Legali prekyba šviežia žuvimi iš laivelių – misija neįmanoma?

Denisas Nikitenka

Artėjantis turistinis sezonas pajūrio politikus ir žvejus paskatino iš esmės atnaujinti diskusijas, kaip ir kur reikėtų organizuoti prekybą ką tik pagautomis žuvimis tiesiog iš laivelių. Prekybą žuvimis iš žvejų rankų siūlo ne vienas užsienio kurortas, tačiau tik ne mūsų Baltijos pakrantėje. „Kai prakalbome apie ketinimus atnaujintame Šventosios uoste prekiauti ką tik sugautomis žuvimis, pagalvojome ir plačiau – kodėl to nedaroma visame Lietuvos pajūryje? Manau, tikrai laikas pradėti diskusijas su žvejų asocijuotomis struktūromis. Juk ne tik turistai, poilsiautojai, bet ir vietos gyventojai su didžiausiu malonumu įsigytų ką tik iš jūros ar marių parplukdytų žuvų“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Prekybą žuvimis iš žvejų rankų siūlo ne vienas užsienio kurortas, tačiau tik ne mūsų Baltijos pakrantėje. D.Nikitenkos nuotr.

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos (PVRŽA) vadovas Mindaugas Rimeikis pažymėjo, kad tokia prekyba būtų sėkminga tik vienu atveju – jei pavyktų sukurti bendrą tinklą Kuršių nerijoje, Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje.

Neringoje – deficitas

Tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros įsiterpusioje Kuršių nerijoje, vadinamoje žvejų citadele, šviežių žuvų beveik niekur neįsigysi. „Taip jau susiklostė, kad visur viešai prekiaujama tik rūkytomis žuvimis. Kodėl? Nes žvejams neapsimoka pardavinėti pačių sugauto šviežio laimikio. Žuvis išrūkius gaunama daugiau pelno. Kitas dalykas, didžiausias šviežių žuvų poreikis jaučiamas tada, kai Neringą užplūsta turistai. O vasarą galioja žuvų gaudymo Kuršmarėse ribojimai. Tada galima naudoti tik ungurines gaudykles, bet iš jų – menka nauda“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Esą nuolatiniai poilsiautojai žino, kaip susisiekti su vietiniais žvejais, tad paskambina jiems, susitaria ir nusiperka žuvų.

„Iš laivelio ar šiaip kokiame turgelyje šviežių žuvų, deja, neįsigysi. Žvejai viską išparduoda kavinėms, restoranams, turi ilgalaikes sutartis. O vietų, kur galėtų iš valčių ar botų pardavinėti žuvis, pas mus tikrai yra. Prekybos tašką galima steigti Purvynėje, ten – visos sąlygos, kaip ir Nidoje prie žvejų uostelio. Bet įšilus marioms šviežios žuvys tampa tikru deficitu. Žvejai naktį užmeta ungurines gaudykles ir ankstų rytą jas tikrina. Vėliau, sušilus vandeniui, laimikis imtų gesti“, – aiškino Neringos meras.

Jis užsiminė, jog derybos su Šilutės rajono savivaldybės ūkininkais ir žvejais vis dar vyksta. „Norime, kad į Nidą būtų atplukdoma produkcijos, kurios negalime užsiauginti: morkų, bulvių, kitų daržovių, taip pat – šviežių žuvų. Tokie turgeliai ant vandens galėtų įsikurti ir valčių nuleidimo vietose pajūryje, kur laimikis iškraunamas, gabenamas toliau“, – teigė D. Jasaitis.

Ragina nesidrovėti

Susisiekę su Nidos ilgamečiu žveju Sigitu Kairiu sužinojome, kad tiek poilsiautojai, tiek vietos žmonės visada gali iš anksto jam paskambinti ir susitarti dėl žuvų .

„Bet tik iš vakaro, kai jau būname grįžę iš žvejybos, nes mariose neatsiliepiame. Be to, kai žmonės pamato žvejus, parplaukusius į krantą, visada gali prieiti ir paprašyti parduoti žuvų. Pasversime, parduosime. O jei užsisakytų didesnį kiekį, ne mažiau kaip 10 kg, dar ir pristatytume į vietą“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė jis. Žvejys pripažino, kad laimikis labai greitai išgraibstomas restoranų, kavinių ar perpardavinėtojų turguose.

S. Kairys atskleidė ir kainas, kurios būtų taikomos žmonėms, jei šie žuvis pirktų tiesiai iš valties. „Už didelį karšį imtume 1–1,5 euro, visų taip geidžiamų starkių kilogramą – 5 eurus. Gaudome ir jūroje. Kilogramas plekšnių – 1–1,5 euro, otų – 6–7 eurai, lašišų – 6 eurai. Mielai pardavinėtume ir tiesiai iš laivų, tačiau labai sudėtinga suderinti laiką. Juk pirkėjas norės tiksliai žinoti ir dieną, ir valandas, kada galės ateiti prie marių uostelio ar jūros slipo. Jei daug pagauname, užtrunkame ilgiau ir grįžtame vėliau, jei mažai – skubame į krantą“, – atviravo S. Kairys.

Žvejys atkreipė dėmesį ir į žūklės specifiką jūroje: kai kada į ją išplaukti neleidžia gamtinės sąlygos, stiprus vakarų vėjas, didelis bangavimas. „Todėl, kaip minėjau, paprasčiausia iš vakaro paskambinti ir paklausti, ar plauksime, taip pat pasakyti, ko ir kiek žmogus pageidauja. Grįžę pranešame, kur mus rasti“, – siūlė pašnekovas.

Verta diskusijos

Palangos ir Šventosios kurortuose situacija dėl šviežių žuvų panaši kaip Neringoje. „Palangoje tik Turgaus gatvės kioskeliuose galima įsigyti šviežių žuvų. Arba ant Jūros tilto, tiesiai iš žvejų.

Žinoma, ne visi parduoda. Tad pripažįstu, kad Lietuvos pajūryje esama paradokso: aplink – vanduo, apstu žvejų, bet nėra galimybės tiesiai iš valties nusipirkti dar tinkle įstrigusių žuvų. O būtent tokių pageidauja visi – tiek užsienio turistai, tiek lietuviai. Tam ir atvyksta į pajūrį, kad iki soties pavalgytų žuvų“, – komentavo Palangos miesto meras Š. Vaitkus.

Jo manymu, situaciją būtina keisti. „Todėl, jei pavyks gauti lėšų ir rekonstruoti Šventosios uostelį, būtinai įrengsime ten šviežių žuvų turgavietę. Prekiauti galės tik iš jūros grįžę žvejai. Tereikės nustatyti konkrečias prekybos valandas. Galbūt tą patį įmanoma organizuoti ir prie Jūros tilto, kur irgi yra vieta laiveliui prisišvartuoti. Mačiau tai Portugalijoje. Ten žuvų turgelis veikia vos dvi valandas. Žvejai atplukdo laimikį, jis iškraunamas ant ledo, sulekia vietiniai, turistai ir viską akimirksniu išperka. Manau, ir Lietuvoje būtų paklausa“, – svarstė meras. Jo įsitikinimu, tema verta rimtos diskusijos su žvejais ar net kitų pajūrio savivaldybių, pamario vadovais.

Siūlo vienytis

Ko gero, didžiausia šviežių žuvų pasiūla yra Klaipėdoje, tačiau jomis prekiaujama turguose, specializuotose parduotuvėse senamiestyje, kai kada – paviljonuose pakeliui į Šiaurinį ragą. Tuo metu žmonės mato pro Dangės žiotis vieną po kito plaukiančius žvejų botus, pilnus laimikio, kuris prie Pilies tilto ir iškraunamas. Kodėl ten nėra turgelio?

„Buvo prieš keletą metų, kai pastatėme pirmą rūkyklėlę. Tada du žvejai, regis, priplaukdavo ir tiesiai iš laivų parduodavo žuvis. Tačiau jau kurį laiką ten nieko nebevyksta. Juk tam reikia ir sąlygų: sutvarkyti krantinę, laimikio iškrovimo vietą, pastatyti gervę, gal net įrengti staliukus, prie kurių atsisėdę žmonės galėtų paskanauti ką tik išrūkytų, iškeptų žuvų ar žuvienės. Tačiau Klaipėdos turistai vargu ar pirktų šviežių žuvų ir keptų jas viešbutyje“, – dalijosi mintimis PVRŽA vadovas M. Rimekis.

Jis pabrėžė, kad savivaldybėms pavieniui bandant kalbinti žvejus ir raginti juos prekiauti žuvimis tiesiai iš laivų norimo rezultato nepavyktų pasiekti.

„Turi susėsti Klaipėdos, Palangos, Neringos vadovai, valdininkai, asocijuotų žvejų struktūrų atstovai ir sukurti bendrą prekybos tinklą. Pavyzdžiui, jei šventojiškiai prigaudo daug žuvų, o klaipėdiečiams tądien nepasiseka, dalį kaimynų laimikio reikėtų operatyviai atgabenti į uostamiestį. Ir priešingai. Pirkėjams būtina nustatyti konkrečią dieną ar dienas, vietas, valandas, nuo kada iki kada galima įsigyti tų žuvų. Ir jų neturi trūkti“, – tvirtino M. Rimeikis.

Esą būtina organizuoti ir reklamos sklaidą, nes dėl permainingų pajūrio orų žvejai gali nepagauti jokio laimikio. „Juk pasitaiko audrų, nepalankių orų. Manau, per vietinį radiją anksti rytą turėtų būti pranešama, kada parplauks žvejai. Ir per socialinius tinklus galima paskelbti. Reikia sukurti sistemą bendradarbiaujant ir savivaldybėms – jos pasirūpintų prekybos vietomis, ir žvejams – šie tiektų laimikį“, – aiškino PVRŽA vadovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad bet kokią iniciatyvą, kuri gali duoti apčiuopiamų teigiamų rezultatų, dera sveikinti. „Žinoma, prekyba žuvimis tiesiai iš laivelių – romantika, tačiau yra ir realybė: turi būti nuolatinė pasiūla ir paklausa. Klaipėdoje, prie Pilies tilto, jau vyko tokia prekyba, bet ji lyg ir nepasitvirtino. Esu už trijų savivaldybių ir žvejų susivienijimą, kad būtų kompleksiškai atgaivinta tokia veikla. Pats šviežias žuvis perku Senajame turguje iš nuolatinės pardavėjos, kuria pasitikiu“, – prisipažino uostamiesčio meras.

„Lietuvos žinios“

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
76 peržiūros rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
BNS, www.DELFI.lt Greitkelyje netoli Italijos miesto Genujos sugriuvo didžiulio viaduko dalis, skelbia BBC. Skelbiama, kad mažiausiai 22 žmonės žuvo. Prieš tai Italijos naujienų agentūra ANSA citavo Vidaus reikalų ministeriją, pasak kurios, mažiausiai 11 žmonių žuvo, tarp jų – vienas vaikas. Mažiausiai dar penki žmonės sužeisti. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr. Gelbėtojai skelbia, kad į šią nelaimę pakliuvo ne mažiau dešimties transporto priemonių. Vietos žinia...
Įvykiai
Mūsų visuomenėje gimdymas labai dažnai asocijuojasi su skausmu, ilgomis varginančiomis valandomis ar netgi kančiomis. Kas laukia gimdymo metu? Kuo svarbus pasiruošimas gimdymui? Kodėl ne visos moterys gimdo sklandžiai ir lengvai? Daugybė klausimų sukasi ne vienos mamos ir tėčio galvose. Pasak akušerės M. Mizgaitienės, tinklaraščio bei būsimų ir esamų tėvelių studijos „Sumani mama“ įkūrėjos, visuomenė perpildyta mitų, neteisingų įsivaizdavimų ir klaidinanči...
yra sužeistų
Kaune, A1 kelyje, važiuojant Klaipėdos link, įvyko kelios avarijos, jų metu buvo sužaloti žmonės. Kelyje susidarė milžiniškos spūstys, policija rekomenduoja rinktis kitą maršrutą. Antradienį, apie 9.43 val., Kaune, kelyje A1, susidūrė dvi transporto priemonės: „Volkswagen Transporter“ ir vilkikas „DAF“. Įvykio metu buvo sužalotas „VW Transporter“ vairuotojas (gim. 1990 m.) jį medikai skubiai išgabeno į ligoninę. Vilkiko vairuotojas (gim. 1971 m.) sužalojim...
Įvykiai
Baltijos jūros gelbėtojų čempionatas vyks rugpjūčio 16 d., ketvirtadienį, 11 val. prie Palangos centrinės gelbėjimo stoties (Žvejų g. 2A).  Jame varžysis keturios Lietuvos gelbėtojų komandos, tikimasi sulaukti ir svečių iš kitų Baltijos šalių, BNS sakė renginį organizuojančios Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas. „Bus apie aštuonios rungtys, susijusios su gelbėtojų darbu“, – sakė J. Pirožnikas. Gelbėtojai v...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Šurmulingus savaitgalius Palangoje keičia kiek ramesnės darbo dienos, o jose renginių ir pramogų taip pat netrūksta. Štai Turizmo informacijos centras stengiasi atverti kurorto istorijos slėpinius visiems turistams ir kviečia į nemokamas ekskursijas pėsčiomis po Lietuvos vasaros sostinę. Prie ekskursijos prisijungėme ir mes. Geros nuotaikos nepatyrėme Nors Turizmo informacijos centro svetainėje buvo garantuojama, kad ekskursijoje patirsim...
Įvykiai
Svarbūs gelbėtojų patarimai: Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė. Pakliuvę į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta.  Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti.  Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.  Jeigu nut...
Įvykiai
Uostamiesčio savivaldybėje svarstoma paskatinti Vyriausybę iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos išbraukti šiauriausioje jo dalyje esančią Smiltynę, kad būtų galima plėtoti infastruktūrą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Klaipėdos politikai dar prieš dvejus metus prabilo apie idėją Smiltynei iškovoti kurortinės teritorijos statusą, kurį suteikia Vyriausybė. Tačiau norint pasiekti tokį tikslą būtina sukurti ir atitinkamą infrastruktūrą,...
Įvykiai
Indrė Bungardaitė, 15min Pirmadienio ryte pasišiaušusi Baltijos jūra poilsiautojus gal ir nuliūdino, bet ji atnešė džiaugsmo gintaro gaudytojams. Šiemet vasara jiems buvo prasta, tad progos sužvejoti gintaro Melnragėje nepraleido keliolika jų. „Šiek tiek pagavom“, – 15min sakė vienas iš šio ryto gintaro gaudytojų Igoris Osnač, vienas pirmųjų atvykęs į pajūrio vietą, kur bangos mėtė Baltijos jūros aukso gabalėlius. Jis namo vežėsi maždaug stiklinę gintaro...
Laisvalaikis
Nuolat pasitempusi ir visad stilinga – tokį įspūdį apie save sėkmingai sukūrė verslininkė Daina Bosas. Savo ruožtu garsi moteris tikina, kad kiekvieną nepriekaištingą stiliaus derinį pirmiausia kuria detalės. „Akys gali sumeluoti, lūpos – pasakyt ne tiesą, bet batai tikrai išduos teisybę“, – šypsosi verslininkė. Lankydamasi prekybos centre „Europa“ naujai atidarytoje avalynės ir aksesuarų parduotuvėje „Premium“ D. Bosas papasakojo, kokiems bateliams teikia...