Kurortinėje zonoje prie pat jūros kvėpuojame smalkėmis – kūrenti krosnis neuždrausta

 Žydrūnė Jankauskienė

Atslinkus šiokiam tokiam šalčiui pačiame pajūryje gyvenantys palangiškiai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo. Pasivaikščioti ir pakvėpuoti tyru oru išėjusieji pilna gerkle plyšauja: „Kur matyta tokioje vietovėje krosnis kūrenti, dūmais poilsiautojus nuodyti?“. O nuolat Palangoje gyvenantieji nemato kitos išeities. Šildosi. Jiems antrina ir įvairių institucijų atstovai – gyventojams negalima leisti sušalti. Žinoma, visuomet reikia paisyti bendrai Lietuvoje galiojančių teisės aktų. Palangai šiuo klausimu išimčių nėra.

Pastatas, kurio kamino dūmai labiausiai papiktino palangiškiu prisistačiusį Vytautą, greičiausiai yra šildomas anglimi. „V.P.“ nuotr.

Suerzino kieto kuro dūmų kvapas

Kai žiema pajūryje parodė savo nagučius – tiek dieną, tiek naktį ėmė spausti šaltukas, į dangų ėmė kilti dūmai ir iš privačių namų kaminų. Kaip tik tuo metu, kai baigėsi aplinkosaugininkų akcija „Kaminukas“. Ar tai reiškia, kad likusią šaltojo sezono dalį žmonės gali kūrenti bet ką?

Būtent tokį klausimą uždavė ir vienas „Vakarinės Palangos“ skaitytojų. Vytautu pristatęs vyras sako esąs palangiškis, gyvena netoli pušyno. „Abu su žmona turime sveikatos problemų, privalome nuolat judėti, kvėpuoti tyru oru. Šiomis dienomis pušyne ar pajūriu vaikščioti nebeįmanoma – dvokia kaminų dūmai. Ne tik mudu, bet ir kiti praeiviai eina pirštinėmis prisidengę burnas bei nosis, – pasakoja mūsų skaitytojas. – Aš manau, kad bent jau tokioje kurorto zonoje turėtų būti uždrausta kūrenti krosnis ir dūmais nuodyti praeivius“.

Vyras tikino skambinęs aplinkosaugininkams, bet jokio užtarimo nesulaukęs. Didžiausia bėda, anot Vytauto, yra ta, kad kurortinėje zonoje namus pasistačiusieji naudoja kietą kurą. Paklaustas, kokiu kuru siūlytų šildytis pajūryje įsikūrusiems palangiškiams, vyras neteko kantrybės: „Neuždavinėkit kvailų klausimų“. Ir padėjo ragelį.

„Kaminukas“ baigėsi, reidai tęsiasi

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė patikino, kad kurorte kaip ir likusioje šalies dalyje galioja vienodi teisės aktai, rengiamos tos pačios prevencinės akcijos. „Šį šaltąjį metų sezoną, kaip ir kasmet, organizavome akciją „Kaminukas“, kuri tradiciškai yra rengiama kartu su ugniagesiais. Ji tęsėsi iki vasario 18 dienos, tad jau yra pasibaigusi, – aiškina R.Lukaševičienė. – Tačiau tai nereiškia, jog reidai baigėsi. Jeigu šaltis išsilaikys, su Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Vidmantu Jaruliu jau sutarėme – „Kaminuko“ akciją pratęsime“.

Anot aplinkosaugininkės, griežtesnius reikalavimus,išimtis Palangai kaip kurortui galėtų patvirtinti nebent pati Savivaldybė.

R.Lukaševičienės įvardintos „Kaminuko“ akcijos metu patikrinimai vyksta gyvenamuosiuose ir pramonės rajonuose. Tikrintojai paprastai žiūri, kaip eksploatuojamos katilinės, kuro katilai, koks kuras naudojamas.

Palangoje dažniausiai dėmesio sulaukia transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, tikrinama, ar jose nedeginama atliekų. Žinoma, kad krosnyse draudžiamas kūrenti medžiagas (pvz., dažytus, impregnuotus langų rėmus, duris, staktas, laminuotus baldus, rūbus, avalynę, plastikines talpas ar net labai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius) kartais degina ir privačių sodybų gyventojai.

Palangoje oro kokybė netiriama

„Šiemet vykdytos akcijos metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus į aplinkos orą išmetamų teršalų laboratoriniai matavimai vykdomi tik ūkio subjektų, eksploatuojančių didesnio galingumo kurą deginančius įrenginius, namų ūkiuose naudojamiems katilams išmetamųjų teršalų ribinės vertės nenustatytos, – paaiškino R.Lukaševičienė. – Didžiuosiuose bei daugiausiai pramonės turinčiuose Lietuvos miestuose yra nuolat vykdomi oro kokybės tyrimai, nes įrengtos stacionarios aplinkos oro kokybės matavimo stotys. Palangoje tokios nėra“.

Aplinkosaugininkė primena, kad tiek buityje, tiek įmonėse galima naudoti tik kurą. Atliekas deginti griežtai draudžiama, jos turi būti priduodamos atliekų tvarkytojams. Deja, šio draudimo paiso ne visi.

Jei turite informacijos, kad įmonės, eksploatuojančios katilines bei kitus kuro katilus, nesilaiko aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, degina atliekas, Aplinkos apsaugos agentūros vedėja prašo apie tai pranešti telefonais 8-460-51005 (darbo metu) arba 112 (ne darbo metu).

Kietas kuras – neuždraustas

Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė paantrino aplinkosaugininkei, kad jokių papildomų, griežtesnių reikalavimų, apribojimų mūsų kurortui Savivaldybė nėra nustačiusi. „Iki šiol tam net nebuvo pagrindo – oro užterštumo atvejų Palangoje nebuvo užfiksuota“, – atsakė ekologė ir patarė ieškoti atsakymų ten, kur gali būti atliekami oro taršos tyrimai – Visuomenės sveikatos centre.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas gydytojas Remigijus Kučiauskas atsakė, jog tokie tyrimai jo vadovaujamoje institucijoje neatliekami.

„Patarčiau kreiptis tiesiai į Aplinkos apsaugos agentūrą, ten tokie matavimai turi būti atliekami. Žinoma, reikėtų žinoti ir turėti duomenų daugiau nei teiginys, kad kažkas nepatenkintas dūmų dvoku. Kūrenti kietu kuru pas mus leidžiama, svarbu, kad nebūtų deginamos įvairios atliekos, – kalbėjo gydytojas R.Kučiauskas. – Pasaulio sveikatos organizacija paskaičiavo, kad dėl oro taršos visame pasaulyje kasmet miršta apie septynis milijonus žmonių. Dėl daugiau nei pusės mirčių kaltos iš židinių, atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai. O deginant draudžiamas kūrenti medžiagas, į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos, tuo pavojingesnės sveikatai“.

Akcija akciją veja

Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis sako, kad prevencinė veikla niekada nesibaigia. „Šiuo metu (nuo vasario pradžios iki kitų metų pradžios) vyksta ir kita akcija „Gyvenkime saugiai“. Jos metu mūsų pareigūnai lankosi gyventojų būstuose, duoda patarimų, susijusių su priešgaisrine sauga. Pastaruoju metu ypač aktualus dūmų detektorių klausimas – jie nuo gegužės mėnesio bus privalomi kiekviename būste, bent po vieną bute. Paprastai rekomenduojama šiuos įrenginius montuoti prieškambaryje ir miegamajame, o nerekomenduojama – virtuvėje ir katilinėje“, – aiškina kurorto ugniagesių gelbėtojų tarnybos vadovas.

V.Jarulio teigimu, Palangoje dūmų detektoriai nemokamai jau įrengti maždaug keturiasdešimtyje būstų. Šiuos įrenginius socialinės rizikos šeimų gyvenamiesiems būstams dovanojo miesto Savivaldybė.

Palangos PGT viršininkas sako, jog dar nežino, ar šiemet dūmų detektoriai bus dovanojami, mat jo vadovaujami pareigūnai šias dovanas tik įrengia. „Manau, kad dovanų jau pakankamai pridalinta, laikas savo būsto saugumu pasirūpinti patiems. Turime suprasti, kad dūmų detektoriai gyvenamuosiuose būstuose yra lygiai taip pat privalomi kaip ir automobiliams žieminės padangos, – argumentuotai palygina pareigūnas. – Dabar, kai lauke paspaudė šaltukas, palangiškiams rekomenduočiau neperkaitinti krosnių, atidžiau stebėti dūmtraukius. Jeigu trūksta traukos, gali būti, kad dūmtraukį laikas valyti. Laiku kamino neišvalius, ne tik prarandamas kuras, tenka gyventi šalčiau, o ir atsiranda reali galimybė kilti gaisrui“.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
274 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Rekordo siekimas, didžiuliai renginių mastai, erdvės visai šeimai pramogauti formavimas – tokia yra Palangos vasaros parko kasdienybė. Pagrindinis pramogų versle save atradusio verslininko, Vasaros parko steigėjo Dainiaus Drungilo siekis, kad emocijos kurtų gyvenimą, jį nuspalvintų šviesiomis spalvomis, o naudotis didžiausiu batutų parku galėtų visi: ir pasiturintys, ir likimo nuskriausti vaikai. Jis džiaugiasi, kad kasmetės socialinės akcijos – nemokamos...
Įvykiai
Žmonės mėgsta išsiskirti daugelyje sričių. Ne išimtis ir automobiliai. „Regitra“ jau nuo 2001 metų suteikia galimybę vairuotojams savo transporto priemonę paženklinti vardiniais numeriais. Ir kaip rodo statistika, norinčių išsiskirti kelyje kasmet daugėja. Vardinio numerio ženklo užrašą pasirenka pats asmuo. Viena esminių sąlygų – vardiniai numeriai, kurie yra skirti automobiliams, turi būti sudaryti ne daugiau kaip iš 6 simbolių, kurių vienas privalo būti...
Įvykiai
„Luminor“ bankas praneša perėjęs į galutinį Baltijos šalių integracijos etapą ir 2019 m. sausio 2 d. planuoja užbaigti juridinius susijungimo pokyčius. Jungimosi metu numatoma visiška bankų integracija, Baltijos šalyse operacijas vykdant per Estijoje veikiantį banką ir skyrius Lietuvoje ir Latvijoje. Juridiniai su integracija susiję pokyčiai neturės įtakos klientų konsultavimui ar paslaugų teikimui, tačiau tam tikri juridiniai susijungimo aspektai yra akt...
Įvykiai
Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, Nerimstant nepasitenkinimui dėl nuo rugsėjo įsigaliojusio vaikų maitinimo, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrai tarėsi, ką keisti, kad ir vaikai, ir mokytojai, ir tėvai suprastų sveikos mitybos naudą, ir kaip šviesti visuomenę nuo mažens. Tarp galimų konkrečių priemonių – pavyzdinis valgiaraštis mokykloms, kurių valgykloms nepavyksta pagaminti skanių patiekalų, valandos trukmės pietų pertraukos įved...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Vieniems svajonės yra tik laiko gaišimas, nuolatinių pasiteisinimų priežastis, kad nereikėtų jomis negalima, nes realybėje nėra nei laiko, nei pinigų. Kitiems svajonės – tai gyvenimo prasmės paieškos, galimybė atrasti save. Buvusiam „Vakarinės Palangos“ korespondentui Ždanui Rysevui laimėta žalia korta atvėrė duris į tolimąją ir anuomet nepažintą Ameriką.  Anuomet mažai keliavusiam žmogui prieš aštuoniolika metų atrasti didžiulės, daugiaku...
Sportas
Po Žemaitijos zonos Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių bokso žaidynių į finalą pateko septyni Palangos sporto centro boksininkai. Finalinės varžybos vyko spalio 10-13 d. Panevėžyje. Po pirmosios dienos kovų  į pusfinalius pateko D. Skripkauskas (svorio kategorija 54 kg), E. Biriukovas (sv. kat. 56 kg) ir L. Platukis (sv. kat. 59 kg). E. Biriukovas susitiko su panevėžiečiu  D. Vaitiekum ir turėjo pripažinti jo pranašumą bei tenkintis bronzos medaliu. Kitoj...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Lietuviai yra tauta, kurios šaknys, tradicijos, pati kilmė labai glaudžiai susijusi su gamta. Tad į mūsų kraują daugeliui įaugusi nuostata, jog medžiai yra šventi. O jų kirtimas opus ir daugelio diskusijų sulaukiantis klausimas. Palangos Savivaldybėje galioja Želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Bet juk daugelis juokauja, jog Lietuva – stebuklų šalis. Yra įstatymas, atsiras ir apstatymas. Todėl medžių kirtimo klausimas dažnai būna labai...
Įvykiai
Penktadienį, spalio 19 d., Palangos kurorto muziejuje įvyko Rumunijos ambasados atvežtos fotografijų parodos, skirtos 1918 metų Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui (švenčiamas gruodžio 1 d.), atidarymas. Parodos atidarymo renginyje dalyvavo Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu, mero patarėjas Pranas Žeimys, Seimo narys Antanas Vinkus, Kurorto muziejaus vadovė Virginija Paluckienė, kultūra, istorija bei fotografija...
Įvykiai
Atkurtos Lietuvos šimtmetį labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šį rudenį pažymės išskirtiniu būdu – spalio 19-20 d. organizuojama „Maisto banko“ akcija apims šimtą Lietuvos miestų ir miestelių. Šiemet ji skirta atokesniems regionams, kaimiškosioms vietovėms paremti. „Dažnai girdime sakant, kad skurdo ir aukštesnio pragyvenimo lygio netolygus pasiskirstymas mūsų šalyje bado akis. Išties miestuose aukojama ir maisto surenkama dosniau, tačiau nepritekl...