D. Varkalis: „Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“

 Dalia Bikauskaitė

Buvusiam laivų mechanikui, Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės nariui Dionyzui Varkaliui labai skauda širdį dėl Šventosios. Skaitydamas laikraščiuose straipsnius apie vis naujas idėjas, kaip būtų galima palengvinti laivelių išplaukimą į jūrą ir be molų rekonstrukcijos (žinia, jie brangiai kainuoja, todėl nusprendžiama geriau nieko nedaryti), piktinasi, kad niekas neįvertina sovietmečiu įgytos patirties.

Įplaukimas į Šventosios uostą nuolat buvo komplikuotas. ve.lt nuotr.

Pasak D. Varkalio, Šventojoje jau yra trečioji jo šeimos karta. Prieškarinėje Lietuvoje ten banke dirbo jo uošvis, jis pats su žemsiurbe daugiau kaip 5 metus valė laivybos kanalą, o dabar ir jo anūkas archeologas ten kasinėja jau trečius metus.

Nusprendė pirkti žemsiurbę

Apie 1957 metus, pasak D. Varkalio, Šventosios uostas priklausė Klaipėdos jūrų uostui, o Žuvies pramonės ministerija buvo Lietuvos uostamiestyje. Svarbiausias uosto uždavinys - pasirūpinti laivų išplaukimu į jūrą, mat Šventosios žvejų kolūkiui buvo duotas planas, kiek privalo sugauti žuvų.

Įplaukimas į Šventosios uostą ir tada buvo komplikuotas. Seni žvejai pasakoja, kad 1945 metais sovietų karo laivai buvo įplaukę į uostą, prisišvartavo, bet pasisuko šiaurės vakarų vėjas ir smėlis užnešė farvaterį. Kariai pasigamino plaustų, ant jų sudėjo prieštankines minas ir susprogdino, kad laivai vėl galėtų išplaukti į jūrą.

Vėliau, žinoma, bandyta ir kitaip valyti farvaterį. Klaipėdos uostas turėjo du vienodus vilkikus „Burun“ ir „Rešytelnyj“ („Ryžtingas“). Vienas iš jų buvo nusiųstas į Šventąją, nes manyta, kad jis galės praplauti farvaterį. Principas paprastas: vilkikas pritvirtintas lynais, duoda visą eigą, varikliai dirba, sukasi du sraigtai ir smėlis varomas į jūrą. Tačiau pasirodė, kad smėlis tuojau pat „suvalgė“ ir sraigtus, ir velenus. Taigi viskas labai brangiai kainavo. Tada buvo nutarta nupirkti žemsiurbę.

Naują žemsiurbę, kurios visa įgula buvo iš Klaipėdos žvejybos uosto, Šventojoje sumontavo kapitonas ir vyriasiasis mechanikas, bet neiškonservavo. „Varikliai buvo pilni tepalų. Prieš juos paleidžiant reikėjo juos išvalyti. Kadangi jie to nepadarė, užvedė motorus, viskas viduje užsidegė. Teko variklius vėl išardyti“, - pasakojo pokalbininkas.

Įvyko konfliktas - žvejai negalėjo išplaukti į jūrą, nes nauja žemsiurbė nedirbo.

Į Šventąją pažiūrėti, kas vyksta, kodėl nedirba naujoji žemsiurbė, nuvyko ir ministras, ir žvejybos uosto viršininkas. Ir rado visus įgulos narius girtut girtutėlius. Visa įgula buvo „nuimta“ iš laivo.

„Viską turėjau spręsti pats“

1957 metų gruodžio 3 d. D. Varkalis grįžo iš jūros. Iš Tralerių laivyno bazės buvo pervestas dirbti į Klaipėdos žvejybos uostą, o tada komandiruotas darbuotis į Šventąją - priimti žemsiurbę iš tos girtos įgulos. Pasak jo paties, tada net nežinojo, kur tokia yra, tik tiek, kad kažkur už Palangos.

„Mano užduotis - kad laivai išplauktų į jūrą, kad visą laiką jie galėtų naudotis farvateriu. Jokių nurodymų, kaip tai padaryti, nebuvau gavęs, viską turėjau spręsti pats. Buvome „užsirovę“ ant tų minų, kurių buvo gana daug likusių nesprogusių - kariškiai sunkvežimiais jas vežė. Mėnesį buvome sustabdę darbus dėl tų minų“ - pasakojo D. Varkalis.

Pasak jo, tada jie galėjo pasiekti nuo vandens paviršiaus 6 metrų gylį, bet iki tiek nebuvo kasama, tik iki 4-5 metrų. „Per mėnesį farvateris buvo visiškai iškastas. Tačiau, kai pasisukdavo šiaurės vakarų vėjas ir pūsdavo savaitę dvi, nelikdavo jokių mūsų darbo pėdsakų. Galėdavai vaikščioti su batukais. Tada vėl kasdavome iš naujo. Ir taip buvo dirbama 5,5 metų“ - dalijosi prisiminimais D. Varkalis. Paskui pasirodė, kad žvejybos uostui tai labai nenaudinga, nes brangiai kainuoja - reikėjo išlaikyti 12 įgulos narių. Tada nutarta tą žemsiurbę perduoti Šventosios žvejų kolūkiui. Jie ją naudojo tol, kol sugedo. Remontui žvejai neturėjo pinigų ir ji buvo nurašyta.

„Man skaudu“

Kai D. Varkalis atvažiavo dirbti į Šventąją, pamatė tikrą idilę - kvepėjo derva ir žuvimis. Veikė žuvų apdorojimo įmonė, buvo rūkomos net silkės. Žmonės turėjo darbo. Kurį laiką Šventosios uostas turėjo ir savo elektrinę, paskui tik buvo prijungta prie bendros Lietuvos sistemos. Nors ten buvo griežta pasienio zona, į kurią buvo galima įvažiuoti tik su leidimais, kurorto tada ten nebuvo, kratyti žuvis iš žvejų tinklų susirinkdavo aplinkinių kaimų gyventojai. Už tinklų kratymą jiems duodavo kibirą silkių.

„Mano žemkasėje visi - ir matrosai, ir motoristai, ir gervininkai - buvo vietiniai gyventojai kuršiai. Jų gyvenimas buvo savotiškas. Pirmiausia jie žuvis džiovindavo, prisidėdavo maišus džiovintų žuvų. Sūdydavosi žiobrius. Pagrindinis maistas - atmirkytos menkės, troškintos su bulvėmis ir grietine. Ten daržų nebuvo, obelys neaugdavo, nes visur smėlis.

Dabar tų kuršių belikęs vienas kitas. Šventoji visiškai pasikeitusi. Anot D. Varkalio, sudarkyta visa. Dar prieškarinės Lietuvos žmonės tikėjo, kad ten bus uostas. Prieš karą joje buvo ir laivų statykla, kurioje žvejams buvo statomi kuteriai. Buvo privežta daug ąžuolų, pastatyta apie 12 kuterių, dyzeliniai varikliukai buvo atgabenami iš Švedijos. Vienas tų kuterių buvo skirtas gyvoms žuvims plukdyti - triumai buvo sugraižyti skylėmis. Man skaudu matyti, kas dabar vyksta Šventojoje“, - sako D. Varkalis.

„Vakarų ekspresas“

Šventosios Uostas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
91 peržiūra rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva", lrt.lt Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos vairuotojų turimų dokumentų tvarkos pasekmė. Taip LRT TELEVIZIJAI sako advokatas Karolis Rugys. Specialisto teigimu, tai ypač pastebima eismo įvykių metu, kai reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją: „Čia iškyla problemų, kuomet neturime automobilio registracijos bei draudimo dokumentų.“ Nuo šių metų liepos mėnesio...
Įvykiai
Ketvirtadienį Palangos paplūdimyje susirinko geriausi šalies pajūrio gelbėtojai – kurorte vyko aštuntasis Baltijos jūros gelbėjimo čempionatas. Jame jėgas išbandyti ryžosi keturios gelbėtojų komandos: Palangos, Klaipėdos, Smiltynės ir Neringos. Geriausiai čempionate pasirodė ir pelnyta pergale džiaugėsi palangiškiai. Palangoje susirinkę geriausi šalies Baltijos jūros gelbėtojai savo sugebėjimus demonstravo tiek individualiose, tiek ir komandinėse rungtyse,...
Įvykiai
Agnė Barauskienė Vasarą sodybose ir sodų bendrijose verdantis gyvenimas privilioja ir ilgapirščius – bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiemet fiksuoja dešimtadaliu daugiau vagysčių iš vasarnamių negu prieš metus. Pastebima, kad vagys sodybose ir soduose aktyviausiai šeimininkauja gegužės-rugpjūčio mėnesiais, o jų grobiu tampa ne tik brangi sodo technika, elektronikos įrenginiai, bet ir statybinės medžiagos, laisvalaikio priemonės, baldai ar net maisto atsargos...
Įvykiai
Popiežius Pranciškus yra daugiau nei 300 kunigų pedofilų Jungtinėse Valstijose, kaltinamų per septynis dešimtmečius lytiškai išnaudojus per tūkstantį vaikų, aukų pusėje, ketvirtadienį pareiškė Vatikanas. „Aukos turėtų žinoti, kad popiežius yra jų pusėje“, – rašoma Vatikano pareiškime, išplatintame po to, kai antradienį didžioji prisiekusiųjų žiuri paskelbė šokiruojančią ataskaitą apie Katalikų Bažnyčios vykdytą sisteminį seksualinių nusikaltimų prieš maža...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Sakoma, mūsų gyvenime stebuklų nebūna. O štai praėjusį sekmadienį nutiko neįtikėtinas dalykas: vos per kelias minutes pradingo gelžbetoninis tiltas per Rąžės upę, kuris nuo seno jungė Žiogupės gatvę su Vėžių gatvės kvartalu. Kas šventą dieną galėjo nugvelbti taip reikalingą gyventojams tiltą? Sugrįžti nebegalėjo Vagysčių būna įvairių, tačiau tai, kad ilgapirščiai kėsintųsi į tiltą, ko gero, retas atvejis. Pirmadienio rytą redakciją pasiekė...
Įvykiai
Per artimiausius kelerius metus rekonstravus Palangos oro uosto tūpimo–pakilimo taką, iš Palangos atsirastų daugiau skrydžių, sako oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas. Pasak Mariaus Gelžinio, jau kitąmet iš Palangos bus galima pasiekti Vokietijos vakaruose esantį Dortmundą, nors Klaipėdos verslininkai pageidautų šiaurėje esančio Hamburgo. Be to, uostamiesčio verslas vėl kelia maršruto tarp Palangos ir Vilniaus klausimą, tačiau susis...
Sportas
Rolandas V. Eidvilas Iki Lietuvos krepšinio lygos čempionato pirmųjų rungtynių liko penkios savaitės. Kai kurie klubai jau yra visiškai sukomplektuoti, kai kurios komandos jau pradėjo ikisezonines treniruočių stovyklas, bet tarp dešimties LKL dalyvių yra ir komandų, kurioms trūksta kone pusės žaidėjų. Kauno „Žalgiris“ Pasibaigus praėjusiam sezonui „Žalgirio“ vadovybė atsidūrė keistoje padėtyje. Dar vienam sezonui sutartį su treneriu Šarūnu Jasikevičiumi pr...
Įvykiai
Žmogaus meilės reikalams nemažai įtakos turi žvaigždės. Vieniems sunku užmegzti meilės santykius, o kitiems šioje srityje neįtikėtinai sekasi. Egzistuoja keli Zodiako ženklai, kurie gali sėkmingai kurti meilės santykius praktiškai su visais Zodiako ženklais. Vėžys: idealas egzistuoja Iš šalies šis žmogus gali pasirodyti net antipatiškas. Tą lemia įgimtas šio ženklo drovumas ir atsargumas. Tačiau Vėžio viduje liepsnoja meilės ugnis. Vandens stichijos atst...
Įvykiai
Čempionatas: vidaus reikalų ministro, Palangos mero ir gelbėtojų komentarai „V.P.“ inf.