Ugdymo įstaigų vadovai Estijoje ieškojo atsakymų į begalę klausimų

Balandžio 11–13 d. Palangos miesto ugdymo įstaigų vadovai vyko į Estiją dalyvauti tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Rezultatais grįsto mokymo patirtis Estijos švietimo įstaigose“.

Palangiškiai pedagogai svečiuojasi Kuressare gimnazijoje Saremos saloje. Asmeninio archyvo nuotr.

Estija pasirinkta neatsitiktinai. Viešoje erdvėje daug diskutuojama apie šios šalies švietimo proveržį, jų mokinių mokymosi rezultatai vieni geriausių pasaulyje. Pagrindinis šios kelionės tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pasiekiama tokių puikių rezultatų, pasisemti gerosios patirties ir sužinoti, kaip organizuojamas ir vykdomas mokymas Estijos bendrojo lavinimo mokyklose. Kelionės metu buvo aplankyta Kuressare gimnazija, esanti Saremos saloje, Talino Lilleküla gimnazija ir vienas didžiausių Baltijos šalyse AHHAA mokslo centras, įsikūręs Tartu mieste.

Viena iš sėkmės priežasčių – tęstinumas

Lankantis mokyklose kaip viena iš Estijos švietimo reformos sėkmės priežasčių buvo įvardytas šių reformų tęstinumas. 1996 m. Estijos Vyriausybė priėmė nacionalinę pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, kurioje buvo nustatytos pagrindinės užduotys. Programa apibrėžė bendrąsias kompetencijas ir nustatė kryptį – siekti rezultatais grįsto mokymo. Vėliau ši programa buvo peržiūrėta ir atnaujinta, tačiau, kaip teigia patys estai, tai buvo logiškas ankstesnės programos tęsinys, kas buvo akivaizdžiai matoma ir šio seminaro metu, tiek klausantis mokyklų vadovų pasisakymų, tiek stebint ugdymo procesą ir jam kuriamas erdves. Švietime vykdant pokyčius nesivaikoma pigaus įvaizdžio formavimo, bet pirmiausia stengiamasi atsakyti į klausimą „o kas iš to mokiniui, kaip pagerės jo mokymosi rezultatai?“

Estijoje privalomas mokyklos lankymas prasideda vaikui sulaukus 7 metų amžiaus. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Abiejose lankytose mokyklose mokiniai turi galimybes mokytis nuo 1 iki 9 klasės ir po to ten pat pratęsti mokslus gimnazijos klasėse toje pačioje mokykloje. Pradinėse klasėse mokinių skaičius vyrauja nuo 20 iki 25, vyresnėse iki 30.

Abi lankytos mokyklos gana didelės, jose mokosi iki 1000 mokinių. Buvo akcentuojama, kadEstijos švietimo sistema paremta lygybės ir visapusiškumo principais. Čia nevykdomos jokios mokinių atrankos pagal jų akademinius gebėjimus ar rezultatus. Taip pat buvo užsiminta apie demografinių problemų sprendimo būdus ir socialinę paramą. Estijoje šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, kas mėnesį gauna 500 Eur paramą iki vaikams sukaks 18 metų. Mokyklose maitinimas visiems mokiniams nemokamas.

Estijoje decentralizuota mokymo sistema. Ugdymo įstaigos yra autonomiškos, direktoriai turi gana daug teisių organizuojant kasdienį gyvenimą. Mokytojų kvalifikacinių kategorijų nėra. Pedagogai gali laisvai rinktis mokymo metodus ir vadovėlius. Ugdant gabius vaikus Kuressare gimnazijoje didesnis dėmesys skiriamas neformaliajam jų švietimui, čia gausu įvairių sričių ir krypčių būrelių. Talino Lilleküla gimnazijoje akcentuojama mokinių projektinė veikla, daug užsiėmimų vyksta už įstaigos ribų (muziejuose, Talino senamiestyje ir pan.), mokiniai gali rinktis užsiėmimus sostinės aukštosiose mokyklose, o vėliau šie užsiėmimai jiems yra įskaitomi bendrojo lavinimo mokykloje.

Formaliajame ugdyme – robotika

Kaip mokymąsi paversti ne tik naudinga, bet ir įdomia veikla? Kaip padaryti, kad vaikų, besidominčių matematika, fizika ir informacinėmis technologijomis, vis daugėtų? Kaip padėti atrasti mokomųjų dalykų ryšį su aplinka?

Konstruodami ir programuodami robotus mokiniai ugdo komandinio darbo ir planavimo gebėjimus, vystosi jų loginis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai ir kūrybiškumas

Šiuos klausimus estai sprendžia įtraukdami robotiką į formalųjį ugdymą. 1–4 klasių mokiniams tokie užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Tam naudojami Lego robotai, jie sužadina vaikų domėjimąsi, skatina ieškoti reikalingos informacijos, leidžia patiems eksperimentuoti. Mokymasis geriausiai vyksta tada, kai vaikas pats kuria išorinio pasaulio objektus. Konstruodami ir programuodami robotus mokiniai ugdo komandinio darbo ir planavimo gebėjimus, vystosi jų loginis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai ir kūrybiškumas. Robotika yra vienas pačių geriausių būtų sujungti keletą mokomųjų dalykų vienoje pamokoje.

AHHAA mokslo centras

Tai dar viena vieta, kur žinių galima įgyti kitaip nei mokyklos suole. Šiame centre mokslas žaismingai susilieja su nuotykiais ir įspūdžiais. Didžioji dalis eksponatų yra interaktyvūs, o mūsų ugdymo įstaigų vadovai galėjo viską išbandyti patys.

Kai nemato ugdytiniai, galima surizikuoti ir paminti dviratį važiuojant lynu

Šiame centre lankosi daug mokinių, ateinama su pedagogais ir pamokų metu. Centre galima apžiūrėti ir sužinoti įvairių įrenginių veikimo principus, išbandyti ir suvokti pagrindinius fizikos dėsnius, susipažinti su žmogaus anatomija, patirti ekstremalių įspūdžių: minti dviratį ištemptu lynu arba specialiuose krėsluose kilti lynais į 30 metrų aukštį ir kristi laisvuoju kritimu, nusikelti į požeminius planetos sluoksnius ar įrengtame sferiniame planetariume stebėti milijonus žvaigždžių.

Stengsis pritaikyti 

Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valdą Šarkienė:

- Susipažinome su Estijos švietimo sistema, inovatyvumu, mokyklų funkcijomis, veiklomis, ugdymosi aplinka, pasisėmėme gerosios patirties. Padarėme išvadą, kad valstybinės Estijos mokyklos kažkiek panašios į Lietuvos, tačiau sąlygos mokiniams ugdytis mums pasirodė patrauklesnės. Įvairių ugdymosi poreikių, gebėjimų ir gabumų turintiems mokinimas, jiems mokytis, tobulėti ir motyvacijai stiprinti sudarytos puikios ir šiuolaikės ugdymosi sąlygos. Mokyklose didelis dėmesys skiriamas projektiniams darbams, pamokoms (net savaitėms!) už klasės ribų, pilietiškumui, neformaliajam švietimui, ypač sportui (didžiulės sporto salės ir baseinai) ir garsiajai Robotikai (visose aplankytose mokyklose akį traukė „robotukų“ klasės, kabinetai – ir ne po vieną, o po kelis!). Džiaugiamės, kad turėjome galimybę tai pamatyti, palyginti, o kai kurias įmanomas patirtis stengsimės pritaikyti ir savo mokyklose.

Parengė Palangos švietimo pagalbos tarnyba

Palanga Ugdymas Vadovai Estija Seminaras Kvalifikacija Tobulinimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
70 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....