų tvarkymo, laidojimo namų eksploatavimo ir ritualinių paslaugų teikimo padalinys, nuostolingi metai buvo ir daugiabučių namų administravimo ir priežiūros veiklai.

Per praėjusius metus į sąvartyną nuvežta 8,8 tūkst. tonų mišrių, 247 tonos buitinių ir stambiagabaričių, 968 tonos didžiųjų komunalinių atliekų. Iš viso jų išvežta už 961 tūkst. eurų., iš jų 421,4 tūkst. eurų sumokėta atliekų priėmimo ir sutvarkymo „vartų mokesčio“.

Apšviesti miestui sunaudota 1342 tūkst. KWh elektros energijos, tai yra 5,8 proc. daugiau nei užpernai.

Bendrovė administravo 97 gyvenamuosius daugiabučius namus. Renovavo 56, o devyniuose vykdomi modernizavimo darbai. Penkiolikai namų parengti investiciniai projektai dėl renovacijos, jie pateikti Aplinkos ministerijai.

Nuostolingai veikianti bendrovė tikisi išbristi

UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršienė akcentavo, jog centralizuotas šilumos energijos tiekimas buvo vykdomas iš 1 rajoninės ir 8 vietinių katilinių. Per metus pagaminta 75,6 MWh šilumos. Didžioji dalis (63,8 MWh) iš medienos kilmės biokuro, 10,9 MWh – gamtinėmis dujomis ir 0,9 MWh – medžio granulėmis. Šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai siekia 22,7 proc. nuo pateikiamo šilumos energijos į tinklus kiekio. Per metus uždirbta 3,86 mln. eurų pajamų, tačiau nepaisant to bendrovė dirbo nuostolingai. Patirtas 104 tūkst. eurų nuostolis.

Pagal projektą „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ planuojama modernizuoti 30 proc. trasų ir 0,5 km. nutiesti naujų. Manoma, kad tai sumažins nuostolius tinkluose. Nuo 2018 iki 2021 metų planuojama senus mechaninius karšto vandens apskaitos prietaisus pakeisti į naujus – su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.

Nuostolingai veikianti bendrovė tikisi, kad per 3-5 metus padengs sukauptą nepaskirstytąjį nuostolį ir dirbs pelningai, tai padės nauja šilumos kaina. Bendrovė planuoja taupyti darbuotojų sąskaitą. Pasak G. Juršienės, pernai atleisti 22 darbuotojai, o į jų vietą priimta 15 naujų.

Kodėl biokuras laikomas lauke?

Tarybos narys Aleksandras Jokūbauskas teiravosi, ar po atviru dangum sandėliuojamas ir apsnigtas bei sulijęs biokuras nekenkia kūrenimo įrangai. Vadovė tikino, kad krituliai ant kūgiais laukuose sudėto biokuro tik padeda išlaikyti jo reikiamą drėgmę, kuri būtina naujai įsigytam katilui. Esą šilumą praranda biokuras ne nuo laikymo po atviru dangumi, o nuo ilgesnio, metus trunkančio sandėliavimo.

Tarybos nariai domėjosi, ar drėgnos pjuvenos nėra perkamos brangiau, mat drėgmė gali įtakoti medienos svorį. Direktorė patikino, kad perkant kurą, mokama ne už tonas, o už TNE. Tai yra specialus koeficientas, įvertinantis kuro drėgmę, peleningumą ir šilumingumą, jį nustato laboratorija.

Priekaištavo dėl per vėlai pateiktos ataskaitos

Mero padėjėja Jurgita Vanagė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė klausėsi komiteto narių priekaištų dėl 75 lapų apimties dokumento, kuris Savivaldybės interneto svetainėje atsirado tik prieš pat posėdį. Esą politikai turėjo per mažai laiko su juo susipažinti.

Pranešėjos trumpai pristatė esminius dokumento aspektus, tačiau komiteto narys A. Jokūbauskas pasigedo mero ataskaitoje išryškintų miesto probleminių akcentų, jis teiravosi apie Savivaldybės santykį su vietos bendruomene. Politiką nuvylė dažniausiai politizuoti seniūnaičių rinkimai. „Yra seniūnaičių, kuriuos išrenka 3,5 žmonės, o vėliau apie juos nė girdėt nesigirdi. Kiek iš jų rodo iniciatyvą, ateina į Savivaldybę aptarti bendruomenės problemų, o gal Savivaldybė rengia seniūnaičių valandą, kurios metu išklausomi visi?“, – teiravosi A. Jokūbauskas.

Pranešėjos tikino, kad gyventojų aktyvumas – visosLietuvos problema. Tačiau A. Kilijonienė akcentavo, kad Palangos miesto nevyriausybinės organizacijos yra labai aktyvios, noriai dalyvauja projektinėje veikloje, konkursuose. Be abejo, yra seniūnaičių, kurie vengia lankytis Savivaldybėje, bet yra labai aktyvių, jie nuolat ateina, siūlo, prašo miesto Tarybos sprendimų.

Komiteto nariai juokavo, kad visuomeniniais pagrindais dirbantys seniūnaičiai dažniausiai „sėdi ir be pinigų, be kabineto ir be popieriaus“, tad gerai, kad atsiranda norinčių jais būti.

Abejojo opozicijos atstovės kandidatūra

Tarybos narių, daugumos atstovų, abejones sukėlė opozicijos narės Elenos Kuznecovos kandidatūra į Kontrolės komitetą. Esą ši politikė buvo svarstyta etikos komisijoje, tad jos veikla gali diskredituoti kontrolės komisijos darbą. Didžioji dalis komiteto narių šiuo klausimu susilaikė, lauks įtikinamų argumentų Tarybos posėdyje.

Komiteto nariai vieningai pritarė tam, kad būtų papildomai perkamas socialinis būstas. Tad laukiančiųjų eilę sumažins dar vienas Savivaldybės pirkinys – už 60 tūkst. eurų nupirktas dviejų kambarių butas Taikos gatvėje, jis bus skirtas socialiai remtiniems asmenims apsigyventi.

Palangosmiestosavivaldybėstaryba statyba miestoūkis komitetoposėdis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
13 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...