Velykos Palangoje: galima pasigrožėti J. Basanavičiaus gatvę papuošusia Margučių alėja bei dalyvauti įvairiuose šventės renginiuose

Palangos kurortas rengiasi pasitikti vieną iš gražiausių pavasario švenčių – šv. Velykas. Ir nors atrodo, kad šv. Velykos kasmet švenčiamos panašiai, laikantis tradicijų, Palangoje jos – vis kitokios.

Tradicinė Margučių alėjoje J.Basanavičiaus g. šiemet kitokia – prisitaikiusi prie šimtmečio dvasios. „V.P.“ nuotr.

Triguba šventė

Šiemet, kai Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį, šv. Velykos Palangoje – dviguba, o gal net triguba šventė.

Krikščioniškos tradicijos šiais metais labai gražiai įsipina į „Palangos dienų“ renginius, kuriems šiemet suteiktas „Palanga šimtmečiui“ vardas. Juk kovo 30 – balandžio 5 dienomis bus minimas miesto gimtadienis.1921 m. kovo 30 d. Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, o balandžio 5 d. reikšminga todėl, kad šią dieną 1253 m. Palanga buvo paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Tradiciškai palangiškiai yra kviečiami visą savaitę prie namų ar įstaigų iškelti miesto vėliavas. Šiųmetė krikščioniška šventė taip pat neatsiejama nuo valstybės šimtmečio.

 Margučiai – be raštų

„Nors Margučių alėja J. Basanavičiaus gatvėje – jau įprastas dalykas, diskusija, kokie jie turėtų būti, nesiliauja. Šiemet buvo pasirinkta šimtmečio tematika. Suprantu, kad diskusijų, nuomonių yra ir bus visokių. Bene dažniausiai pasitaikantis klausimas – kodėl šiųmečiai velykaičiai baltos spalvos, – apie Margučių alėjos koncepciją kalbėjo Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė. – Mes konsultavomės su etnologe Zita Baniulaityte, kuri žino, kad Palangos krašte šv. Velykų margučiai būdavo vienspalviai, be raštų. Dailininkai margučiams siūlė visokių spalvų paletę, bet parinkome neutralią – baltą, prie kurios derėtų Trispalvė“.

Šiemet J. Basanavičiaus gatvėje išsirikiavo dešimt baltų dviejų metrų aukščio margučių. Jeigu balti, tai kokie jie margučiai? Atsakymas slypi kiekvieno kiaušinio dedikacijoje. Šiemet visus margučius juosia tautiška trispalvė, ant kurios puikuojasi daugeliui dar niekur nematytos fotografijos.

„Nuotraukos apima beveik šimto metų laikotarpį: seniausia fotografija daryta 1924 metais. Joje užfiksuota Palangos valsčiaus taryba. Taip pat, apėję margučius, nuotraukose išvysime daktarą J. Šliūpą, Prezidentą A. Smetoną, kanauninką K. Prapuolenį, J. Basanavičių, J. Jablonskį“, – vardijo Kultūros ir jaunimo centro vadovė.

Senovines nuotraukas organizatoriai ėmė iš skirtingų archyvų, kolekcijų. Dalis jų paimtos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio ir Palangos kurorto muziejų archyvų, Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registro ir Jolantos Klietkutės kolekcijos.

Kiekvienas margutis yra papuoštas tam tikrą tematiką atitinkčiomis nuotraukomis. Pavyzdžiui, kiaušinis „Palangos pramogos“ pristato senovės vestuvių ir net kurorte veikusios virėjų mokyklos šventės vaizdus. Palangos renginius simbolizuojantis margutis papuoštas nuotraukomis iš įvairių kurorte vykusių renginių nuo 1928 metų iki šiandienos. Keli kiaušiniai yra „šiuolaikiški“ – skirti šiuo metu egzistuojantiems kolektyvams: 30 metų jubiliejų mininčiam „Mėguvos“ folkloro ansambliui bei 25-ąją sukaktį pasitinkančiam mėgėjų teatrui „Grubusis“.

Margučių alėja bus galima grožėtis iki Atvelykio, t. y. balandžio 8 dienos.

Tikrų margučių gamyba

Visą savaitę dr. Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje vyko tradicija tapę edukaciniai užsiėmimai „Velykiniai margučiai“. Darbo valandomis vašku marginti kiaušinius dažniausiai mokėsi mūsų atžalos – ugdymo įstaigų auklėtiniai. „Vaikai ir jaunimas paprastai ateina, atvažiuoja grupėmis. Susirenka po dvidešimt ir daugiau. Turėjome grupių ne tik iš Palangos ugdymo įstaigų, buvo atvykę svečiai iš Kretingos bei Klaipėdos", – pasakojo Palangos dr. Jono Šliūpo memorialinės sodybos-muziejaus muziejininkė Sigutė Bendikienė.

Dr.Jono Šliūpo memorialinės sodybos-muziejaus muziejininkė S.Bendikienė mokė marginti velykaičius karštu vašku

Dr. Jono Šliūpo muziejaus darbuotojos mokė velykaičius marginti karštu vašku. S. Bendikienė pasakojo, kad edukaciniai užsiėmimai neapsiėjo be tam tikrų žinių pasidalijimo: „Paprastai, kol buvo ruošiamos medžiagos, pasakojome apie šv. Velykų tradicijas, kiaušinių marginimo būdus, raštus, iš kur šios tradicijos atsirado ir kaip iš tiesų reikia pasitikti bei švęsti šias pavasario šventes“.

Per vieną valandą trunkančius užsiėmimus paprastai spėta numarginti du ar tris velykaičius. Tie, kas jau „ragavo“ S. Bendikienės mokslų, sako, kad užsiėmimų metu ne tik lavinami piešimo įgūdžiai marginant kiaušinius karštu bičių vašku, bet ir pasisemiamagudrybių, kaip skirtinguose marginimo etapuose išgauti gražius atspalvius, kaip susluoksniuoti įvairių spalvų dažus.

Šv. Velykos – prasmingai gili tikinčiųjų šventė

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas dr. Marius Venskus priminė, kad šv. Velykos yra bažnyčios, liturgijos ir visų mūsų tikėjimo centras. „Viskas gimsta iš Velykų – iš Jėzaus kančios, mirties, ir, svarbiausia, iš prisikėlimo įvykio. Prisikėlimo šventimo centre – krikšto liturgija, per kurią tikintysis savo Krikšto dieną panardinamas naujam gyvenimui Kristuje. Tai – šventė visai tikinčiųjų bendruomenei. Kodėl? Todėl, kad Bažnyčia gyva per gyvus žmones. O žmogus yra gyvas Jėzaus prisikėlimo patvirtinimo ir visos Bažnyčios gyvybės ženklas pasauliui. Netikras būtų velykinis džiaugsmas, jeigu tarytum iš niekur atsidurtume Velykų ryte. Netikras ir trumpas būtų naujojo gyvenimo šventimas, jeigu tyloje nepamatytume ir nesuprastume senojo, gyvento gyvenimo, tuštumo ir beprasmybės. Nėra Velykų ryto be Didžiojo Penktadienio vienatvės, išdavimo, skausmo ir klausimų be atsakymų“.

Klebonas pabrėžė, kad pagrindinis Bažnyčios liudijimas vyksta per asmeninę patirtį. Viešpaties artumo apsireiškimas nuolat vyksta mūsų gyvenimuose. O kad palangiškiams ir miesto svečiams sektųsi, kurorto kunigai balandžio 1 dieną, sekmadienį, kviečia į šv. Mišias už Palangą ir palangiškius. Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčioje jos bus aukojamos 11 valandą, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje – 12 valandą.

Beje, pastarojoje bažnyčioje šv. Velykų proga atidaroma ir ilgai laukta išskirtinė ekspozicija bažnyčios bokšte. Po šv. Mišių klebonas pažadėjo leisti pakilti į bažnyčios bokšte įrengtą apžvalgos aikštelę. Ši proga pasidairyti po Palangą iš paukščio skrydžio suteikiama nemokamai ir nuo šv. Velykų bus prieinama kiekvienam.

Antroji diena – šurmuliui

Balandžio 2 dieną tikintieji minės antrąją šv. Velykų dieną. Ir nors sakoma, kad kiaušinių marginimas ir visos su jais susijusios pramogos – pagonių palikimas, lietuvaičiai pavasario šventės be to neįsivaizduoja. Palangoje jau kelerius metus gyvuoja tradicija antrąją Velykų dieną ties Palangos tiltu ridenti kiaušinius. Pagrindinis jų organizatorius – Palangos kultūros ir jaunimo centro jaunimo studijos vadovas Tautvydas Lubys. „Kadangi šiemet šv. Velykos įsipina į „Palangos dienų“ savaitės renginius, teko kiek pakoreguoti renginių programas. Pavyzdžiui, per šv. Velykas tiesiog ridendavome margučius Palangoje. Šiemet ridenimo čempionatas persikelia ir į Šventąją, – pasakojo vienas iš organizatorių. – Priežastis paprasta – „Palangos dienų“ – žygio „Gintaro kelias“ ir akcijos „Riedam“ dalyviai taip pat pageidavo dalyvauti margučių ridenimo varžybose. Tad žygeiviams ir akcijos dalyviams pasiūlėme neštis margučius į Šventąją, kur jiems ir, be jokios abejonės, patiems šventojiškiams bus surengtas atskiras velykaičių ridenimo čempionatas“.

Pašnekovas priminė, kad velykaičių ridenimo renginiuose bus tikrinama, ar kiaušiniai – tikri. Čempionate paprastai yra renkami gražiausias ir tvirčiausias velykiniai margučiai. Gražiausio savininkas sulaukia dovanų be jokių papildomų taisyklių, o štai dėl tvirčiausio gali kilti ginčų. „Todėl čempionato taisyklėse, su kuriomis visi yra supažindinami, numatyta, kad paskelbus nugalėtoją, kiaušinis-laimėtojas visiems matant turi būti sudaužytas. Tuo čempionas įrodo, jog jo kova buvo sąžininga“, – paaiškino T. Lubys.

Kad sirgaliams neprailgtų, organizatoriai žada juos susodinti į greta margučių ridenimo tako sustatytus sėdmaišius (Palangoje). Šventojoje, kadangi toks čempionatas čia rengiamas pirmą kartą, planuojama, kad velykaičius čia bus galima ridenti nuo 12.30 iki 14.30 val. – tiek laiko, kiek bus laukiama iš Palangos pajūriu ateinančių žygio „Gintaro kelias“ dalyvių (jie ateina gerokai vėliau nei akcijos „Riedam“ dalyviai).

Velykinių margučių ridenimas paprastai vyksta tik prie Palangos tilto, o šiemet persikelia ir į Šventąją

„Mus rasti bus tikrai lengva – gros muzika, sklis vaikų juokas. Tad šv. Velykų renginių dalyviams tereikia atsinešti gerą nuotaiką. Toks ir yra jų tikslas“, – žadėdama ne tik puikiai praleistą laiką, bet ir gausybę prizų, kvietė V. Petrauskienė.

Palangos m. savivaldybės inf.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
67 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Konkursas
Norime Jums padovanoti 2 bilietus į Džordana Butkutė koncertą Palangoje, gruodžio 22 d.  Ką reikia padaryti norint laimėti? Aplankyti mus facebook'e  Palangos miesto laikraštis "Vakarinė Palanga"  Surasti renginį  Kalėdos su Džordana // Palanga ✅BŪTINAI įvykdyti visas 3 sąlygas!✅Paspausti LIKE po renginiu ir SHARE su draugais ;)✅PARAŠYTI mėgstamiausią Džordanos dainą✅PAŽYMĖTI su kuo norite eiti į koncertąDu nugalėtojus paskelbsime kitą ketvirtadienį.
Sportas
Jau lapkričio 18 dieną Kauno rajone startuos Lietuvos 3x3 krepšinio „Hoptrans Winter Open“ čempionatas. Garliavos sporto centre susirinks ne tik pajėgiausios Lietuvos 3x3 krepšinio komandos, bet ir svečiai iš užsienio bei vieni geriausių pasaulio dėjimų į krepšį meistrų. Pirmajame iš penkių „Hoptrans Winter Open“ etapų daugiausiai savo atstovų turės Lietuva. Garliavoje kausis 10 Lietuvos komandų (Panevėžio „Frosch“, Šakių „Gulbelė“, Trakų „Gealan Baltic“,...
Kultūra
Prieš dvidešimt metų, tuometinio Lietuvos liaudies kultūros centro iniciatyva (dabar Lietuvos nacionalinio kultūros centro), pritariant Lietuvos chorų sąjungai ir aukštųjų mokyklų chorų vadovams, buvo surengtas pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Vilniuje. Festivalio sumanytojas ir įkūrėjas Saulius Liausa (dabartinis Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius), tuomet sakė, kad studentų chorai yra bene patys pajėgiausi mėgėj...
Įvykiai
Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t.y. ne pagal darbo sutartį. Vienas didžiausių tokio darbo iššūkių – sunkumai norint gauti paskolą. Tad ką reikia žinoti, jei norėtumėte įsigyti būstą ar didesnį pirkinį su paskola, o pajamas gaunate iš individualios veiklos, pagal verslo liudijimą ar autorines sutartis? Pajamos vertinamos skirtingai „Sodros“ išrašas apie darbo užmokestį – būtent ši informacija yra viena pirmųjų, kurią kredito...
Laisvalaikis
Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu. Tačiau daugybė žmonių prieš kildami į naują kelionę vis tiek padaro vieną labai prastą sprendimą, kuris gali sukelti skausmą, traumas ar net paskatinti įgulą jus išlaipinti. Ilgi skrydžiai lėktuvu iš tiesų nėra tokie blogi, kaip daugelis įsivaizduoja. Taip, vietos lėktuve nėra daug, nebent ryšitės pirkti verslo klasės bilietus, maistas nėra pats geriausias, o ir...
Įvykiai
Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas. Atliktos analizės rezultatai skelbia, kad Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajūrio kurortuose, tarp kurių – ir...
Kultūra
Žaneta Skersytė Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja. Ievos Lingytės nuotr. Teatro vadovės pavaduotojas Vytautas Kažukauskas irgi meistriškai groja akordeonu, o už šį gebėjimą yra dėkingas muzikuoti nuo mažens „spaudusiems“ tėvams. Savo karjeroje...
Įvykiai
Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – šią savaitę oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Poezijos knygą...
Įvykiai
Gytis Pankūnas Jeigu „valstiečiai“ apsigalvotų dėl prezidento rinkimų, „socialdarbiečiai“ galėtų pasiūlyti savo kandidatą į prezidentus, LRT.lt interviu teigia „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Irena Šiaulienė. Politikė neslepia tikinti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) iškovos teisę gauti valstybės dotaciją, o „valstiečiai“ koalicijos partnerius šiuo klausimu parems.  Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė iki šiol mano,...