Kunigas dr. Marius Venskus: „Velykos parodo, kad gyvenime yra kažkas daugiau nei galima paliesti ar pamatyti“

Dana Lukauskienė

Šventės – mūsų gyvenimo puošmena. Tai metas atsitraukti nuo darbų, aplankyti savo giminaičius, visiems kartu susėsti prie vaišėmis nukrauto stalo, išsikalbėti ir pajausti tą nuostabų buvimo kartu jaukumą. O štai Palangos parapijos klebonui kunigui dr. Mariui Venskui Velykas įprasmina buvimas kartu su savo parapijiečiais. Ši šventė jam tarsi galimybė apmąstyti gyvybės pilnatvės paslaptį, švęsti naują gyvenimo etapą, prisikėlimo džiaugsmą ir Dievo palaimą.

„Išmokime žiūrėti į kiekvieną dieną kaip į dovaną, kuri visiems mums padovanota, lai nenustelbia dvasios tyrumo net kuklesnis Velykinių vaišių stalas. Juk šios šventės esmė – buvimas kartu“, – primena Palangos parapijos klebonas kunigas dr. M.Venskus. Asmeninio archyvo nuotr.

Velykų šventė simbolizuoja amžinybę

Gerb. kunige, su kokiomis viltimis ir lūkesčiais Jūs pasitinkate Velykas. Ar Velykų laikotarpiu aplankysite savo šeimą, artimuosius?

Aš asmeniškai naują gyvenimo etapą pradėsiu su Dievu, su savo parapija, niekur nevažiuosiu. Mano Velykų stalą puoš parapijiečių dovanoti margučiai. Visas prisikėlimo švenčių laukimo laikotarpis įprasmina žmogaus gyvenimo kelionę, kurioje yra visko – ir kančios, ir džiaugsmo, ir vargų, ir rūpesčių, bet visa tai mus padaro žmonėmis.

Velykų esmės mes negalėtume įsivaizduoti be viso Gavėnios laikotarpio. Savaitė iki Velykų vadinama Didžiąja. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didysis Penktadienis – griežto pasninko diena. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „Nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija.

Svarbiausia yra suvokti, kad Velykų šventė simbolizuoja amžinybę, kuri nesibaigia tuo, ką mes regime. Ji atskleidžia nematomos, anapusinės tikrovės paslaptį. Didžiausias džiaugsmas – švęsti Jėzaus Kristaus prisikėlimo įvykį. Visų mūsų gyvenimas nėra toks paprastas. Dievas sukūrė pasaulį be galo gražų, tačiau mes neišvengiame skausmo, vargo ir rūpesčių – visa tai yra mūsų gyvenimo kelionė, palaiminta Dievo artumo. Velykų šventė parodo mums tai, kad gyvenime yra kažkas daugiau nei galima paliesti, išgirsti, pamatyti. Ji atskleidžia daug gilesnę paslaptį. Šiuo atveju Kristaus mirtis, kančia nėra naikinanti, jo prisikėlimas simbolizuoja tarytum perėjimą į naują būtį, naują tapsmą, naujo gyvenimo etapo pradžią.

Visos nesėkmės praeina

Kokias vertybes reikėtų apmąstyti šiuo laikotarpiu?

Labai dažnai, mes dedamės visažiniais: įsivaizduojame, kad viską žinome apie save, savo kaimynus, tačiau reikia suvokti vieną tiesą – Dievo sukurtas pasaulis iki galo nepažintas. Mes iš tikrųjų nežinome nieko. Labai dažnai norime paliesti, įsigyti, suprasti ir kankinamės, jei negauname to, ko taip trokštame. Tačiau Kristaus mirtis ir prisikėlimas parodo, kad mirtis ar mus užklumpanti nesėkmių virtinė nėra galutinė būsena. Visos nesėkmės, kančios, nesmagios būsenos praeina. O mirtis, lygiai kaip ir mūsų suklydimai – tai nėra pabaiga, tik perėjimas į kitą nepaprastą anapusinę tikrovę.

Už kiekvieno žmogaus gyvenimo slepiasi didžiulė patirtis. Mes galime smerkti klystančiuosius, tačiau nežinodami visos įvykių sekos, kas paskatino žmones vienaip ar kitaip pasielgti, negalime nuo žmogaus nusisukti. Juk žmogaus visas gyvenimo kelias su pakilimais ir nuosmukiais atskleidžia didžiulius dvasinius dalykus, veda į amžinybę. Velykiniu laikotarpiu mūsų visų širdis turi suvienyti amžinybės ilgesys, juk kiekvieno gyvenime yra užkoduotas dvasinis pradas. O ir pats Dievo sūnus tampa pasaulio žmogumi, jis gimsta, kartu su mumis patiria skausmą, vargą rūpesčius. Pasaulio kūrėjas tampa vienu iš mūsų.

Nereikia ieškoti kančios

Kaip manote, ar jaunimas laikosi šventinių tradicijų, ar jaunam žmogui gali būti aktuali ši šventė?

Manau, kad jaunimas lygiai taip pat, kaip ir brandūs žmonės ieško gyvenimo prasmės. Džiaugiuosi, kad Palangoje jie lankosi bažnyčioje, sekmadienio pamaldose ir taip formuoja fantastiškai gražią visuomenę.

Nors jaunas žmogus yra linkęs daugelį dalykų priimti paviršutiniškai, su ironija, tačiau kritiniuose momentuose kiekvienas atsigręžiame į amžinybę. Tuomet krikščioniškosios šventės tampa nauju atspirties tašku.

Labai smagu matyti jaunus žmones, kurie viskuo domisi, nuolat auga, tobulėja, stengiasi suvokti savo misiją šiame pasaulyje. Norėčiau, kad mūsų jaunimas nepaskęstų pilkoje masėje, neskubėtų pasinerti į kompiuterių, naujų technologijų pasaulį, kuris veda į vienatvę. O į vienišumo jausmą jaunas žmogus visada labai jautriai reaguoja.

Norėčiau, kad jauni žmonės išmoktų džiaugtis kiekviena diena, neieškotų kančios, nes gyvenimas ir taip dosnus mums išbandymų ir sunkumų. Manau, kad buvimas kartu su artimaisiais Dievo palaimoje atveria jaunam žmogui naujus horizontus.

Šventės esmė – buvimas kartu

Koks būtų Jūsų šventinis palinkėjimas?

Linkėčiau, kad kiekvienas žmogus neapleistų didžiulės meilės sau, mylėtų save ir savo artimus atsakinga meile, o tuo pačiu ir džiaugtųsi savo gyvenimu tokiu, koks jis mums duotas.

Taip pat linkėčiau kiekvienam kantrybės, ramybės ir meilės. Kantriu reikia būti ne tik su savo artimaisiais, bet ir su pačiu savimi. Štai pažiūrėkite į Jėzaus gyvenimo dramą, bendravimą su apaštalais, patirtą ne vieną išdavystę, žiaurią mirtį, prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Tad nesistenkime siekti tobulybės, per daug vieni iš kitų nereikalaukime, o kantriai, su didžiule meile ir atsidavimu aukime visi dvasiškai, dalinkimės savo gerumu, džiaukimės Dievo sukurto pasaulio grožiu.

Linkėčiau, kad mažareikšmiai dalykai netemdytų mūsų džiaugsmo, o nejučia iškritęs sniegas, nenustelbtų pavasario laukimo nuotaikos. Mūsų gyvenimo kelionė – tai didžiulė Dievo dovana, tad eikime ja ieškodami gilesnės dvasinės prasmės.

Velykinio prisikėlimo rytą linkiu visiems asmeninio prisikėlimo, kad visų pirma nepamirštume padėkoti Dievui už savo artimuosius, už naują nuostabią dieną. Ateikite išklausyti Velykinio pamokslo ir kartu švęsti Velykinio džiaugsmo – mirties, nuodėmės ir blogio pralaimėjimo prieš amžinybę. Linkiu suprasti, kad Velykų stebuklas mus moko, jog visa, kas skaudina, praeina, o gerumas, meilė, santarvė visada supa mus. Tad išmokime žiūrėti į kiekvieną dieną kaip į dovaną, kuri visiems mums padovanota, lai nenustelbia dvasios tyrumo net kuklesnis Velykinių vaišių stalas. Juk šios šventės esmė – buvimas kartu.

Ar ketina Šventinėse Velykinėse mišiose dalyvauti garbingų svečių, miestui nusipelniusių žmonių?

Man vienodai svarbūs visi parapijiečiai. Džiaugsiuosi kiekvienu atėjusiu į bažnyčią išgirsti mirtį nugalėjusios prisikėlimo naujienos. Visi žmonės Dievui vienodai svarbūs – tad džiaugsiuosi kiekvienu – tiek savo parapijiečiu, tiek miesto svečiu. Juk visi mes esame skirtingi, bet visus mus vienija Švenčių laukimas, gerosios žinios liudijimas. Klausydami pamokslo ir liudydami Velykų stebuklą, tikėkime, kad pasaulis nesibaigia tuo, ką regime, ir su atviromis širdimis priimkime Velykų prisikėlimo džiaugsmą!Palaimintų švenčių visiems!

Pamaldų tvarkaraštis Palangos bažnyčioje

Velykų sekmadienis (04.01):

  • 8 val. Velykų ryto Šv. Mišios.
  • Taip pat Šv. Mišios bus aukojamos 12 ir 18 val.
  • Visų Šv. Mišių metu melsimės tikinčiųjų sudėtinėmis intencijomis į Prisikėlusį Kristų už gyvuosius ir mirusiuosius. 

Velykų antroji diena (04.02):

  • Šv. Mišios bus aukojamos 8, 10, 12 ir 18 val.
  • Miesto kapinėse (prie koplyčios) 14 val. bus aukojamos Šv. Mišios už visus mūsų parapijoje palaidotus žmones.  

Palangos parapijos inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
484 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....