Palangos paplūdimiams gydyti – mokslininkų siūlymai atkurti kopas ir platinti pliažus

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių, Vyriausybėje vykusiame pasitarime spręsta, kaip šį ruožą papildyti smėliu bei kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant užkirsti kelią tolimesnei priekrantės erozijai.

Mokslininkų manymu, pirmiausia reikia formuoti kopagūbrį, stabilizuoti jo šlaitus, kad šie būtų stabilūs ir nenubyrėtų. Tokie šlaitai formuojami apie 30 laipsnių kampu. Skirti didžiausią dėmesį kopagūbriui reikia tam, kad jūros vanduo neišsilietų į miestą. „V.P.“ nuotr.

Paskelbė ekstremalią situaciją

Kovo 22 d. Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pasirašė įsakymą – paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto iki Rąžės upės žiočių. „Situacija yra problemiška. Dėl gausių kritulių bei vyravusių stiprių vėjų Baltijos jūros kranto atkarpos nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių būklė vertinama kaip kritinė – nuplauti dideli kiekiai paplūdimyje buvusio smėlio, o jūros bangos jau ardo apsauginį kopagūbrį, – komentavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Visada ieškojome būdų, kaip galėtume išspręsti problemą. Suprantame, kad šiuo metu, veikdami skubiai, galime tik „užgesinti gaisrą“, stabilizuoti griūvantį krantą. Tačiau labai svarbu numatyti ilgalaikes krantų stabilizavimo bei tvirtinimo priemones, siekiant išsaugoti turimus gamtos turtus ateities kartoms“.

Savivaldybė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi į Aplinkos ministeriją bei informavo Vyriausybę apie nerimą keliančią situaciją Baltijos jūros pakrantėje. „Juk Baltijos jūra, jos krantai yra ne tik Palangos, bet ir visos valstybės. Tad turime kartu šiuo turtu rūpintis“, – teigė kurorto vadovas.

Krantams stabilizuoti reikalingos nemažos lėšos, ir Palangos miesto savivaldybei be papildomo finansavimo tai taptų ypač didelė finansinė našta. Todėl Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę su prašymu skirti finansavimą būtinosioms priemonėms, padėsiančioms stabilizuoti irstančius Baltijos jūros krantus.

Būtina ilgalaikė strategija

Praėjusios savaitės pabaigoje Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio iniciatyva buvo surengtas pasitarimas, kurio metu svarstytos Baltijos jūros kranto tvarkymo galimybės bei ieškota tinkamiausių ir efektyviausių priemonių jam stabilizuoti. Pasitarime, be Vyriausybės kanceliarijos atstovų, dalyvavo ir Aplinkos bei Finansų ministerijų, Palangos savivaldybės bei Klaipėdos universiteto vadovai bei specialistai.

„Jei mes dabar nesiimsime reikiamų krantotvarkos priemonių, bet kokia net ir nedidelė audra gali visiškai suardyti apsauginį kopagūbrį šiame Palangos paplūdimio ruože. Džiugina Vyriausybės kanclerio A. Stončaičio pasitarime išsakyta pozicija spręsti ne tik dabartinę ekstremalią situaciją, bet ir ieškoti strateginių sprendimų krantams stabilizuoti. Jis pasiūlė peržiūrėti Pajūrio juostos tvarkymo programą 2014–2020 m. bei akcentavo, kad į ją įtrauktoms krantotvarkos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete kiekvienais metais turi būti numatyta lėšų. Vyriausybės kanclerio nuomone, programa turi atspindėti realią situaciją bei užkirsti kelią analogiškoms ekstremalioms situacijoms, negalima vien „gesinti gaisrus“, – sakė Š. Vaitkus.

Pasitarime nuspręsta atnaujinti Pajūrio juostos tvarkymo programos 2014–2020 m. įgyvendinimo konsultacinę darbo grupę ir pavesti jai parengti galimus problemos sprendimo būdus ilgalaikėje perspektyvoje, numatant konkrečius veiksmus, lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat Aplinkos ministerija turės Vyriausybei pristatyti, kokia padėtis yra dabar pajūryje ir kokie galimi ekstremalios situacijos padarinių sprendimo būdai.

„Vyriausybė supranta, kad Palangos pajūryje ilsisi daugiausiai žmonių, todėl būtina imtis veiksmų paplūdimiams išsaugoti“, – kalbėjo kurorto meras. Bus sprendžiama ir dėl būtinų veiksmų finansavimo. Tikimasi darbus pradėti kuo greičiau ir iki vasaros suspėti atstatyti dabar pranykusią paplūdimio dalį.

Krantus tyrinėjantys mokslininkai erozijos priežastimi įvardija dažnesnes ir stipresnes audras bei kylantį vandens lygį, be to, visoje smėlio apytakoje jo apskritai mažėja. Paskutinį kartą Palangos paplūdimiai smėliu maitinti prieš šešerius metus.

Atlikti kranto tyrimai

Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Nerijus Blažauskas, kartu su kolegomis atlikęs ne vieną krantotvarkos studiją, taip pat išanalizavęs ir tai, kaip reikėtų stabilizuoti Palangos krantus, komentavo, jog kritinės padėties Palangos paplūdimiams atkurti siūloma panaudoti Šventojoje esantį smėlį. Jis išgautas ir sukauptas prieš kelerius metus, kuomet buvo vykdomi Šventosios uosto tam tikrų vietų, kurios buvo užneštos smėliu, gilinimo darbai.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą N. Blažauskas išsakė nuomonę, kad Baltijos jūros krantų pamaitinimas smėliu yra efektyviausia bei labiausiai Palangos krantams tinkanti priemonė. M.Vainoriaus („Atvira Klaipėda“) nuotr.

„Pirmiausia mes analizavome ir atlikome tyrimus, ar šis smėlis tiktų Palangos paplūdimiui. Pamatėme, jog jo kokybė yra tinkama. Smėlio frakcija galbūt nėra visiškai ideali, tačiau iš esmės jis yra analogiškas tam, iš kurio suformuotas mūsų pajūrio kopagūbris. Šiuo metu, kai mums reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, toks smėlis, kuris taip pat yra jūrinis ir švarus, yra tinkamas. Mes atlikome specialius bakteorologinius jo tyrimus, žiūrėjome, ar kokybė atitinka visus higienos reikalavimus. Viskas su Šventosios smėliu yra tvarkoje, visi mėginiai yra švarūs, tad fizine prasme jis yra visiškai tinkamas“, – pasakojo mokslininkas.

Paplūdimys paplatės

Anot N. Blažausko, to smėlio kiekio, kuris sukauptas Šventojoje, Palangos paplūdimio ruožui papildyti užtektų trejiems metams. Dabar planuojama jo panaudoti apie 9 tūkstančius kubinių metrų.

„Atlikę skaičiavimus bandėme prognozuoti ir sumodeliuoti, kad kopagūbrį būtina atstatyti iki 5–7 metrų aukščio, t. y. tokį, koks jis buvo 2012 metais, ir atkurti jo profilį. Vietomis išgraužos yra didžiulės. Konkretizuoti, kaip bus formuojamas nunykusio paplūdimio ruožo plotis, dabar būtų sunkiau, nes pirmiausia reikia formuoti kopagūbrį, stabilizuoti jo šlaitus, kad šie būtų stabilūs ir nenubyrėtų. Tokie šlaitai formuojami apie 30 laipsnių kampu. Skirti didžiausią dėmesį kopagūbriui reikia tam, kad jūros vanduo neišsilietų į miestą. Žinoma, pamaitinti smėliu bus ir paplūdimiai, jie platės, tačiau dabar kalbėti apie tai, kiek konkrečiai metrų pliažai taps platesni, dar anksti“, – teigė Klaipėdos universiteto mokslininkas.

Būtina revizuoti dažniau

Kad naujai suformuotas kopagūbris nebūtų nupustytas ar nuvaikščiotas žmonių, mokslininkai siūlo imtis kompleksinių atkūrimo ir išsaugojimo priemonių. Siūloma naujai atkurtas kopas apipinti žabtvorėmis, padengti šakų klojiniais, kloti pėsčių takus – imtis tų darbų, kuriuos leidžia techninės galimybės ir laikas, likęs iki aktyvaus kurortinio sezono. „Dėl to jokių ginčų su Savivaldybe nėra, manau, bent minimaliai apsaugoti nuo judriausių žmonių iki sezono bus suspėta“, – sakė mokslininkas.

Kalbėdamas apie tolimesnę perspektyvą N. Blažauskas išsakė nuomonę, kad Baltijos jūros krantų pamaitinimas smėliu yra efektyviausia bei labiausiai Palangos krantams tinkanti priemonė. Tik, pasak mokslininko, visus Baltijos paplūdimius reikėtų revizuoti dažniau, kas dvejus ar trejus metus, ir tuo atveju, jei matoma problema, imtis priemonių.

„Ilgalaikėje perspektyvoje, tai kalbėta ir Vyriausybėje vykusiame pasitarime, būtina numatyti krantų ir priekrantės papildymą atvežtiniu smėliu ne rečiau kaip kas penkerius metus. Paskutinį kartą paplūdimiai Palangoje smėliu papildyti prieš šešerius metus, padaryta per ilga pertrauka, todėl ir susiduriame su tokia situacija“, – teigė Klaipėdos universiteto atstovas.

Kietosios stabilizavimo priemonės – ne išeitis

„Apie kietąsias priemones – bunų, bangolaužių statybas – mes nekalbame, nes žinome, kuo tai gresia. Be to, tai yra avarinės būklės paplūdimių tvarkymo priemonės, kurios nėra patrauklios estetiškai, o ir funkcionaliai tai yra nepageidautinas žmogaus įsikišimas į jūrą. Todėl mes, mokslininkai, to nerekomenduojame, jei yra galimybė su erozija kovoti minkštaisiais būdais – smėlio papildymu, žabtvorėmis ir kt. Žinoma, nereikia visiškai atmesti kietųjų priemonių galimybės krantams gydyti, bet šiuo atveju per anksti apie tai kalbėti. Mūsų paplūdimys yra jautrus, bet jis vis dar sveikas ir gyvybingas, turi potencialą atsistatyti, jei priekrantėje smėlio yra pakankamai. Todėl mes ir siūlome pliažus papildyti smėliu, kad visa tai gyvuotų natūraliai, o ir patys paplūdimiai atrodytų kiek įmanoma natūraliau“, – sakė N. Blažauskas.

Anot jo, jei būtų statomos bunos, tai reiktų daryti kas šimtą metrų iki pat sienos su Latvija. „Bet mes negalime vadovautis tokia pražūtinga logika, kad mums svarbiausia, jog saugus būtų Lietuvos pajūris, o kas Latvijoje vyksta, mums nerūpi“, – sakė mokslininkas. Be to, anot jo, krantų pamaitinimas smėliu yra kur kas finansiškai pigesnis nei stacionarių priemonių įrengimas.

Palangos m. savivaldybės inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
138 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Vairuotojų jau netrukus laukia teigiami pokyčiai. Pernai Seimui patvirtinus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, neturtinės žalos asmeniui suma yra įtraukiama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą ir siekia iki 5 mln. eurų. Šiuo metu neturtinė žala gali siekti iki 5 tūkst. eurų. Šie pakeitimai galios nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto prie...
Įvykiai
Lietuvai išpirkus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą, vartotojai jau nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą kasmet mokėtų 23 mln. eurų mažiau, sako Energetikos ministerija. „Mums būtina užsitikrinti SGD tiekimą ateityje dėl to, kad būtume energetiškai saugūs, turėtume prieigą prie tarptautinių rinkų ir nepermokėtume už dujas“, - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, trečiadienį su Seimo Ekonomikos ir Energetikos...
Įvykiai
Jaunų šeimų būsto programai regionuose 2019 metais planuojama skirti 10 mln. eurų. Šios lėšos numatytos kitų metų biudžeto projekte, kuriam pritarė Vyriausybė. „Jaunos šeimos, kurių prašymai paskatai gauti šiais metais bus netenkinami, nes išnaudotos visos tam skirtos lėšos, yra įrašomos į sąrašą finansinei paskatai gauti kitais metais. Kadangi ši programa yra patvirtinta iki 2021 metų, šeimos ir toliau gali teikti prašymus“, - pranešime cituojamas sociali...
Įvykiai
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) primena, kad šiemet abiturientai apsispręsti, kokius brandos egzaminus ketina laikyti, turi iki spalio 24 d. NEC atstovų teigimu, anksčiau pasirinkę egzaminus abiturientai galės iš anksto tikslingai jiems ruoštis, o  savivaldybėms ir mokykloms taip duodama daugiau laiko susiplanuoti ugdymo procesą. Apsisprendę dėl savo pasirinkimo vėliau moksleiviai jį koreguoti galės tik išimtiniais atvejais. „Pagrindiniai brandos egzam...
Įvykiai
Lukas Blekaitis Trečiadienį minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva kasmet šią dieną pasitinka vis liūdniau. Naujausi duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo pat Lietuvos įstojimo į ES ir siekė 22,9 proc., taip palikdamas Lietuvą viena iš lyderiaujančių ES pagal aukštus skurdo rizikos rodiklius. Kaip, remdamasis Statistikos departamento duomenimis, skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2017 m., ly...
Įvykiai
Nuo antradienio vakaro iki trečiadienio paryčių tarp Klaipėdos ir Vilniaus važiuojantys vairuotojai turi būti ypač atidūs. Per A1 autostradą bei mažesnius kelius bus vežamas nestandartinių gabaritų krovinys. Iš Klaipėdos uosto į Vilnių vežamas krovinys itin išsiskiria savo pločiu – jis trigubai platesnis už įprastą automobilį, todėl būkite labai atsargūs lenkdami šį krovinį autostradoje ir prasilenkdami su juo miestuose.  18,5 m. ilgio, 5,65 m. pločio, 4...
Įvykiai
Kai kalbama apie automobilių spūstis, oro užterštumą, dažniausiai galvojame apie didžiuosius miestus. Tačiau šiltuoju metų laiku ir Lietuvos kurortai ima dusti nuo automobilių spūsčių. O kur dar daugybė dviratininkų, įvairius elektrinius paspirtukus, riedžius ir kitas modernias transporto priemones išbandyti trokštančių srautai. Todėl senoji tų miestų transporto infrastruktūra pamažu keičiama, kad gyventojai ir poilsiautojai galėtų saugiai, greitai ir pato...
Kriminalai
Spalio 16 d.  apie 12 val. Palangos policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, kad Gintaro g., pušyne, pastebėtas pakaruoklis. Jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento žmogus neturėjo. Velionis buvo apie 40-45 m., smulkaus kūno sudėjimo, 1,70 - 1,75 m ūgio, juodais žilstelėjusiais plaukais, trumpai nuskusta galva, ant kūno tatuiruočių neturėjo. Vilkėjo raudonos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, mėlynas džinsines kelnes, avėjo juodos...
Sportas
Naudingiausiu antrosios Nacionalinės krepšinio lygos savaitės krepšininku pripažintas įspūdingą žaidimą demonstravęs ir Palangos „Kuršius“ į dvi pergales atvedęs Jalenas Riley. 25-erių metų 182 cm ūgio amerikietis surengė fantastišką pasirodymą akistatoje su Jonavos „Sintek-Jonava“, kuomet įmetė 34 taškus (6/9 dvit., 4/6 trit., 10/12 baudos), atkovojo 7 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 metimus ir surinko 46 naudingumo balus. 46 naudi...