Maisto netoleravimas: kaip atpažinti ir kokius produktus rinktis?

Atrodo, kad laikantis sveikos mitybos principų ir atidžiai renkantis maistą, jis neturėtų kelti sveikatos problemų. Bet ar tikrai? Organizmui netoleruojat laktozės, glitimo ar kitų kasdieniuose maisto produktuose esančių medžiagų, galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuovargis, migrena, alerginiai bėrimai ar pilvo pūtimas. Rinkdamiesi maisto produktus vis daugiau žmonių kelia klausimus, kaip atpažinti maisto netoleravimo simptomus ir jų išvengti.

Maisto netoleravimas ar alergija?

Maisto netoleravimas dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai. Maisto netoleravimas savaime yra tik simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Pasak tyrimų laboratorijos „SynLab Lietuva“ medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, odos bėrimu, nuovargiu, galvos skausmu ar net migrena, skrandžio pilnumo jausmu“, – teigia G. Vaičiulienė.

Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?

Medicinos biologės teigimu, maisto netoleravimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių: organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas arba dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai.

„Maisto netoleravimo atveju išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus, – teigia G. Vaičiulienė.

Laktozės netoleravimą galima nujausti

Medicinos biologė sako, kad dažnai žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, kadangi pirmieji ir greičiausiai pasireiškiantys simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai – prasideda po gausesnio pieno ar pieno produktų pavartojimo, tarkim, įsipylus grietinėlės ar pieno į kavą. Tokiu atveju pieno produktų vartojimo reikėtų vengti ir vartoti tik tuos pieno produktus, iš kurių yra pašalinta laktozė arba pakaitalus: sojų, avižų, riešutų pieną bei šių žaliavų produktus.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, lietuviškame prekybos tinkle kasmet auga pieno produktų be laktozės pasiūla. „Kiekvienas metais didiname tokių produktų pasiūlą, nes matome vis augančią paklausą. Lyginant 2015 metais buvusią pasiūlą su 2017-aisiais, ji išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 90 produktų. Šiuo metu asortimente turime ne tik pieno be laktozės, bet ir jo gaminių: desertų, sūrių, jogurtų ir kt. Labiausiai pieno ir jo produktų be laktozės paklausa augo praėjusiais metais – tokių gaminių parduota beveik dukart daugiau, lyginant su 2016 metais“, – teigia V. Drulienė.

Netoleruojant laktozės būklė gerėja atsisakius netoleruojamų maisto produktų, tačiau kartu reikia ieškoti ir gydyti maisto netoleravimo priežastį, kuri sukelia padidėjusį žarnyno pralaidumą tam tikriems suvirškinto maisto komponentams.

Glitimo netoleravimas gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape

Glitimo netoleravimas arba kitaip celiakija yra autoimuninė liga, kuomet organizmas netoleruoja grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymų. „Ši liga pasireiškia virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, skausmu, sutrikusiu maisto medžiagų pasisavinimu (krinta svoris, trūksta mineralų bei vitaminų), jaučiamas nuovargis ir silpnumas, o ligai progresuojant gali būti pažeisti net organai – kepenys, sąnariai, oda, atsiranda įvairių bėrimų“, – teigia medicinos biologė.

Ši liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, jeigu žmogus turi jai genetinį polinkį. Vienintelis ligos gydymas – dieta be glitimo.

Pasak V. Drulienės, produktų be glitimo – makaronų, duonos, įvairių miltų ir kt., – pasiūla nuo 2015 metų augo itin stipriai. „Tuomet asortimente turėjome vos 4 produktus be glitimo, dabar „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai gali rasti beveik 30 jų“.

„Maximos“ komercijos vadovės teigimu, pokyčiai lietuvių lėkštėse, taigi ir parduotuvių lentynose, pastaruosius metus vyksta itin sparčiai.

Besikeičiančius šalies gyventojų įpročius jaučiame labai stipriai – kas jiems svarbu ir ko jiems reikia, pirkėjai mums parodo savo pasirinkimais. Galiu drąsiai sakyti, kad 2017-ieji buvo metai, kai pirkėjai tiek dėl sveikatos, tiek dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ar įsitikinimų, gerokai atidžiau nei anksčiau žiūrėjo, ką valgo. Labai sparčiai populiarėjo maisto produktai be glitimo, be pridėto cukraus, be konservantų, be laktozės ar kaip tik – papildyti probiotikais, vitaminais ar mineralais, praturtinti sėklomis ir pan.“, – sako V. Drulienė.

Anot jos, atitinkamai koregavosi ir „Maximos“ asortimentas. Praėjusiais metais tinklo parduotuvėse atsirado įvairaus riebumo varškė be laktozės, braškių ir špinatų skonio jogurtas be laktozės, daugiau nei 4 rūšių duona be glitimo, įvairių skonių sausainių bei bandelių be glitimo ir kitų, specifinių poreikių turintiems žmonėms skirtų produktų.

maistonetoliaravimas glitimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...