Ugdymo įstaigų vadovai Estijoje ieškojo atsakymų į begalę klausimų

Balandžio 11–13 d. Palangos miesto ugdymo įstaigų vadovai vyko į Estiją dalyvauti tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Rezultatais grįsto mokymo patirtis Estijos švietimo įstaigose“.

Palangiškiai pedagogai svečiuojasi Kuressare gimnazijoje Saremos saloje. Asmeninio archyvo nuotr.

Estija pasirinkta neatsitiktinai. Viešoje erdvėje daug diskutuojama apie šios šalies švietimo proveržį, jų mokinių mokymosi rezultatai vieni geriausių pasaulyje. Pagrindinis šios kelionės tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pasiekiama tokių puikių rezultatų, pasisemti gerosios patirties ir sužinoti, kaip organizuojamas ir vykdomas mokymas Estijos bendrojo lavinimo mokyklose. Kelionės metu buvo aplankyta Kuressare gimnazija, esanti Saremos saloje, Talino Lilleküla gimnazija ir vienas didžiausių Baltijos šalyse AHHAA mokslo centras, įsikūręs Tartu mieste.

Viena iš sėkmės priežasčių – tęstinumas

Lankantis mokyklose kaip viena iš Estijos švietimo reformos sėkmės priežasčių buvo įvardytas šių reformų tęstinumas. 1996 m. Estijos Vyriausybė priėmė nacionalinę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, kurioje buvo nustatytos pagrindinės užduotys. Programa apibrėžė bendrąsias kompetencijas ir nustatė kryptį – siekti rezultatais grįsto mokymo. Vėliau ši programa buvo peržiūrėta ir atnaujinta, tačiau, kaip teigia patys estai, tai buvo logiškas ankstesnės programos tęsinys, kas buvo akivaizdžiai matoma ir šio seminaro metu, tiek klausantis mokyklų vadovų pasisakymų, tiek stebint ugdymo procesą ir jam kuriamas erdves. Švietime vykdant pokyčius nesivaikoma pigaus įvaizdžio formavimo, bet pirmiausia stengiamasi atsakyti į klausimą „o kas iš to mokiniui, kaip pagerės jo mokymosi rezultatai?“

Estijoje privalomas mokyklos lankymas prasideda vaikui sulaukus 7 metų amžiaus. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Abiejose lankytose mokyklose mokiniai turi galimybes mokytis nuo 1 iki 9 klasės ir po to ten pat pratęsti mokslus gimnazijos klasėse toje pačioje mokykloje. Pradinėse klasėse mokinių skaičius vyrauja nuo 20 iki 25, vyresnėse iki 30.

Abi lankytos mokyklos gana didelės, jose mokosi iki 1000 mokinių. Buvo akcentuojama, kadEstijos švietimo sistema paremta lygybės ir visapusiškumo principais. Čia nevykdomos jokios mokinių atrankos pagal jų akademinius gebėjimus ar rezultatus. Taip pat buvo užsiminta apie demografinių problemų sprendimo būdus ir socialinę paramą. Estijoje šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kas mėnesį gauna 500 Eur paramą iki vaikams sukaks 18 metų. Mokyklose maitinimas visiems mokiniams nemokamas.

Estijoje decentralizuota mokymo sistema. Ugdymo įstaigos yra autonomiškos, direktoriai turi gana daug teisių organizuojant kasdienį gyvenimą. Mokytojų kvalifikacinių kategorijų nėra. Pedagogai gali laisvai rinktis mokymo metodus ir vadovėlius. Ugdant gabius vaikus Kuressare gimnazijoje didesnis dėmesys skiriamas neformaliajam jų švietimui, čia gausu įvairių sričių ir krypčių būrelių. Talino Lilleküla gimnazijoje akcentuojama mokinių projektinė veikla, daug užsiėmimų vyksta už įstaigos ribų (muziejuose, Talino senamiestyje ir pan.), mokiniai gali rinktis užsiėmimus sostinės aukštosiose mokyklose, o vėliau šie užsiėmimai jiems yra įskaitomi bendrojo lavinimo mokykloje.

Formaliajame ugdyme – robotika

Kaip mokymąsi paversti ne tik naudinga, bet ir įdomia veikla? Kaip padaryti, kad vaikų, besidominčių matematika, fizika ir informacinėmis technologijomis, vis daugėtų? Kaip padėti atrasti mokomųjų dalykų ryšį su aplinka?

Konstruodami ir programuodami robotus mokiniai ugdo komandinio darbo ir planavimo gebėjimus, vystosi jų loginis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai ir kūrybiškumas

Šiuos klausimus estai sprendžia įtraukdami robotiką į formalųjį ugdymą. 1–4 klasių mokiniams tokie užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Tam naudojami Lego robotai, jie sužadina vaikų domėjimąsi, skatina ieškoti reikalingos informacijos, leidžia patiems eksperimentuoti. Mokymasis geriausiai vyksta tada, kai vaikas pats kuria išorinio pasaulio objektus. Konstruodami ir programuodami robotus mokiniai ugdo komandinio darbo ir planavimo gebėjimus, vystosi jų loginis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai ir kūrybiškumas. Robotika yra vienas pačių geriausių būtų sujungti keletą mokomųjų dalykų vienoje pamokoje.

AHHAA mokslo centras

Tai dar viena vieta, kur žinių galima įgyti kitaip nei mokyklos suole. Šiame centre mokslas žaismingai susilieja su nuotykiais ir įspūdžiais. Didžioji dalis eksponatų yra interaktyvūs, o mūsų ugdymo įstaigų vadovai galėjo viską išbandyti patys.

Kai nemato ugdytiniai, galima surizikuoti ir paminti dviratį važiuojant lynu

Šiame centre lankosi daug mokinių, ateinama su pedagogais ir pamokų metu. Centre galima apžiūrėti ir sužinoti įvairių įrenginių veikimo principus, išbandyti ir suvokti pagrindinius fizikos dėsnius, susipažinti su žmogaus anatomija, patirti ekstremalių įspūdžių: minti dviratį ištemptu lynu arba specialiuose krėsluose kilti lynais į 30 metrų aukštį ir kristi laisvuoju kritimu, nusikelti į požeminius planetos sluoksnius ar įrengtame sferiniame planetariume stebėti milijonus žvaigždžių.

Stengsis pritaikyti 

Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valdą Šarkienė:

- Susipažinome su Estijos švietimo sistema, inovatyvumu, mokyklų funkcijomis, veiklomis, ugdymosi aplinka, pasisėmėme gerosios patirties. Padarėme išvadą, kad valstybinės Estijos mokyklos kažkiek panašios į Lietuvos, tačiau sąlygos mokiniams ugdytis mums pasirodė patrauklesnės. Įvairių ugdymosi poreikių, gebėjimų ir gabumų turintiems mokinimas, jiems mokytis, tobulėti ir motyvacijai stiprinti sudarytos puikios ir šiuolaikės ugdymosi sąlygos. Mokyklose didelis dėmesys skiriamas projektiniams darbams, pamokoms (net savaitėms!) už klasės ribų, pilietiškumui, neformaliajam švietimui, ypač sportui (didžiulės sporto salės ir baseinai) ir garsiajai Robotikai (visose aplankytose mokyklose akį traukė „robotukų“ klasės, kabinetai – ir ne po vieną, o po kelis!). Džiaugiamės, kad turėjome galimybę tai pamatyti, palyginti, o kai kurias įmanomas patirtis stengsimės pritaikyti ir savo mokyklose.

Parengė Palangos švietimo pagalbos tarnyba

Palanga Ugdymas Vadovai Estija Seminaras Kvalifikacija Tobulinimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
70 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Transportas
Į Klaipėdos uostą trečiadienio popietę, apie 14 val. įplauks didžiausias kada nors viešėjęs laivas – net 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio „MSC Ingy“. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Aarhus (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus. Trečiadienį į Klaipėdą atkeliaujantį 19,5 tūkstančių TEU talpinantį konteinervežį „MSC Ingy“ į uostą įves du locmanai. Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, tai nemenkas iššūkis. Įvertinus laivo...
Sportas
Dana Lukauskienė Besibaigiančius istorinius – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metus kurortas palydėjo iškilmingu renginiu. Palangos koncertų salėje praėjusios savaitės pabaigoje būriavosi garbingi svečiai, rinkosi palangiškiai. Prasmingos apdovanojimų ceremonijos dalyviai tapo naujos, besiformuojančios tradicijos liudytojais – specialiu „Gintarinės snaigės“ ženklu pagerbti tuos žmones, kurie savo darbais keitė aplinkinių likimus, o tuo pačiu p...
Įvykiai
Seimas antradienį nepritarė siūlymui nuomojamuose automobiliuose privalomai įrengti vadinamuosius alkoblokus. Parlamentarai pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) siūlymui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Anot komiteto, siūlymas nuomai skirtoje transporto priemonėje privalomai įrengti mechanizmą, leidžiantį užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, apsunkintų tokių verslo įmonių veiklą. „Nuomoti automobiliai sudaro tik nedidelę dalį eism...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Per 28-erius Lietuvos nepriklausomybės metus į Šventosios priekrantės žvejus niekas rimtai nežiūrėjo. Žvejyba čia tarytum sustingusi praėjusių šimtmečių būsenoje. Žvejai vargta neturėdami nė civilizuotų darbo sąlygų, nė įplaukos. Valtis tenka stumtis iki kelių įsibridus į vandenį, o prieš Kalėdas šviežios žuvies labai norisi. Apie Šventosios priekrantės žvejų rūpesčius sutiko papasakoti  Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės a...
Įvykiai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį per metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklos sutaupytos lėšos būtų skirtos gydytojų rezidentų algoms. Tam skirta daugiau nei 500 tūkst. eurų, tad artimiausiomis dienomis kiekvienas rezidentas gaus papildomų pajamų – apie 227 Eur vienkartines išmokas.  Ministro A. Verygos teigimu, gydytojai rezidentai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių, kurie ilgus metus mokosi ir...
Įvykiai
Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profsąjunga trečiadienį spręs dėl streiko stabdymo, baigus derybas, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinio darbo apmokėjimo modelį. „Dėl streiko sustabdymo spręsime rytoj. Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysime, nes per Kalėdas nėra tikslo streikuoti“, – žurnalistams po derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį sakė A. Navickas. Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijoje beveik tris savaites streikav...
Įvykiai
Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo savo darbo užmokesčio įmokų į pensijų fondus nemokėjo, šią savaitę sulauks „Sodros“ informacinių pranešimų apie aktualius pensijų kaupimo pokyčius. Gyventojai pranešimus ras prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, o tie, kurie yra nurodę elektroninio pašto adresą, sulauks informacijos ir elektroniniu paštu. Svarbu, kad detalesnę informaciją a...
Įvykiai
Justina Ilkevičiūtė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas laivas-saugykla turėtų būti išpirktas iki 2024 m. pabaigos. Taip antradienį nubalsavo Seimo nariai. Už įstatymo pataisas balsavo 99 parlamentarų, 1 balsavo prieš, 17 susilaikė. Viso balsavo 117 Seimo narių. Anksčiau buvo kalbėta apie tolimesnę laivo-saugyklos nuomą, kadangi būtent 2024 m. pabaigoje baigsis terminalo nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Šioje nuomos sutartyje y...
Įvykiai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako pasigendantis prezidentės pasiūlymų dėl reformų. „Kada prezidentė pasako, kad mes nedarome struktūrinių reformų, tai prezidentė jeigu gali, prašau labai pasakyti, ką reikia padaryti?“, – antradienį Žinių radijo eteryje kalbėjo „valstiečių“ lyderis. „Kritikuoti, sakant, kad esate blogi – labai lengva, bet pasakyti, pasiūlyti kažką, tai va iš prezidentės tarnybos iš tikrųjų trūksta pasiū...