Izraeliečiai Palangos vardu rengiasi pavadinti vieną Eilato sankryžų

Žydrūnė Jankauskienė

Tai buvo pirmoji oficiali Palangos miesto savivaldybės atstovų kelionė į Izraelio kurortą, mūsų miestą-partnerį Eilatą. Bendradarbiavimo sutartį šie du, vienas nuo kito maždaug per keturis tūkstančius kilometrų nutolę, kurortai pasirašė pernai, vasario mėnesį, Palangos gintaro muziejuje. Tuomet tai buvo pirmas Eilato delegacijos vizitas. Į Palangą izraeliečiai žada atvykti ir vėl. Tiesa, šįkart norėtųsi, kad už lango būtų ne sniegas, o žaluma. Neseniai iš viešnagės Eilate grįžę palangiškiai dalijasi kelionės įspūdžiais.

 Miesto-partnerio Izraelyje idėja – prie kiekvieno įvažiavimo puikuotis savo draugais pasaulyje – patiko ir gali būti įgyvendinta ir Palangoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Pirma Palangos delegacija

Palangos delegacija, vadovaujama mero Šarūno Vaitkaus, viešėjo Eilate, nes mūsų miestas-partneris tuo metu šventė savo šešiasdešimtąjį gimtadienį. Be mero, į Izraelį vyko Savivaldybės administracijos vadovė Akvilė Kilijonienė, miesto Tarybos nariai Mindaugas Skritulskas, Donatas Elijošius bei kurorto vyriausias architektas Vytautas Indreika. „To pageidavo Eilato miesto vadovai. Jie prašė, jog atvyktų delegacija, kurią sudarytų skirtingas sritis atstovaujantys asmenys. Todėl be manęs – Savivaldybės mero, vyko administracijos vadovė, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto atstovas bei vyriausiasis kurorto architektas, – vardija Š.Vaitkus. – Beje, pastebėjome, kad Eilatas miestus-partnerius atsirenka labai atsakingai, tikrai nepriima bet kieno kvietimo bendradarbiauti. Ir mūsų partnerystės įžanga truko gana ilgai, tartis mums padėjo dabartinis Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas. Įdomu dar ir tai, kad tiek Palangai Eilatas, tiek Eilatui Palanga buvo tryliktasis miestas-partneris“.

Eilato meras M.Y. Halevi (antras iš dešinės) pageidavo, kad Palangos delegacijoje būtų skirtingas sritis kuruojantys specialistai

Meras priminė, kad mūsų miestas naujo partnerio nuo to laiko neįgijo, o štai Eilatas susidraugavo su miestu-partneriu Akapulko Meksikoje. Pastarojo meras su sutuoktine taip pat viešėjo palangiškių apsilankymo Eilate metu. Į šio Izraelio kurorto gimtadienį atskubėjo svečiai iš visame pasaulyje esančių miestų-partnerių, tokių kaip Los Andželas (JAV) ar Torontas (Kanada).

Dalykinė kelionė

Palangos meras sako, jog šiame kurorte jis lankėsi antrąjį kartą. Tad daugiau emocijų patyrė tie palangiškiai, kurie čia viešėjo pirmąsyk. Vienas jų – D.Elijošius.

Palangos delegacija buvo apgyvendinta viešbutyje, pro kurio kambario langus atsivėrė visas Eilato grožis

„Domėtis vietinių žmonių kultūra ar grožėtis peizažais nelabai turėjome laiko – dienotvarkė buvo griežtai sustyguota, viskas suplanuota nuo ryto iki vakaro, – primindamas, kad atėmus kelionei skirtą laiką, Palangos delegacija Eilate viešėjo tris dienas, pasakoja Tarybos turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas D.Elijošius. – Tačiau įspūdžių buvo tikrai daug, juk Eilatas – skirtingos nuo mūsų kultūros šalies kurortas, su savita architektūra, kraštovaizdžiu, žmonėmis, maistu ir papročiais. Kas man labiausiai krito į akis ir ką galiu atvirai pasakyti: Palangoje nepalyginamai švariau ir tvarkingiau. Tačiau vietiniai – labai šilti, labai nuoširdūs žmonės. Priešingai nei Lietuvoje gyvuojantis stereotipas, jog žydai – sukti, pelno sau siekiantys, patyrėme, kad Izraelyje yra kitaip. Eilato gyventojai mus pasitiko, vos išlipus iš lėktuvo, visur lydėjo, viską aiškino ir netgi padengė išlaidas“.

Užmezgė naudingų pažinčių

Vizito programoje buvo numatytas ir dalykinis susitikimas su Eilato meru Meiru Yitzhaku Halevi, kuris pernai lankėsi Palangoje.

„Jam įteikėme dovanas iš Palangos, tarp kurių – anglų kalba išleistas leidinys „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ ir istoriniais faktais paremtas filmas apie buvusią žydų kultūrą mūsų mieste, šios tautos palikimo pėdsakus, – pasakoja meras Š.Vaitkus. – Pastebėjome, kad šios mūsų dovanos, žydams, jų kultūrai parodytas dėmesys sujaudino izraeliečius. Nežinia, ar tai susiję, bet Palangos delegacijai Eilato miesto administracijos atstovai skyrė tikrai labai daug dėmesio ir savo laiko“.

Eilato meras ir kiti izraeliečiai neslėpė – palangiškių dovana jiems padarė didžiulį įspūdį

Pagrindinę renginių ciklo dieną, anot palangiškių, suvažiavo ne tik miestų-partnerių, kitų svečių būriai, o ir itin aukšto rango valstybės pareigūnai. „Eilato gimtadienyje dalyvavo trečias pagal svarbumą šalies žmogus – kariuomenės vadas. Jį saugojo gal dvi dešimtys apsaugos darbuotojų. Susipažinome ir su Izraelio turizmo ministru Yarivu Levinu. Paaiškėjo, kad jis ne tik žino, kas yra Lietuva, o ir yra viešėjęs mūsų šalyje. Su juo taip pat aptarėme bendradarbiavimo galimybes“, – tęsia Š.Vaitkus.

Š.Vaitkus asmeniškai susipažino ir aptarė bendradarbiavimo galimybes su Izraelio turizmo ministru Y.Levinu

Vizito metu Palangos delegacija susitiko ir bendravo su Eilato miesto partnerių atstovais iš Meksikos, Vokietijos, Amerikos, Kanados ir kitur.

Išskirtinis dėmesys saugumui

D.Elijošius akcentavo, kad šventės metu dalyvių saugumui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys.

„Pavyzdžiui, į renginius buvo galima patekti tik pateikus asmens dokumentą. Apsauga, patikrinimai Izraelyje ar bent jau šiame regione yra labai sustiprinti. Kai kada mums, europiečiams, toks vietinių apsaugos darbuotojų atsargumas, įtarumas galbūt net nebuvo malonus. Oro uoste jie atidžiai apžiūrinėjo kiekvieną daiktą, uždavinėjo labai daug klausimų ir tuo pačiu stebėjo kiekvieno mūsų reakciją. Tai buvo tarsi psichologinis testas, – pasakojo palangiškis. – Iš kitos pusės – nieko nuostabaus. Juk Eilatas įsikūręs tokioje vietoje, kur pakilus ant kalno, iškart gali pamatyti kelias valstybes. Vos už pusantro kilometro – jau Jordanija, už dvidešimties kilometrų – Egiptas, kiek tolėliau – Saudo Arabija. Tad mūsų mieste-partneryje geopolitinė padėtis, galima sakyti, įtempta. Nors turistais yra taip pasirūpinta, jog šie nieko ne tik nejustų, o ir nenujaustų“.

Eilatas priklauso pietiniam Negevo dykumos regionui, tad vandenį tenka filtruoti iš jūros

Parsivežė idėjų

Meras patvirtina, viešnagės Eilate metu nesijautė jokios įtampos. „Priešingai, mumis taip rūpinosi, tiek visur vedžiojo, jog nespėjome gaudyti naujovių. Parsivežėme daug įdomių minčių, kai kurias galbūt įgyvendinsime savo mieste, kai ką priderinsime prie savo architektūros, infrastruktūros. Pavyzdžiui, lankėmės miesto muziejuje, kurio įkūrėjas Šmulikas (taip jį vadina vietiniai) turi įdomių minčių apie tokio pobūdžio įstaigų ateitį, jų populiarumo didinimą. Šis vyras paaiškino, kad senoji muziejaus samprata, kai galima apžiūrėti vitrinose išdėliotus eksponatus, jau – atgyvena, – apie vieną iš parsivežtų idėjų pasakoja kurorto vadovas. – Mūsų partnerio atstovai taiko naujoves, technologijas, kad į muziejų pritrauktų kuo daugiau žmonių, kad čia turėtų kuo užsiimti ir patys mažiausi lankytojai. Todėl ne vienas Eilato muziejaus eksponatas yra interaktyvus, čia galima stebėti kaip per metus keitėsi miestas nuo pat jo įsikūrimo“.

Š.Vaitkus pastebi, kad Palangai tokio dalyko, greičiausiai, nepavyks įgyvendinti, nes mūsų miestas savo gyvavimą skaičiuoja šimtmečiais, o Eilatas – dar nesulaukė nė septyniasdešimtmečio (šią pakrantę arba prieigą prie Raudonosios jūros izraeliečiai atkovojo tik 1949 metais).

Įamžinta draugystė

Taip pat palangiškius sužavėjo tai, kad ties visais įvažiavimais į Eilato kurortą stovi stendai, kuriuose sužymėti visi miestai-partneriai ir vėliavomis pažymėta, kuriai valstybei jie atstovauja. Tokia idėja Š.Vaitkaus galvoje irgi, pasirodo, brendusi ir gali būti, kad netrukus bus įgyvendinta.

„Taip pat Eilate yra tradicija kiekvienam miestui-partneriui skirti po vieną kurorto gatvę, sankryžą. Palangai skirtos gatvės dar nėra, bet jau kalbama, jog mūsų miesto vardas bus suteiktas žiedinei sankryžai, – dalijasi Palangos delegacijos dalyviai. – Kai skridome atgalį Lietuvą, lėktuve mus užkalbino vilniečiai, kurie pasakė „naujieną“. Jie teiravosi, ar pastebėjom, kad prie Eilato miesto yra stendai su Lietuvos vėliavomis, o ten įrašytas Palangos vardas. Žmonės nepažino, kad mes ir esame palangiškiai – teko prisistatyti“.

Palangos meras Š.Vaitkus sako, kad vykdami į Eilato gimtadienį vežėsi pasiūlymą, kaip miestų partnerystė galėtų būti įamžinta Palangoje. „Šį pasiūlymą teikiame ne tik šiam miestui-partneriui, o visiems savo draugams. Gal kas nežino, pernai Baltų vienybės dienų metu Meilės alėjoje pasodinome Draugystės medį – tulpmedį. Prie jo pritvirtinome lentelę su Palangos miestų-partnerių vardais ir šalių vėliavomis. Nuo šio aukštaūgio Birutės parko link vedanti tako žalioji zona ir numatyta skirti užsienio valstybių miestų skulptūroms. Eilato miestas šią žinią pasitiko džiaugsmingai, minčiai pritarė ir pažadėjo pagaminti savo skulptūrą dar šiais metais. Tiesa, kada ji bus atgabenta, pasakyti sunku. Mat kaip tik per Baltų dienas (rugsėjo mėnesį) vyks Eilato miesto mero rinkimai“, – atvirai dėsto Š.Vaitkus.

Mūsų delegacija pastebėjo, kad vietiniai daug dėmesio skiria miesto mažajai architektūrai

Atsiras skulptūrų parkas

D.Elijošius sako, kad visiems miestams-partneriams bus siūloma pagaminti skulptūras, kurios viena kitos neužgožtų. „Tai reiškia, kad skulptūros negali būti aukštesnės nei du metrai, jos turi būti iki europadėklo išmatavimų ir pagamintos iš ilgaamžės medžiagos. Eilato meras sakė, jog jų skulptūra bus gaminama iš vietos iškasenos – granito. Taip pat kiekvieną skulptūrą puoš dviejų draugaujančių miestų vardai, bus nurodoma ir draugystės pradžios data“. Tokių skulptūrų parkas, pasak palangiškių, taps dar vienu traukos centru. Meras tiki, kad pasisvečiuoti į Palangą užsukę užsieniečiai tikrai norės įsiamžinti prie savo šalies skulptūros, atvaizdais dalinsis socialiniuose tinkluose, o tai tarnaus ir kaip tarptautinės draugystės ženklas, ir kaip Palangos garsinimas visame pasaulyje. Būtent todėl į Eilatą ir vyko vyriausiasis kurorto architektas. Posėdis šiuo klausimu Izraelio kurorte vyko net dvi valandas.

D.Elijošiui labai patiko idėja, kad į šventę aktyviai yra įtraukiami vaikai. Vietiniai palangiškiams paaiškino, kad šiai dienai visi mažieji (paties įvairiausio amžiaus) rengėsi iš anksto. Tokia čia gyvuojanti tradicija: scenoje pasirodo Izraelio estrados žvaigždės ir pradeda dainą, o ją tęsia visi miesto aikštėje susirinkę vaikai.

Didžiulį įspūdį lietuvaičiams paliko tai, kad į miesto šventę įtraukiamos minios vaikų

„Ir taip jie dainavo kelias valandas. Dar prie scenos buvo išrikiuoti būgnai, kuriais vaikai galėjo mušti, o netoli scenos kabojo didžiulis ekranas, kuriame ėjo dainos tekstas, jeigu kuris vaikas netyčia pamirštų dainos žodžius. Įspūdis, kai dainuoja visa aikštė jaunimo – išties užburiantis“, – dalijasi įspūdžiais D.Elijošius.

Kiekvienas penktadienis – šventė

Palangiškiai neslepia, jog jiems didžiausią įspūdį paliko tai, kaip žydai geba švęsti Šabą. Tai – kassavaitinė šeimos šventė, kurios metu draudžiama kurti ugnį ir naudotis bet kokiais elektros prietaisais. Šabas pradedamas švęsti penktadienio vakare, kai danguje pasirodo trys žvaigždės ir trunka parą – iki šeštadienio vakaro. D.Elijošius sako, kad šventė pasijuto nedelsiant – šeštadienį ne tik neveikė viešbučio liftai, nebuvo karštos kavos, bet ir neskraidė lėktuvai. Palangiškiai susidūrė ir su kita problema – viešbučio registratūroje negalėjo netgi užsiregistruoti sekmadienio skrydžiui.

Visgi meras Š.Vaitkus šioje tradicijoje įžvelgia daugiau pliusų nei minusų. „Ypač tai aktualu šiais laikais, kai dažna mūsų šeima vakarus leidžia nors ir visi kartu, bet tuo pačiu kiekvienas atskirai – įnikę į televizorius, kompiuterius, mobiliuosius telefonus. O Eilate jau penktadienio vakare visi į gatves išeina pasipuošę lyg tai būtų didžiausia metų šventė. Dar sužinojome, kad tądien visi šeimos nariai privalo grįžti į namus ir praleisti šeštadienį su šeima, su artimaisiais. Ir, kaip minėjau, ne šiaip praleisti, o aktyviai bendrauti. Tad šis žydų paprotys, šiame laikmetyje – didžiulė vertybė“.

Paklausti apie žydų maistą, patiekalus, palangiškiai sako negalintys išskirti nieko ypatingo. Merui labiausiai patikęs humusas – avinžirnių užtepėlė, tepama ant tenykštės duonos. D.Elijošius akcentavo, jog žydų racione nėra gyvulių, kurie neatrajoja, mėsos ir žuvies be žvynų patiekalų.

„Sykį stvėriau mėsos gabalą, manydamas, kad tai – šašlykas, o paaiškėjo, jog tai – kepenys“, – vieną iš kelionėje patirtų netikėtumų įvardija pašnekovas. Dar jis pastebėjo, kad vietos restoranuose klientams siūloma gal dešimties rūšių salotų užkąsti nemokamai, bet už kitus patiekalus jau reikia susimokėti. Dar vienas išskirtinumas – Eilatas neturi geriamojo vandens, tad maistui naudoja filtruotą Raudonosios jūros vandenį.

Bendradarbiavimas tęsis

Palangos delegacijos vadovas Š.Vaitkus sako kalbėjęs su dabartiniu Eilato meru, kuris bandys kandidatuoti dar kartą ir vadovauti Eilato kurortui jau ketvirtą kadenciją.

Lankydamiesi muziejuose palangiškiai ne tik susipažino su Eilatu, jo įkūrėjais ir įžymybėmis, o ir sužinojo, kas buvo Eilato vadovais

„Pas juos kadencija trunka penkerius metus. Tad M.Y. Halevi Eilatui vadovauja jau penkiolika metų, o šiam vyrui 65-eri. Tačiau meras tikisi būti dar kartą išrinktas ir po rinkimų atvykti į Palangą dar kartą. Tik nesinorėtų, kad antroji Eilato delegacijos viešnagė mūsų gražiame kurorte ir vėl būtų žiemą, – šypsosi Š.Vaitkus. – Svečiai ir anąkart kalbėjo, kad jiems pas mus labai šalta“.

Kai Eilate viešėjo palangiškių delegacija dienomis termometro stulpelis pakildavo beveik iki trisdešimties laipsnių šilumos, naktimis nusileisdavo iki dvidešimties. Tokia buvo ir vandens temperatūra. Palangiškiai juokauja, kad jie – svečiai iš Lietuvos nusivežė į Eilatą ir lietų.

Lietuvaičiams, kurie nori pavyti vasarą, atostogauti Eilate vasarį yra palankiausia, mat nuo kovo oras ima stipriai kaisti

„Paprastai per metus ten iškrenta iki dviejų centimetrų lietaus. Mes „nuvežėme“ dvigubai daugiau. Mums tai atrodė paprastas lietus, o vietiniams buvo tikra katastrofa. Pasirodo, jų pastatai tam nepritaikyti, gatvėse nėra lietaus kanalizacijos. Buvo sunku suprasti, kad tiek nedaug lietaus gali sukelti tikrą sąmyšį visuose restoranuose, viešbučiuose – visame kame buvo statomi kibirai, dubenys, nes per stogus vanduo lašėjo lyg per kiaurą rėtį“, – vaizdžiai pasakoja Š.Vaitkus.

Ir vis tik palangiškiai akcentuoja, kad lietuvaičiams, kurie nori pavyti vasarą, atostogauti Eilate šiuo metu yra palankiausia. Mat nuo kovo oras jau ima kaisti.

Grįžę mūsų miesto atstovai pasakoja, kad bendravimas su Eilatu tik įsibėgėja. Tik šįkart miestai-partneriai siekia jau pereiti į kitą lygmenį – keisis kultūros įstaigų delegacijomis, apgyvendins svečius savo šeimose. Eilato meras yra sakęs, kad jo tikslas – atverti savo miestą tarptautiniam turizmui. Jis vylėsi, kad tik gilindamiesi į vieni kitų gyvenimus, istoriją, galėsime labiau vieni kitus pažinti ir atrasti bendrumo.

Šarūnas Vaitkus Eilatas miestai partneriai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
146 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Spalio 23 dieną Kauno rajone atidarytas pažangiausias Kelių priežiūros valdymo centras (KPVC). KPVC specialistai naudodamiesi moderniomis technologijomis užtikrins efektyvesnį kelių priežiūros valdymą – geresnes eismo sąlygas. „Dabar visas „Kelių priežiūros“ dėmesys yra sutelktas į kelių priežiūros sprendimus ir analizę, kaip nuolat gerinti tiekiamų paslaugų kokybę. Mūsų pagrindinis tikslas yra efektyvi ir kokybiška kelių priežiūra, o viena iš priemonių, p...
Įvykiai
Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną beveik 15 000 lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų leis laiką su šeima bei artimaisiais – visos „Maximos“ parduotuvės gruodžio 25-ąją nedirbs. Prekybos tinklas taip pat informuoja pirkėjus, jog pirmąją Naujų metų dieną bei per šv. Velykas parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. Toks sprendimas priimtas įvertinus prekybos tinklo darbuotojų išsakytą poreikį dėl parduotuvių darbo laiko švenčių dienomis. „Siekiame...
Įvykiai
Rekordo siekimas, didžiuliai renginių mastai, erdvės visai šeimai pramogauti formavimas – tokia yra Palangos vasaros parko kasdienybė. Pagrindinis pramogų versle save atradusio verslininko, Vasaros parko steigėjo Dainiaus Drungilo siekis, kad emocijos kurtų gyvenimą, jį nuspalvintų šviesiomis spalvomis, o naudotis didžiausiu batutų parku galėtų visi: ir pasiturintys, ir likimo nuskriausti vaikai. Jis džiaugiasi, kad kasmetės socialinės akcijos – nemokamos...
Įvykiai
Žmonės mėgsta išsiskirti daugelyje sričių. Ne išimtis ir automobiliai. „Regitra“ jau nuo 2001 metų suteikia galimybę vairuotojams savo transporto priemonę paženklinti vardiniais numeriais. Ir kaip rodo statistika, norinčių išsiskirti kelyje kasmet daugėja. Vardinio numerio ženklo užrašą pasirenka pats asmuo. Viena esminių sąlygų – vardiniai numeriai, kurie yra skirti automobiliams, turi būti sudaryti ne daugiau kaip iš 6 simbolių, kurių vienas privalo būti...
Įvykiai
„Luminor“ bankas praneša perėjęs į galutinį Baltijos šalių integracijos etapą ir 2019 m. sausio 2 d. planuoja užbaigti juridinius susijungimo pokyčius. Jungimosi metu numatoma visiška bankų integracija, Baltijos šalyse operacijas vykdant per Estijoje veikiantį banką ir skyrius Lietuvoje ir Latvijoje. Juridiniai su integracija susiję pokyčiai neturės įtakos klientų konsultavimui ar paslaugų teikimui, tačiau tam tikri juridiniai susijungimo aspektai yra akt...
Įvykiai
Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, Nerimstant nepasitenkinimui dėl nuo rugsėjo įsigaliojusio vaikų maitinimo, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrai tarėsi, ką keisti, kad ir vaikai, ir mokytojai, ir tėvai suprastų sveikos mitybos naudą, ir kaip šviesti visuomenę nuo mažens. Tarp galimų konkrečių priemonių – pavyzdinis valgiaraštis mokykloms, kurių valgykloms nepavyksta pagaminti skanių patiekalų, valandos trukmės pietų pertraukos įved...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Vieniems svajonės yra tik laiko gaišimas, nuolatinių pasiteisinimų priežastis, kad nereikėtų jomis negalima, nes realybėje nėra nei laiko, nei pinigų. Kitiems svajonės – tai gyvenimo prasmės paieškos, galimybė atrasti save. Buvusiam „Vakarinės Palangos“ korespondentui Ždanui Rysevui laimėta žalia korta atvėrė duris į tolimąją ir anuomet nepažintą Ameriką.  Anuomet mažai keliavusiam žmogui prieš aštuoniolika metų atrasti didžiulės, daugiaku...
Sportas
Po Žemaitijos zonos Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių bokso žaidynių į finalą pateko septyni Palangos sporto centro boksininkai. Finalinės varžybos vyko spalio 10-13 d. Panevėžyje. Po pirmosios dienos kovų  į pusfinalius pateko D. Skripkauskas (svorio kategorija 54 kg), E. Biriukovas (sv. kat. 56 kg) ir L. Platukis (sv. kat. 59 kg). E. Biriukovas susitiko su panevėžiečiu  D. Vaitiekum ir turėjo pripažinti jo pranašumą bei tenkintis bronzos medaliu. Kitoj...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Lietuviai yra tauta, kurios šaknys, tradicijos, pati kilmė labai glaudžiai susijusi su gamta. Tad į mūsų kraują daugeliui įaugusi nuostata, jog medžiai yra šventi. O jų kirtimas opus ir daugelio diskusijų sulaukiantis klausimas. Palangos Savivaldybėje galioja Želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Bet juk daugelis juokauja, jog Lietuva – stebuklų šalis. Yra įstatymas, atsiras ir apstatymas. Todėl medžių kirtimo klausimas dažnai būna labai...