D. Varkalis: „Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“

 Dalia Bikauskaitė

Buvusiam laivų mechanikui, Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nariui Dionyzui Varkaliui labai skauda širdį dėl Šventosios. Skaitydamas laikraščiuose straipsnius apie vis naujas idėjas, kaip būtų galima palengvinti laivelių išplaukimą į jūrą ir be molų rekonstrukcijos (žinia, jie brangiai kainuoja, todėl nusprendžiama geriau nieko nedaryti), piktinasi, kad niekas neįvertina sovietmečiu įgytos patirties.

Įplaukimas į Šventosios uostą nuolat buvo komplikuotas. ve.lt nuotr.

Pasak D. Varkalio, Šventojoje jau yra trečioji jo šeimos karta. Prieškarinėje Lietuvoje ten banke dirbo jo uošvis, jis pats su žemsiurbe daugiau kaip 5 metus valė laivybos kanalą, o dabar ir jo anūkas archeologas ten kasinėja jau trečius metus.

Nusprendė pirkti žemsiurbę

Apie 1957 metus, pasak D. Varkalio, Šventosios uostas priklausė Klaipėdos jūrų uostui, o Žuvies pramonės ministerija buvo Lietuvos uostamiestyje. Svarbiausias uosto uždavinys - pasirūpinti laivų išplaukimu į jūrą, mat Šventosios žvejų kolūkiui buvo duotas planas, kiek privalo sugauti žuvų.

Įplaukimas į Šventosios uostą ir tada buvo komplikuotas. Seni žvejai pasakoja, kad 1945 metais sovietų karo laivai buvo įplaukę į uostą, prisišvartavo, bet pasisuko šiaurės vakarų vėjas ir smėlis užnešė farvaterį. Kariai pasigamino plaustų, ant jų sudėjo prieštankines minas ir susprogdino, kad laivai vėl galėtų išplaukti į jūrą.

Vėliau, žinoma, bandyta ir kitaip valyti farvaterį. Klaipėdos uostas turėjo du vienodus vilkikus „Burun“ ir „Rešytelnyj“ („Ryžtingas“). Vienas iš jų buvo nusiųstas į Šventąją, nes manyta, kad jis galės praplauti farvaterį. Principas paprastas: vilkikas pritvirtintas lynais, duoda visą eigą, varikliai dirba, sukasi du sraigtai ir smėlis varomas į jūrą. Tačiau pasirodė, kad smėlis tuojau pat „suvalgė“ ir sraigtus, ir velenus. Taigi viskas labai brangiai kainavo. Tada buvo nutarta nupirkti žemsiurbę.

Naują žemsiurbę, kurios visa įgula buvo iš Klaipėdos žvejybos uosto, Šventojoje sumontavo kapitonas ir vyriasiasis mechanikas, bet neiškonservavo. „Varikliai buvo pilni tepalų. Prieš juos paleidžiant reikėjo juos išvalyti. Kadangi jie to nepadarė, užvedė motorus, viskas viduje užsidegė. Teko variklius vėl išardyti“, - pasakojo pokalbininkas.

Įvyko konfliktas - žvejai negalėjo išplaukti į jūrą, nes nauja žemsiurbė nedirbo.

Į Šventąją pažiūrėti, kas vyksta, kodėl nedirba naujoji žemsiurbė, nuvyko ir ministras, ir žvejybos uosto viršininkas. Ir rado visus įgulos narius girtut girtutėlius. Visa įgula buvo „nuimta“ iš laivo.

„Viską turėjau spręsti pats“

1957 metų gruodžio 3 d. D. Varkalis grįžo iš jūros. Iš Tralerių laivyno bazės buvo pervestas dirbti į Klaipėdos žvejybos uostą, o tada komandiruotas darbuotis į Šventąją - priimti žemsiurbę iš tos girtos įgulos. Pasak jo paties, tada net nežinojo, kur tokia yra, tik tiek, kad kažkur už Palangos.

„Mano užduotis - kad laivai išplauktų į jūrą, kad visą laiką jie galėtų naudotis farvateriu. Jokių nurodymų, kaip tai padaryti, nebuvau gavęs, viską turėjau spręsti pats. Buvome „užsirovę“ ant tų minų, kurių buvo gana daug likusių nesprogusių - kariškiai sunkvežimiais jas vežė. Mėnesį buvome sustabdę darbus dėl tų minų“ - pasakojo D. Varkalis.

Pasak jo, tada jie galėjo pasiekti nuo vandens paviršiaus 6 metrų gylį, bet iki tiek nebuvo kasama, tik iki 4-5 metrų. „Per mėnesį farvateris buvo visiškai iškastas. Tačiau, kai pasisukdavo šiaurės vakarų vėjas ir pūsdavo savaitę dvi, nelikdavo jokių mūsų darbo pėdsakų. Galėdavai vaikščioti su batukais. Tada vėl kasdavome iš naujo. Ir taip buvo dirbama 5,5 metų“ - dalijosi prisiminimais D. Varkalis. Paskui pasirodė, kad žvejybos uostui tai labai nenaudinga, nes brangiai kainuoja - reikėjo išlaikyti 12 įgulos narių. Tada nutarta tą žemsiurbę perduoti Šventosios žvejų kolūkiui. Jie ją naudojo tol, kol sugedo. Remontui žvejai neturėjo pinigų ir ji buvo nurašyta.

„Man skaudu“

Kai D. Varkalis atvažiavo dirbti į Šventąją, pamatė tikrą idilę - kvepėjo derva ir žuvimis. Veikė žuvų apdorojimo įmonė, buvo rūkomos net silkės. Žmonės turėjo darbo. Kurį laiką Šventosios uostas turėjo ir savo elektrinę, paskui tik buvo prijungta prie bendros Lietuvos sistemos. Nors ten buvo griežta pasienio zona, į kurią buvo galima įvažiuoti tik su leidimais, kurorto tada ten nebuvo, kratyti žuvis iš žvejų tinklų susirinkdavo aplinkinių kaimų gyventojai. Už tinklų kratymą jiems duodavo kibirą silkių.

„Mano žemkasėje visi - ir matrosai, ir motoristai, ir gervininkai - buvo vietiniai gyventojai kuršiai. Jų gyvenimas buvo savotiškas. Pirmiausia jie žuvis džiovindavo, prisidėdavo maišus džiovintų žuvų. Sūdydavosi žiobrius. Pagrindinis maistas - atmirkytos menkės, troškintos su bulvėmis ir grietine. Ten daržų nebuvo, obelys neaugdavo, nes visur smėlis.

Dabar tų kuršių belikęs vienas kitas. Šventoji visiškai pasikeitusi. Anot D. Varkalio, sudarkyta visa. Dar prieškarinės Lietuvos žmonės tikėjo, kad ten bus uostas. Prieš karą joje buvo ir laivų statykla, kurioje žvejams buvo statomi kuteriai. Buvo privežta daug ąžuolų, pastatyta apie 12 kuterių, dyzeliniai varikliukai buvo atgabenami iš Švedijos. Vienas tų kuterių buvo skirtas gyvoms žuvims plukdyti - triumai buvo sugraižyti skylėmis. Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“, - sako D. Varkalis.

„Vakarų ekspresas“

Šventosios Uostas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
91 peržiūra rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Ernestas Naprys Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje vadovais teigė, kad jo neįtikina pasakymas, jog Lietuva turi vienas iš mažiausių kainų visoje ES, todėl Vyriausybė imsis žadėtų permainų. Tarp jų - griežtesnis esamų prekybininkų reguliavimas, smulkių prekybininkų skatinimas, ribojimai dirbti sekmadienį, turgavietės. Premjeras kvies ir 12 prekybos tinklų iš Europos į Lietuvą. Priemonės esą grįstos gerais norais...
Sportas
Rugsėjo 20 dieną 18 val. Vilnius, LFF stadionas. Ankstesnės rungtynės: 1:1, 3:1, 0:1 Šeštadienį sutriuškintos „Palangos“ laukia ne ką mažiau motyvuotas bei pavojingas varžovas Vilniuje. „Trakai“ paleido pergalę iš rankų paskutinėje A lygos akistatoje su „Stumbru“, o panašus scenarijus artimiausiame mače kainuotų labai brangiai. Iki ketvirto rato pabaigos „riteriai“ sužais ketverias rungtynes, kuriose po du kartus susitiks su lyderiais – „Sūduva“ bei „Žalgi...
Įvykiai
Daugelis specialistų rekomenduoja kūdikį pradėti primaitinti nuo 4–6 mėnesių. Tačiau tai nereiškia, kad tokio amžiaus vaikas gali drąsiai sėsti prie suaugusiųjų stalo ir ragauti visko, kas ten padėta. Tinklalapis babygaga.com pateikia sąrašą produktų, kurių neduoti vaikams iki vienerių metų. Medus Remiantis portale „Babble“ pateikta informacija, meduje gali būti Clostridium botulinum sporų. Besidaugindamos vaiko žarnyne jos gali sukelti infekcinę ligą – bo...
Įvykiai
Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium....
Įvykiai
Trumpėjant dienoms šalies vairuotojai kaip ir kasmet vis dažniau susiduria su „nematomais“ pėsčiaisiais. Nors atšvaitai pamažu populiarėja ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų, tačiau pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir net tamsių spalvų drabužiai sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką pakliūti į eismo įvykį. „Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipi...
Įvykiai
Savaitgalį Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai apskrities miestuose bei rajonuose atliko policines priemones, skirtas transporto vairuotojų blaivumo ir važiavimo greičio kontrolei. Iš viso patikrinti 709 automobiliai, autobusiukai, motociklai, motoroleriai, dviračiai. Kretingos rajone patikrintos 135 transporto priemonės, nustatyti 8 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Klaipėdos m. atliktų priemonių metu pareigūnai...
Įvykiai
Antradienio vakarą žurnalisto Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“, tiesioginės delfi.lt konferencijos metu, konservatorė Ingrida Šimonytė pripažino, jog jau yra apsisprendusi siekti prezidento posto. „Taip, iš esmės jau esu apsisprendus. Dar yra likęs vienas kitas dalykas, kuris man atrodo svarbus. Atsakymo dar nesu parašiusi, bet ir nesu dar gavusi pirmininko laiško“, - sakė konservatorė.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) par...
Įvykiai
Lauryna Vireliūnaitė Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui pateikė Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo pataisas, pagal kurias notarų ir antstolių įkainių nebereikėtų derinti su visus notarus ir antstolius vienijančiais Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais. Už Antstolių įstatymo pataisas balsavo 86 Seimo nariai, 7 susilaikė. Tarp susilaikiusių – 6 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai ir šią frakciją palikęs ir dabar Mi...
Įvykiai
Šio vasaros sezono metu kelininkams visoje Lietuvoje gamtos reiškinių padarinius keliuose teko likviduoti 223 kartus. 106 kartus kelių priežiūros specialistams teko tvarkyti dėl liūčių atsiradusias nuošliaužas bei pakelės šlaitus. 117 kartų reikėjo užtaisyti ar užpilti lietaus išplautas duobes bei kelio nelygumus, šalinti dėl audros nuvirtusius ar pavojingai pasvirusius medžius. Daugiausia tokių darbų atlikta liepos mėnesį. Daugiausia įvykių – Rytų Lietuvo...