Bujojantys daržai po daugiabučių balkonais ne visad džiugina kaimynus

Dana Lukauskienė

Atėjus ilgai lauktam pavasariui, gražinti savo aplinką turėtų visi. Deja, šiais laikais viskas brangu. Nežinia dėl ko, ar dėl ribotų galimybių, ar dėl bandymo būti gudresniais už kitus, sodininkai padaro įvairių dalykų. Vieni sąžiningai tvarkosi, kiti – svetimoje žemėje pasistatę tualetą – savo sode vengia priteršti. Nepatenkinti nesitvarkančiais kaimynais neretai ir į redakciją žmonės skambina, pasakoja apie kaimynų buitį, jų šiukšles ar į lietaus kanalizaciją nuleistas fekalijas. O štai palangiškiams giliai įkvėpti pavasariško oro dvelksmo trukdo po daugiabučių balkonais įsikūrę sodeliai, kuriuos garbaus amžiaus senjorai ir mėšlu kartas nuo karto patręšia.

Pono Rimo „ūkis“ – kaimynų košmaras „V.P.“ nuotr.

„Gerai, kad dar kombainas po langais nestovi“

Socialinėje paskyroje karštos diskusijos užvirė dėl gyventojų sodininkavimo po daugiabučių namų balkonais. Vieni sveikina šį senjorų laisvalaikio užsiėmimą, kiti iš tolo raukia nosį prieš patręštos dirvos skleidžiamus kvapus, ir dar po pat langais. Atvažiavus svečiams, ar giminaičiams pakvėpuoti grynu kurorto oru, geriant arbatą, tenka sandariau užsidaryti langus, kad į kambarį neįskristų ratus aplink trąšos krūvą zujančios musės. Vyresnieji gyventojai daugeliu atveju yra įpratę patys savo rankomis užsiauginti stalo daržovių, tačiau svečių laukiantiems kaimynams – jie daugiabučio košmaras.

Ypač ekstremali situacija, pasirodo, esanti ties Sodų gatvėje 34 – uoju namu. Kaimynų košmaru tapo pono Rimo sodininkystės veikla. Kaip pasakojo vienas mūsų skaitytojas, kurio vardo neviešinsime, su kaimynu bandoma kalbėt keleri metai iš eilės, deja, niekas nesikeičia. Tas sodelis – skleidžia kvapus, atrodo baisiai. Kaimynas į sodą ne tik daržovių užsiauginti ateina, bet ir žvejybos atliekomis augalus tręšia. Jas iškapsto gatvės katinai, ištampo po visą kiemą. O dar būna, kad savo draugus į „sodą“ pasikviečia pavakaroti, gėrimų įvairių paragauti. Į kitų pastabas nereaguoja, o jei sureaguoja, – tai pasiunčia ten, kur saulė nešviečia.

„Nieko nesakyčiau, jei tas sodelis kitiems netrukdytų, būtų estetiškas, o ne vienas kitas burokas dilgėlių krūvoj. Po trejų metų gyvenimo šalia „ūkininko“ susidarė įspūdis, kad įstatymas prieš tokius bejėgis“, – minėjo pašnekovas.

Kaimynams tenka kasdien matyti tokį šiukšlyną

Užjaučiantieji dėl susidariusios situacijos kaimynai ragino įžvelgti mūsų pašnekovui ir teigiamą situacijos pusę: „Gerai, kad dar kombainas po langais nestovi“.

Matosi visas sėjos procesas

Mūsų pašnekovas išsamiai sėjos procesą nupasakojo ir mums, o ir miesto Facebook socialinėje paskyroje vaizdžiai aprašė. „Pradekim nuo sėjos: tręšia ne su pyragais (kvapas, kad lango savaitę neatidarysi, kartais ir ilgiau, jei būna pakartotine trąša), užsodintas ūkis bujoja visą sezoną (neprižiūrimas), o ūkininkas po balkonu valo su draugais žuvį (ne sausai),jos atliekas palieka ten, kur buvę, o ir dainą baliui įpusėjus užtraukia. Tai tęsiasi kas antrą vakarą, kol derlius auga. Tuomet ateina metas derliu nuimti (tai būna smagiausia dalis stebėti). Tarp užaugusių dilgėlių ir visų kitų žolių – bandymas atrast kažką naudingo. Bet blogiausia tai, kad derliaus paieškų pasekmės sumetamos šalia į krūvą ir pūva. Vaizdo šiukšlių krūva taip pat neduoda, o pokalbiai su ūkininku – tai kaip į kiaurą maišą (neva tai jo žemė ir su ja darysiąs, ką nori)“, – minėjo pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad tokių ūkelių po balkonais yra ne vienas, o visi šie ūkininkai – vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi savo aiškią ir nenuginčijamą nuomonę.

Yra bendruomenių, kurios nuoširdžiai tvarkosi

Pašnekovas minėjo, kad yra asmenų, kurie tvarkosi po savo balkonais, kuria jaukią daugiabučio aplinką, miela malonu žiūrėti, kai sužaliuoja, sužydi gėlės. Tačiau pagrindinė problema – nelabai estetiškos tvorelės. Jam atrodo nesuprantama, kodėl žmonės, sodininkystės veiklą vykdantys po savo balkonu ir daugeliu atveju neturėdami žemės dokumentų, ją dar apsitveria. Tiek Sodų gatvėje, tiek visame pasaulyje yra begalė gražių pavyzdžių, kur daugiabučio bendruomenės augina prieskonius, kartu puoselėja, gražina savo aplinką.

Yra tvarkingai savo aplinką puoselėjančių žmonių, kur negali sulaukt, kol akį džiugins sužydėjusios jų prižiūrimos gėlės

Tačiau pašnekovui apmaudą kelia ir ne gėlynai, o išmėtyti buteliai, iš statybinių atliekų sukonstruotos balkonų barikados: „Aš tikiu, kad ir ponas Rimas iš Sodų gatvės, savo kiemą ar sodą po balkonu pradeda su gerais norais – ir vieną kitą daržovę sau užsiauginti, ir aplinką puoselėti, bet, deja... atsitinka taip, kad sodo priežiūrą pertraukia ilgos pauzės, kurių metu kaimynas dainas traukia, gėrimus degustuoja, tad veši dilgėlių tuntai po balkonu. Nors kaimynystėje yra ir labai gražių pavyzdžių, kuomet prie žemės moters ranka prisiliečia, tačiau iš kur pas gyventojus nuostata, jei aš tvarkau – tai mano? Nors moterų ir vyrų tvarkymosi subtilybės ženkliai skiriasi. Moterys – gerokai viską tvarkingiau, kruopščiau prižiūri. Miela malonu į tokią aplinką ir akį paganyti. Tačiau yra tokių, kurie blogiausiame košmare sapnuojasi“.

Palangiškiai stengiasi, kad gėlynai keltų nuotaiką ir jiems patiems, ir svečiams

Vienintelė viltis – Savivaldybė

Į redakciją besikreipiantys gyventojai teiraujasi, kaip galima nuo tokių „ūkininkų“ apsisaugoti, todėl bandome susisiekti su specialistais. Siekdami sužinoti, ką apie analogiškus „ūkius“ mano Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, susisiekėme su pastarosios vedėja Ramune Lukaševičiene. Specialistės teiravomės, kaip vertinami prie daugiabučių namų, po pat balkonais besikuriantys ,,mini ūkiai. Ar jų įkūrimo tvarką reglamentuoja įstatymai, taisyklės? Kur kreiptis žmonėms, jei tokiais sodininkais nepatenkinti kaimynai? Kas galėtų kaimynus nuo jų išgelbėti?

Deja, ilgokai teko laukti atsakymų, į klausimus, pateiktus elektroniniu paštu. Po kelių dienų susisiekus telefonu paaiškėjo, jog Aplinkos apsaugos departamento specialistai tokiomis gyventojų problemomis nesidomi, vedėja rekomendavo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą bei Savivaldybę. Susisiekus su pirmąja, sužinojome, kad šios gyventojų bėdos – ne Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Anot Nacionalinės Žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės, jei sodininkystė vykdoma savo asmeninio sklypo ribose, kaimynams teks kęsti, o jei valstybinės žemės – gali būti traktuojama kaip žemės užėmimas, ir tik tuo atveju, jei yra tvora. Bet žemės ribas matuoja Savivaldybės architektas, o švaros ir higienos reikalavimų pažeidimus nagrinėja Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, kuris prižiūri miesto Švaros taisyklių laikymąsi. Atrodo, kad gyventojų vienintelė viltis –Savivaldybė.

Savivaldybės komentaras

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduoja Danutė Mikienė: 

Jei sklypas prie daugiabučio namo nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė ir bet kokius želdinius joje galima rengti tik pagal parengtą bei su Savivaldybės administracija ir požeminius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis (elektros, vandentiekio ir kt.) suderintą projektą. Atkreiptinas dėmesys, kadPalangos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, mindžioti gėlynus, skinti, rauti gėles ir ardyti veją.

Jeigu sklypas prie daugiabučio yra suformuotas, gyventojai galėtų įsirengti želdinius, gėlynus bendru savininkų sutarimu, tačiau atsižvelgiant į Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Planuojant, ką sodinti sklype, būtina atsižvelgti ir į žemės naudojimo paskirtį, kuri yra apibrėžta žemės nuosavybės dokumentuose ar žemės nuomos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prie Palangos daugiabučių namų esančios žemės paskirtis yra ne žemės ūkio, tad tokia veikla (daržovių auginimas, kompostavimas ir kt.) čia negalima.

Kiemus ir aplinką prie daugiabučių namų prižiūri ir administruoja namo administratorius. Būtent administratorius turėtų nustatyti, kas bendram naudojimui skirtame kieme įrengė daržus ar sodus, sugadino veją ar kitus želdynus. Administratorius turėtų įspėti savavališkai besielgiančius asmenis bei įpareigoti juos grąžinti situaciją į pradinę padėtį.

Prie Palangos daugiabučių namų esančios žemės paskirtis yra ne žemės ūkio, tad čia galima sodinti gėles, o štai daržovių – neleistina

stopnevalyviemskaimynams
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
160 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...