Bujojantys daržai po daugiabučių balkonais ne visad džiugina kaimynus

Dana Lukauskienė

Atėjus ilgai lauktam pavasariui, gražinti savo aplinką turėtų visi. Deja, šiais laikais viskas brangu. Nežinia dėl ko, ar dėl ribotų galimybių, ar dėl bandymo būti gudresniais už kitus, sodininkai padaro įvairių dalykų. Vieni sąžiningai tvarkosi, kiti – svetimoje žemėje pasistatę tualetą – savo sode vengia priteršti. Nepatenkinti nesitvarkančiais kaimynais neretai ir į redakciją žmonės skambina, pasakoja apie kaimynų buitį, jų šiukšles ar į lietaus kanalizaciją nuleistas fekalijas. O štai palangiškiams giliai įkvėpti pavasariško oro dvelksmo trukdo po daugiabučių balkonais įsikūrę sodeliai, kuriuos garbaus amžiaus senjorai ir mėšlu kartas nuo karto patręšia.

Pono Rimo „ūkis“ – kaimynų košmaras „V.P.“ nuotr.

„Gerai, kad dar kombainas po langais nestovi“

Socialinėje paskyroje karštos diskusijos užvirė dėl gyventojų sodininkavimo po daugiabučių namų balkonais. Vieni sveikina šį senjorų laisvalaikio užsiėmimą, kiti iš tolo raukia nosį prieš patręštos dirvos skleidžiamus kvapus, ir dar po pat langais. Atvažiavus svečiams, ar giminaičiams pakvėpuoti grynu kurorto oru, geriant arbatą, tenka sandariau užsidaryti langus, kad į kambarį neįskristų ratus aplink trąšos krūvą zujančios musės. Vyresnieji gyventojai daugeliu atveju yra įpratę patys savo rankomis užsiauginti stalo daržovių, tačiau svečių laukiantiems kaimynams – jie daugiabučio košmaras.

Ypač ekstremali situacija, pasirodo, esanti ties Sodų gatvėje 34 – uoju namu. Kaimynų košmaru tapo pono Rimo sodininkystės veikla. Kaip pasakojo vienas mūsų skaitytojas, kurio vardo neviešinsime, su kaimynu bandoma kalbėt keleri metai iš eilės, deja, niekas nesikeičia. Tas sodelis – skleidžia kvapus, atrodo baisiai. Kaimynas į sodą ne tik daržovių užsiauginti ateina, bet ir žvejybos atliekomis augalus tręšia. Jas iškapsto gatvės katinai, ištampo po visą kiemą. O dar būna, kad savo draugus į „sodą“ pasikviečia pavakaroti, gėrimų įvairių paragauti. Į kitų pastabas nereaguoja, o jei sureaguoja, – tai pasiunčia ten, kur saulė nešviečia.

„Nieko nesakyčiau, jei tas sodelis kitiems netrukdytų, būtų estetiškas, o ne vienas kitas burokas dilgėlių krūvoj. Po trejų metų gyvenimo šalia „ūkininko“ susidarė įspūdis, kad įstatymas prieš tokius bejėgis“, – minėjo pašnekovas.

Kaimynams tenka kasdien matyti tokį šiukšlyną

Užjaučiantieji dėl susidariusios situacijos kaimynai ragino įžvelgti mūsų pašnekovui ir teigiamą situacijos pusę: „Gerai, kad dar kombainas po langais nestovi“.

Matosi visas sėjos procesas

Mūsų pašnekovas išsamiai sėjos procesą nupasakojo ir mums, o ir miesto Facebook socialinėje paskyroje vaizdžiai aprašė. „Pradekim nuo sėjos: tręšia ne su pyragais (kvapas, kad lango savaitę neatidarysi, kartais ir ilgiau, jei būna pakartotine trąša), užsodintas ūkis bujoja visą sezoną (neprižiūrimas), o ūkininkas po balkonu valo su draugais žuvį (ne sausai),jos atliekas palieka ten, kur buvę, o ir dainą baliui įpusėjus užtraukia. Tai tęsiasi kas antrą vakarą, kol derlius auga. Tuomet ateina metas derliu nuimti (tai būna smagiausia dalis stebėti). Tarp užaugusių dilgėlių ir visų kitų žolių – bandymas atrast kažką naudingo. Bet blogiausia tai, kad derliaus paieškų pasekmės sumetamos šalia į krūvą ir pūva. Vaizdo šiukšlių krūva taip pat neduoda, o pokalbiai su ūkininku – tai kaip į kiaurą maišą (neva tai jo žemė ir su ja darysiąs, ką nori)“, – minėjo pašnekovas.

Jis pastebėjo, kad tokių ūkelių po balkonais yra ne vienas, o visi šie ūkininkai – vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi savo aiškią ir nenuginčijamą nuomonę.

Yra bendruomenių, kurios nuoširdžiai tvarkosi

Pašnekovas minėjo, kad yra asmenų, kurie tvarkosi po savo balkonais, kuria jaukią daugiabučio aplinką, miela malonu žiūrėti, kai sužaliuoja, sužydi gėlės. Tačiau pagrindinė problema – nelabai estetiškos tvorelės. Jam atrodo nesuprantama, kodėl žmonės, sodininkystės veiklą vykdantys po savo balkonu ir daugeliu atveju neturėdami žemės dokumentų, ją dar apsitveria. Tiek Sodų gatvėje, tiek visame pasaulyje yra begalė gražių pavyzdžių, kur daugiabučio bendruomenės augina prieskonius, kartu puoselėja, gražina savo aplinką.

Yra tvarkingai savo aplinką puoselėjančių žmonių, kur negali sulaukt, kol akį džiugins sužydėjusios jų prižiūrimos gėlės

Tačiau pašnekovui apmaudą kelia ir ne gėlynai, o išmėtyti buteliai, iš statybinių atliekų sukonstruotos balkonų barikados: „Aš tikiu, kad ir ponas Rimas iš Sodų gatvės, savo kiemą ar sodą po balkonu pradeda su gerais norais – ir vieną kitą daržovę sau užsiauginti, ir aplinką puoselėti, bet, deja... atsitinka taip, kad sodo priežiūrą pertraukia ilgos pauzės, kurių metu kaimynas dainas traukia, gėrimus degustuoja, tad veši dilgėlių tuntai po balkonu. Nors kaimynystėje yra ir labai gražių pavyzdžių, kuomet prie žemės moters ranka prisiliečia, tačiau iš kur pas gyventojus nuostata, jei aš tvarkau – tai mano? Nors moterų ir vyrų tvarkymosi subtilybės ženkliai skiriasi. Moterys – gerokai viską tvarkingiau, kruopščiau prižiūri. Miela malonu į tokią aplinką ir akį paganyti. Tačiau yra tokių, kurie blogiausiame košmare sapnuojasi“.

Palangiškiai stengiasi, kad gėlynai keltų nuotaiką ir jiems patiems, ir svečiams

Vienintelė viltis – Savivaldybė

Į redakciją besikreipiantys gyventojai teiraujasi, kaip galima nuo tokių „ūkininkų“ apsisaugoti, todėl bandome susisiekti su specialistais. Siekdami sužinoti, ką apie analogiškus „ūkius“ mano Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, susisiekėme su pastarosios vedėja Ramune Lukaševičiene. Specialistės teiravomės, kaip vertinami prie daugiabučių namų, po pat balkonais besikuriantys ,,mini ūkiai. Ar jų įkūrimo tvarką reglamentuoja įstatymai, taisyklės? Kur kreiptis žmonėms, jei tokiais sodininkais nepatenkinti kaimynai? Kas galėtų kaimynus nuo jų išgelbėti?

Deja, ilgokai teko laukti atsakymų, į klausimus, pateiktus elektroniniu paštu. Po kelių dienų susisiekus telefonu paaiškėjo, jog Aplinkos apsaugos departamento specialistai tokiomis gyventojų problemomis nesidomi, vedėja rekomendavo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą bei Savivaldybę. Susisiekus su pirmąja, sužinojome, kad šios gyventojų bėdos – ne Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos. Anot Nacionalinės Žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės, jei sodininkystė vykdoma savo asmeninio sklypo ribose, kaimynams teks kęsti, o jei valstybinės žemės – gali būti traktuojama kaip žemės užėmimas, ir tik tuo atveju, jei yra tvora. Bet žemės ribas matuoja Savivaldybės architektas, o švaros ir higienos reikalavimų pažeidimus nagrinėja Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, kuris prižiūri miesto Švaros taisyklių laikymąsi. Atrodo, kad gyventojų vienintelė viltis –Savivaldybė.

Savivaldybės komentaras

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduoja Danutė Mikienė: 

Jei sklypas prie daugiabučio namo nėra suformuotas, tai yra valstybinė žemė ir bet kokius želdinius joje galima rengti tik pagal parengtą bei su Savivaldybės administracija ir požeminius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis (elektros, vandentiekio ir kt.) suderintą projektą. Atkreiptinas dėmesys, kadPalangos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia bendrojo naudojimo teritorijose laužyti ir kirsti medžius, krūmus, jų šakas, mindžioti gėlynus, skinti, rauti gėles ir ardyti veją.

Jeigu sklypas prie daugiabučio yra suformuotas, gyventojai galėtų įsirengti želdinius, gėlynus bendru savininkų sutarimu, tačiau atsižvelgiant į Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Planuojant, ką sodinti sklype, būtina atsižvelgti ir į žemės naudojimo paskirtį, kuri yra apibrėžta žemės nuosavybės dokumentuose ar žemės nuomos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prie Palangos daugiabučių namų esančios žemės paskirtis yra ne žemės ūkio, tad tokia veikla (daržovių auginimas, kompostavimas ir kt.) čia negalima.

Kiemus ir aplinką prie daugiabučių namų prižiūri ir administruoja namo administratorius. Būtent administratorius turėtų nustatyti, kas bendram naudojimui skirtame kieme įrengė daržus ar sodus, sugadino veją ar kitus želdynus. Administratorius turėtų įspėti savavališkai besielgiančius asmenis bei įpareigoti juos grąžinti situaciją į pradinę padėtį.

Prie Palangos daugiabučių namų esančios žemės paskirtis yra ne žemės ūkio, tad čia galima sodinti gėles, o štai daržovių – neleistina

stopnevalyviemskaimynams
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
162 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....