D. Varkalis: „Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“

 Dalia Bikauskaitė

Buvusiam laivų mechanikui, Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nariui Dionyzui Varkaliui labai skauda širdį dėl Šventosios. Skaitydamas laikraščiuose straipsnius apie vis naujas idėjas, kaip būtų galima palengvinti laivelių išplaukimą į jūrą ir be molų rekonstrukcijos (žinia, jie brangiai kainuoja, todėl nusprendžiama geriau nieko nedaryti), piktinasi, kad niekas neįvertina sovietmečiu įgytos patirties.

Įplaukimas į Šventosios uostą nuolat buvo komplikuotas. ve.lt nuotr.

Pasak D. Varkalio, Šventojoje jau yra trečioji jo šeimos karta. Prieškarinėje Lietuvoje ten banke dirbo jo uošvis, jis pats su žemsiurbe daugiau kaip 5 metus valė laivybos kanalą, o dabar ir jo anūkas archeologas ten kasinėja jau trečius metus.

Nusprendė pirkti žemsiurbę

Apie 1957 metus, pasak D. Varkalio, Šventosios uostas priklausė Klaipėdos jūrų uostui, o Žuvies pramonės ministerija buvo Lietuvos uostamiestyje. Svarbiausias uosto uždavinys - pasirūpinti laivų išplaukimu į jūrą, mat Šventosios žvejų kolūkiui buvo duotas planas, kiek privalo sugauti žuvų.

Įplaukimas į Šventosios uostą ir tada buvo komplikuotas. Seni žvejai pasakoja, kad 1945 metais sovietų karo laivai buvo įplaukę į uostą, prisišvartavo, bet pasisuko šiaurės vakarų vėjas ir smėlis užnešė farvaterį. Kariai pasigamino plaustų, ant jų sudėjo prieštankines minas ir susprogdino, kad laivai vėl galėtų išplaukti į jūrą.

Vėliau, žinoma, bandyta ir kitaip valyti farvaterį. Klaipėdos uostas turėjo du vienodus vilkikus „Burun“ ir „Rešytelnyj“ („Ryžtingas“). Vienas iš jų buvo nusiųstas į Šventąją, nes manyta, kad jis galės praplauti farvaterį. Principas paprastas: vilkikas pritvirtintas lynais, duoda visą eigą, varikliai dirba, sukasi du sraigtai ir smėlis varomas į jūrą. Tačiau pasirodė, kad smėlis tuojau pat „suvalgė“ ir sraigtus, ir velenus. Taigi viskas labai brangiai kainavo. Tada buvo nutarta nupirkti žemsiurbę.

Naują žemsiurbę, kurios visa įgula buvo iš Klaipėdos žvejybos uosto, Šventojoje sumontavo kapitonas ir vyriasiasis mechanikas, bet neiškonservavo. „Varikliai buvo pilni tepalų. Prieš juos paleidžiant reikėjo juos išvalyti. Kadangi jie to nepadarė, užvedė motorus, viskas viduje užsidegė. Teko variklius vėl išardyti“, - pasakojo pokalbininkas.

Įvyko konfliktas - žvejai negalėjo išplaukti į jūrą, nes nauja žemsiurbė nedirbo.

Į Šventąją pažiūrėti, kas vyksta, kodėl nedirba naujoji žemsiurbė, nuvyko ir ministras, ir žvejybos uosto viršininkas. Ir rado visus įgulos narius girtut girtutėlius. Visa įgula buvo „nuimta“ iš laivo.

„Viską turėjau spręsti pats“

1957 metų gruodžio 3 d. D. Varkalis grįžo iš jūros. Iš Tralerių laivyno bazės buvo pervestas dirbti į Klaipėdos žvejybos uostą, o tada komandiruotas darbuotis į Šventąją - priimti žemsiurbę iš tos girtos įgulos. Pasak jo paties, tada net nežinojo, kur tokia yra, tik tiek, kad kažkur už Palangos.

„Mano užduotis - kad laivai išplauktų į jūrą, kad visą laiką jie galėtų naudotis farvateriu. Jokių nurodymų, kaip tai padaryti, nebuvau gavęs, viską turėjau spręsti pats. Buvome „užsirovę“ ant tų minų, kurių buvo gana daug likusių nesprogusių - kariškiai sunkvežimiais jas vežė. Mėnesį buvome sustabdę darbus dėl tų minų“ - pasakojo D. Varkalis.

Pasak jo, tada jie galėjo pasiekti nuo vandens paviršiaus 6 metrų gylį, bet iki tiek nebuvo kasama, tik iki 4-5 metrų. „Per mėnesį farvateris buvo visiškai iškastas. Tačiau, kai pasisukdavo šiaurės vakarų vėjas ir pūsdavo savaitę dvi, nelikdavo jokių mūsų darbo pėdsakų. Galėdavai vaikščioti su batukais. Tada vėl kasdavome iš naujo. Ir taip buvo dirbama 5,5 metų“ - dalijosi prisiminimais D. Varkalis. Paskui pasirodė, kad žvejybos uostui tai labai nenaudinga, nes brangiai kainuoja - reikėjo išlaikyti 12 įgulos narių. Tada nutarta tą žemsiurbę perduoti Šventosios žvejų kolūkiui. Jie ją naudojo tol, kol sugedo. Remontui žvejai neturėjo pinigų ir ji buvo nurašyta.

„Man skaudu“

Kai D. Varkalis atvažiavo dirbti į Šventąją, pamatė tikrą idilę - kvepėjo derva ir žuvimis. Veikė žuvų apdorojimo įmonė, buvo rūkomos net silkės. Žmonės turėjo darbo. Kurį laiką Šventosios uostas turėjo ir savo elektrinę, paskui tik buvo prijungta prie bendros Lietuvos sistemos. Nors ten buvo griežta pasienio zona, į kurią buvo galima įvažiuoti tik su leidimais, kurorto tada ten nebuvo, kratyti žuvis iš žvejų tinklų susirinkdavo aplinkinių kaimų gyventojai. Už tinklų kratymą jiems duodavo kibirą silkių.

„Mano žemkasėje visi - ir matrosai, ir motoristai, ir gervininkai - buvo vietiniai gyventojai kuršiai. Jų gyvenimas buvo savotiškas. Pirmiausia jie žuvis džiovindavo, prisidėdavo maišus džiovintų žuvų. Sūdydavosi žiobrius. Pagrindinis maistas - atmirkytos menkės, troškintos su bulvėmis ir grietine. Ten daržų nebuvo, obelys neaugdavo, nes visur smėlis.

Dabar tų kuršių belikęs vienas kitas. Šventoji visiškai pasikeitusi. Anot D. Varkalio, sudarkyta visa. Dar prieškarinės Lietuvos žmonės tikėjo, kad ten bus uostas. Prieš karą joje buvo ir laivų statykla, kurioje žvejams buvo statomi kuteriai. Buvo privežta daug ąžuolų, pastatyta apie 12 kuterių, dyzeliniai varikliukai buvo atgabenami iš Švedijos. Vienas tų kuterių buvo skirtas gyvoms žuvims plukdyti - triumai buvo sugraižyti skylėmis. Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“, - sako D. Varkalis.

„Vakarų ekspresas“

Šventosios Uostas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
91 peržiūra spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dana Lukauskienė Ruduo – tai metas, kuomet šurmulingąjį vasaros sezoną keičia ramesnis periodas. Pamažu mažėja ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų J.Basanavičiaus gatvėje, uždaromi vasarą veikę pramogų atrakcionai ir automatai. Vieni jų išvežami, o kiti vis dar stovi, savo mažytėmis švieselėmis vilioja poilsiautojus įmesti pinigą ir žaisti. Bet ar visi atrakcionų savininkai vienodai sąžiningi? Verste verčia keikti kurortą J.Basanavičiaus gatvėje žmonių dė...
Įvykiai
Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir pereisime į žiemos laiką. Žiemos laikas tęsis iki kitų metų kovo paskutinio sekmadienio. Tikėtina, kad 2019 metų kovą bus paskutinis kartas, kai teks sukioti laikrodžius, po to turėtų įsigalėti tik vasaros laikas. Tokį siūlymą, nuo 2019 metų atsisakyti laiko sukiojimo, šių metų rugsėjį pranešė Europos Komisija. Europos Sąjungos narės dėl to turėtų sutarti ats...
Įvykiai
Šį rytą Klaipėdos uoste prisišvartavo paskutinis šį sezoną kruizinis laivas – su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas „Marco Polo“. Šiais metais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuko 58 kartus, jais atplaukė apie 70 tūkstančių svečių. Neįprastai daug šį sezoną apsilankė laivų, kuriems vizitas Klaipėdoje buvo pirmas. Tokių laivų kapitonams įteikiamas uostamiesčio herbas. Įprastai per metus tokių laivų būna 4–5, šiemet jų – 7. Pirmą kartą į Klaipėdą užsuko laiv...
Įvykiai
Laura Gabrilavičiūtė Nors rugsėjo mėnesį Lietuvoje sparčiai – daugiau nei dešimtadaliu – augo elektros energijos gamybos apimtys, tačiau kaina beveik nepakito ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Kainas regione lėmė skirtingos priežastys Pirmąjį rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, elektros kainos sumenko beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Lietuvoje ir Latvijoje kainos beveik nepakito ir siekė atitinkamai 59,11 EUR/MWh ir 58,99 EUR/MWh. Tik...
Įvykiai
Vilija Andrulevičiūtė, Verslo, ypač eksportuojančio, nuotaika gali gan gerai atskleisti galimus ekonominio aktyvumo pokyčius, krizės nuojautas. Taip LRT.lt sako SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas. Savo ruožtu banko „Citadele“ Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė komentuoja tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad 6 proc. įmonių nujaučia krizę jau kitąmet, 13 proc. – ekonomikos nuosmukį Lietuvoje. „Citadele“ bank...
Sportas
Telšių „Telšiai“ (3-1) savo aikštėje 105:89 (28:29, 24:27, 25:11, 28:22) įveikė iki šių rungtynių turnyrinės lentelės viršuje buvusius Palangos „Kuršius“ (3-2). Rungtynės prasidėjo su dideliu intensyvumu, o po pirmosios rungtynių pusės Jaleno Riley vedami „Kuršiai“ pirmavo prieš šeimininkus 56:52. Vis dėlto Telšių krepšininkai labai gerai sužaidė trečiąjį rungtynių ketvirtį, kurį laimėjo 25:11 ir susikrovė dviženklę persvarą (77:67), o ketvirtajame kėlinyj...
Įvykiai
Žaneta Skersytė Norint pajusti Čikagos dvasią ne visada būtina važiuoti į Ameriką. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuziklas „Čikaga“ atvyksta pas jus - gruodį šią seksualumu persmelktą, kriminalinę satyrą išvysite didžiausių šalies miestų – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus – arenose. Klaipėdiečiai pirmieji pasaulinio garso miuziklą išdrįso perkelti į arenas ir tai su kaupu pasiteisino. „Čikagos“ scenografė Renata Valčik šiemet apdovanota „Auksiniu scen...
Kriminalai
Ingrida Steniulienė Ugniagesio šeimą pražudęs neblaivus vairuotojas turi kalėti 10 metų, ketvirtadienį patvirtino Klaipėdos apygardos teismas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Igoris Cvetkovas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo neblaivus, anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir išvadų nepadarė. „Teismas nematė pagrindo keisti bausmės“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė. Per I. Cvetkovo sukeltą avariją žuvo trys žm...
Sportas
Praėjusios savaitės Nacionalinės krepšinio lygos MVP tapęs Palangos „Kuršių“ įžaidėjas Jalenas Riley mėgaujasi leidžiamu laiku ir krepšiniu Lietuvoje. 25-erių metų 182 cm ūgio atakų organizatorius vidutiniškai pelno po 28,9 taško ir yra rezultatyviausias pirmenybių krepšininkas, o jo traukiama Palangos ekipa laimėjo 3 rungtynes iš 4. Praėjusiame ture jam MVP apdovanojimą jam garantavo 28 taškų, 5 atkovotų kamuolių ir 32 naudingumo balų vidurkiai. Interviu...