Kunigas dr. Marius Venskus: „Velykos parodo, kad gyvenime yra kažkas daugiau nei galima paliesti ar pamatyti“

Dana Lukauskienė

Šventės – mūsų gyvenimo puošmena. Tai metas atsitraukti nuo darbų, aplankyti savo giminaičius, visiems kartu susėsti prie vaišėmis nukrauto stalo, išsikalbėti ir pajausti tą nuostabų buvimo kartu jaukumą. O štai Palangos parapijos klebonui kunigui dr. Mariui Venskui Velykas įprasmina buvimas kartu su savo parapijiečiais. Ši šventė jam tarsi galimybė apmąstyti gyvybės pilnatvės paslaptį, švęsti naują gyvenimo etapą, prisikėlimo džiaugsmą ir Dievo palaimą.

„Išmokime žiūrėti į kiekvieną dieną kaip į dovaną, kuri visiems mums padovanota, lai nenustelbia dvasios tyrumo net kuklesnis Velykinių vaišių stalas. Juk šios šventės esmė – buvimas kartu“, – primena Palangos parapijos klebonas kunigas dr. M.Venskus. Asmeninio archyvo nuotr.

Velykų šventė simbolizuoja amžinybę

Gerb. kunige, su kokiomis viltimis ir lūkesčiais Jūs pasitinkate Velykas. Ar Velykų laikotarpiu aplankysite savo šeimą, artimuosius?

Aš asmeniškai naują gyvenimo etapą pradėsiu su Dievu, su savo parapija, niekur nevažiuosiu. Mano Velykų stalą puoš parapijiečių dovanoti margučiai. Visas prisikėlimo švenčių laukimo laikotarpis įprasmina žmogaus gyvenimo kelionę, kurioje yra visko – ir kančios, ir džiaugsmo, ir vargų, ir rūpesčių, bet visa tai mus padaro žmonėmis.

Velykų esmės mes negalėtume įsivaizduoti be viso Gavėnios laikotarpio. Savaitė iki Velykų vadinama Didžiąja. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didysis Penktadienis – griežto pasninko diena. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „Nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija.

Svarbiausia yra suvokti, kad Velykų šventė simbolizuoja amžinybę, kuri nesibaigia tuo, ką mes regime. Ji atskleidžia nematomos, anapusinės tikrovės paslaptį. Didžiausias džiaugsmas – švęsti Jėzaus Kristaus prisikėlimo įvykį. Visų mūsų gyvenimas nėra toks paprastas. Dievas sukūrė pasaulį be galo gražų, tačiau mes neišvengiame skausmo, vargo ir rūpesčių – visa tai yra mūsų gyvenimo kelionė, palaiminta Dievo artumo. Velykų šventė parodo mums tai, kad gyvenime yra kažkas daugiau nei galima paliesti, išgirsti, pamatyti. Ji atskleidžia daug gilesnę paslaptį. Šiuo atveju Kristaus mirtis, kančia nėra naikinanti, jo prisikėlimas simbolizuoja tarytum perėjimą į naują būtį, naują tapsmą, naujo gyvenimo etapo pradžią.

Visos nesėkmės praeina

Kokias vertybes reikėtų apmąstyti šiuo laikotarpiu?

Labai dažnai, mes dedamės visažiniais: įsivaizduojame, kad viską žinome apie save, savo kaimynus, tačiau reikia suvokti vieną tiesą – Dievo sukurtas pasaulis iki galo nepažintas. Mes iš tikrųjų nežinome nieko. Labai dažnai norime paliesti, įsigyti, suprasti ir kankinamės, jei negauname to, ko taip trokštame. Tačiau Kristaus mirtis ir prisikėlimas parodo, kad mirtis ar mus užklumpanti nesėkmių virtinė nėra galutinė būsena. Visos nesėkmės, kančios, nesmagios būsenos praeina. O mirtis, lygiai kaip ir mūsų suklydimai – tai nėra pabaiga, tik perėjimas į kitą nepaprastą anapusinę tikrovę.

Už kiekvieno žmogaus gyvenimo slepiasi didžiulė patirtis. Mes galime smerkti klystančiuosius, tačiau nežinodami visos įvykių sekos, kas paskatino žmones vienaip ar kitaip pasielgti, negalime nuo žmogaus nusisukti. Juk žmogaus visas gyvenimo kelias su pakilimais ir nuosmukiais atskleidžia didžiulius dvasinius dalykus, veda į amžinybę. Velykiniu laikotarpiu mūsų visų širdis turi suvienyti amžinybės ilgesys, juk kiekvieno gyvenime yra užkoduotas dvasinis pradas. O ir pats Dievo sūnus tampa pasaulio žmogumi, jis gimsta, kartu su mumis patiria skausmą, vargą rūpesčius. Pasaulio kūrėjas tampa vienu iš mūsų.

Nereikia ieškoti kančios

Kaip manote, ar jaunimas laikosi šventinių tradicijų, ar jaunam žmogui gali būti aktuali ši šventė?

Manau, kad jaunimas lygiai taip pat, kaip ir brandūs žmonės ieško gyvenimo prasmės. Džiaugiuosi, kad Palangoje jie lankosi bažnyčioje, sekmadienio pamaldose ir taip formuoja fantastiškai gražią visuomenę.

Nors jaunas žmogus yra linkęs daugelį dalykų priimti paviršutiniškai, su ironija, tačiau kritiniuose momentuose kiekvienas atsigręžiame į amžinybę. Tuomet krikščioniškosios šventės tampa nauju atspirties tašku.

Labai smagu matyti jaunus žmones, kurie viskuo domisi, nuolat auga, tobulėja, stengiasi suvokti savo misiją šiame pasaulyje. Norėčiau, kad mūsų jaunimas nepaskęstų pilkoje masėje, neskubėtų pasinerti į kompiuterių, naujų technologijų pasaulį, kuris veda į vienatvę. O į vienišumo jausmą jaunas žmogus visada labai jautriai reaguoja.

Norėčiau, kad jauni žmonės išmoktų džiaugtis kiekviena diena, neieškotų kančios, nes gyvenimas ir taip dosnus mums išbandymų ir sunkumų. Manau, kad buvimas kartu su artimaisiais Dievo palaimoje atveria jaunam žmogui naujus horizontus.

Šventės esmė – buvimas kartu

Koks būtų Jūsų šventinis palinkėjimas?

Linkėčiau, kad kiekvienas žmogus neapleistų didžiulės meilės sau, mylėtų save ir savo artimus atsakinga meile, o tuo pačiu ir džiaugtųsi savo gyvenimu tokiu, koks jis mums duotas.

Taip pat linkėčiau kiekvienam kantrybės, ramybės ir meilės. Kantriu reikia būti ne tik su savo artimaisiais, bet ir su pačiu savimi. Štai pažiūrėkite į Jėzaus gyvenimo dramą, bendravimą su apaštalais, patirtą ne vieną išdavystę, žiaurią mirtį, prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Tad nesistenkime siekti tobulybės, per daug vieni iš kitų nereikalaukime, o kantriai, su didžiule meile ir atsidavimu aukime visi dvasiškai, dalinkimės savo gerumu, džiaukimės Dievo sukurto pasaulio grožiu.

Linkėčiau, kad mažareikšmiai dalykai netemdytų mūsų džiaugsmo, o nejučia iškritęs sniegas, nenustelbtų pavasario laukimo nuotaikos. Mūsų gyvenimo kelionė – tai didžiulė Dievo dovana, tad eikime ja ieškodami gilesnės dvasinės prasmės.

Velykinio prisikėlimo rytą linkiu visiems asmeninio prisikėlimo, kad visų pirma nepamirštume padėkoti Dievui už savo artimuosius, už naują nuostabią dieną. Ateikite išklausyti Velykinio pamokslo ir kartu švęsti Velykinio džiaugsmo – mirties, nuodėmės ir blogio pralaimėjimo prieš amžinybę. Linkiu suprasti, kad Velykų stebuklas mus moko, jog visa, kas skaudina, praeina, o gerumas, meilė, santarvė visada supa mus. Tad išmokime žiūrėti į kiekvieną dieną kaip į dovaną, kuri visiems mums padovanota, lai nenustelbia dvasios tyrumo net kuklesnis Velykinių vaišių stalas. Juk šios šventės esmė – buvimas kartu.

Ar ketina Šventinėse Velykinėse mišiose dalyvauti garbingų svečių, miestui nusipelniusių žmonių?

Man vienodai svarbūs visi parapijiečiai. Džiaugsiuosi kiekvienu atėjusiu į bažnyčią išgirsti mirtį nugalėjusios prisikėlimo naujienos. Visi žmonės Dievui vienodai svarbūs – tad džiaugsiuosi kiekvienu – tiek savo parapijiečiu, tiek miesto svečiu. Juk visi mes esame skirtingi, bet visus mus vienija Švenčių laukimas, gerosios žinios liudijimas. Klausydami pamokslo ir liudydami Velykų stebuklą, tikėkime, kad pasaulis nesibaigia tuo, ką regime, ir su atviromis širdimis priimkime Velykų prisikėlimo džiaugsmą!Palaimintų švenčių visiems!

Pamaldų tvarkaraštis Palangos bažnyčioje

Velykų sekmadienis (04.01):

  • 8 val. Velykų ryto Šv. Mišios.
  • Taip pat Šv. Mišios bus aukojamos 12 ir 18 val.
  • Visų Šv. Mišių metu melsimės tikinčiųjų sudėtinėmis intencijomis į Prisikėlusį Kristų už gyvuosius ir mirusiuosius. 

Velykų antroji diena (04.02):

  • Šv. Mišios bus aukojamos 8, 10, 12 ir 18 val.
  • Miesto kapinėse (prie koplyčios) 14 val. bus aukojamos Šv. Mišios už visus mūsų parapijoje palaidotus žmones.  

Palangos parapijos inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...
Laisvalaikis
Į Lietuvos jūrų muziejų šiemet pavasaris atėjo anksčiau. Jau nuo trečiadienio – balandžio 3 dienos – mėnesiu anksčiau nei įprastai muziejus pradeda dirbti visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir antradienį). Ir tam yra svari priežastis – Jūrų muziejus šiemet švenčia 40-metį!  Muziejuje – naujovės ir patogumai lankytojui Jubiliejiniai metai – ypatingi: itin gausu renginių, edukacinių programų, įtraukiančių veiklų. Kiekvieną balandžio savaitgalį visose muzieja...
Laisvalaikis
Internetinės parduotuvės šiandien jau nieko nebestebina, tačiau joms ant kulnų sparčiai lipa prekyba socialiniuose tinkluose. Peržiūrėdami informaciją socialinio tinklo naujienų sraute dažnai pamatome skelbimą apie siūlomą įsigyti prekę. Dalis tokių prekeivių, ypač turinčių didelį sekėjų ratą, prekes parduoda tiesiog savo paskyroje, kiti įdeda šiek tiek daugiau pastangų ir savo parduodamoms prekėms sukuria atskirus profilius. Kol vieni socialinio tinklo va...
Laisvalaikis
Ar tiesa, kad savo mėgstamų kvepalų turėtume tiesiog neužuosti? Ar gera mintis kvepalus pirkti dovanų arba juos įsigyti internetu? Mitų apie kvapus ir kvepalus sklando daugybė, o atsakymų žmonės ne visada ieško ten, kur reikėtų. Tuo įsitikinusi parfumerė, aromaterapeutė ir viena iš „Kvapų namų“ įkūrėjų Laimė Kiškūnė. Pasak jos, žmogaus kvapas – unikalus ir nepakeičiamas, kaip piršto antspaudas, o kvepalais iš tiesų siekiame ne maskuoti, bet sustiprinti sav...