Jubiliejinė „Palangos stinta“ siūlo daugybę pramogų ir gerą nuotaiką (šventės programa)

 Vakar vakare nuo Palangos tilto nugriaudėjęs įspūdingas fejerverkas pasveikino ne tik Valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir jubiliejinės šventės „Palangos stinta“ renginių pradžią. Šiemet šios mažos, bet lašišai prilygstančios žuvelės garbei kurorte nusilenkiama penkioliktąjį kartą. Vienas pagrindinių renginio organizatorių Nerijus Stasiulis sako, kad „Palangos stinta“ kiekvienais metais yra tokia pati, bet kaskart vis kitokia.

Stintų šventė ir legendiniais tapę žvejiški monai į Palangą pramogautojus kviečia atvykti ir šiandien bei rytoj. Žinoma, šių renginių metu dėmesys bus sukoncentruotas į pačią „kaltininkę“ – stintą. Atvykstančių svečių ji laukia paruošta pačiais įvairiausiais būdais: bus galima žuvies įsigyti šviežiai iškeptos, marinuotos, rūkytos, vytintos, molinės, medinės, metalinės, pamatyti dainuojančią ar šokančią ir tuo pačiu patirti daug gerų emocijų.

Tradicijos turi išlikti

„Tradicijos tuo ir gerai, kad jų laikydamiesi Stintų šventės svečiams galime pasiūlyti laiko patikrintas ir maksimaliai kokybiškas pramogas. Per penkiolika metų Stintų šventės organizatoriai jau „išgrynino“ atrakcijas, kurios labiausiai patinka pramogautojams, ir jas kasmet stengiamės kilstelti į dar aukštesnį kokybinį lygį. Tad jubiliejinėje, penkioliktoje šventėje „Palangos stinta“, bus dar daugiau žuvies, tautinio bei kulinarinio paveldo, muzikos, šokio, konkursų ir kitokių pramogų“, – sakė vienas iš šventės organizatorių, UAB „Palangos renginiai“ kultūrinės veiklos vadybininkas N.Stasiulis.

Šiųmetė „Stinta“ – tautiška

Jis akcentuoja, kad šiųmetė„Palangos stinta“ yra išskirtinė ne vien todėl, jog jubiliejinė, bet, kad sutampa su išskirtiniu visai Lietuvai laikotarpiu. „Datą savo renginiui nuolat rinkdavomės artimą Vasario 16-ajai, bet šiemet du jubiliejiniai renginių ciklai tarsi susijungė į vieną savaime, – pastebi N. Stasiulis. – Ir tai yra puiku: šventė šįkart bus visiems – tiek vietos gyventojams, tiek į pajūrį atvykstantiems svečiams. Štai kodėl ir kilo mintis nuo tilto leisti fejerverką, ką Palangoje paprastai galima išvysti tik dukart per metus (sutinkant Naujuosius Metus bei prasidedant vasarai). Valstybės atkūrimo šimtmetis šiemet „Palangos stintos“ dalyviams irgi bus tarsi startas, akcentas“.

Būtent dėl Valstybės atkūrimo šimtmečio ir „Palangos stintos“ renginių samplaikos organizatoriai ragina visus renginių dalyvius pasidabinti tautiniais, lietuviškais atributais, o kiekvieno Stintų šventės renginio organizatoriai kviečiami siūlomas atrakcijas praturtinti išskirtiniais, įsimintinais akcentais.

Laukia įspūdingo laimikio

Pasipuošusi „Palangos stintos“ dalyvius pasitinka ir Palanga. Žinia, tradiciškai renginių gausa numatoma vasario 17 dieną – šeštadienį. Juos pradėjo žvejai, kurie bando sugauti stintų nuo jūros tilto. Šiemet ši žvejybos vieta taip pat padabinta išskirtinai – čia plevena Trispalvės, o tilto gale Baltijos jūros bangomis ritasi dar viena – didžiausia šalyje Trispalvė.

Stintų meškeriojimo varžyboms Mero taurei laimėti jau trečius metus vadovauja Palangos miesto savivaldybės Bendrojo skyriaus priimamojo sekretorė Živilė Mačenskienė. Pati tvirtai meškerę laikanti moteris neslepia – tokio susidomėjimo renginiu dar nėra buvę. „Įprastai šiose varžybose užsiregistruodavo apie trisdešimt komandų, vietų likdavo dar ir šventės ryte. Šiemet norintys dalyvauti meškeriojimo varžybose pradėjo skambinti, teirautis apie galimybę užsiregistruoti dar gerokai prieš paskelbiant startą. Tad nieko nuostabaus, kad per pirmąją parą, kai buvo viešai paskelbta registracija, užsiregistravo dvidešimt trys komandos, – kalba meškeriojimo varžybų organizatorė. – Dabar tokių komandų jau yra apie keturiasdešimt. Žinoma, būtų labai gražu ir simboliška, jeigu varžybose dalyvautų penkiasdešimt komandų, tai yra lygiai šimtas žvejų. Tačiau, kaip sakiau registracijos pradžioje, mūsų tiltas ne guminis, o kiekvienam žvejui privalu palikti pakankamai erdvės meškerei užmesti, reikia erdvės ir varžybas stebintiems sirgaliams. Jų, beje, ant tilto taip pat susirenka gana gausiai“.

Anot pašnekovės, šiemet meškeriojimo varžyboms užsiregistravo komandos ne tik iš pajūrio miestų, o ir Plungės, Šilalės, Širvintų, Kauno, Vilniaus, atsirado ir viena užsieniečių komanda – registracijos anketą užpildė Minsko (Baltarusija) gyventojai. Ž. Mačenskienė prognozuoja, kad šiemet oro sąlygos stintoms meškerioti bus itin palankios. „Vertinant sinoptikų prognozę, šeštadienį stinta „eis“, – konstatuoja užkietėjusi žvejė. – Tad jubiliejinėje „Palangos stintos“ šventėje tikiuosi sulaukti ir rekordinio laimikio“.

Atvyksta sūris-rekordininkas

Rekordo tikisi ir dar viena šventės dalyvė – Vaida Sausytė. Ji su savo vyru Gvidu Pauliumi gamina brandintus obuolių sūrius. Paprastai šis gardėsis sveria apie 250 gramų. Tačiau iš Kretingos kilę ir aštuonerius metus obuolių sūrius pagal senovinę receptūrą slegiantys Utenos rajono gyventojai šįkart nusprendė nustebinti Palangą rekordinio dydžio gardumynu. „Sūris jau yra pagamintas ir įvertinimo laukia nuo praėjusių metų rudens, – šypsodamasi pasakoja V. Sausytė. – Primenu, kad mūsų produkcijos receptui kaip ir Lietuvos šiųmečiam jubiliejui – šimtas metų. Sūris, kurį atgabensime šį savaitgalį, yra maždaug penkių centimetrų storio, keturiasdešimt šešių centimetrų ilgio, trisdešimt septynių centimetrų pločio ir sveria per penkis kilogramus. Tikimės, kad pastarasis mūsų gaminys gali pretenduoti į Lietuvos rekordą. „Palangos stintos“ metu viskas bus užfiksuota, o sūrį dovanosime šventės dalyviams. Organizatoriai žada jį supjaustyti ir išdalinti“.

Verslininkai savo įspūdingą gaminį mūsų šventei dovanoja. V. Sausytė sako, kad tokio sūrio vertė (vertinant tik pagal svorį) būtų apie pusantro šimto eurų.

Užsieniečiai – ne tik žiūrovai

N. Stasiulis džiaugiasi, kad „Palangos stinta“ kasmet auga ir kokybės, ir kiekybės prasmėmis. „Šiemet prašymų dalyvauti šventėje sulaukėme maždaug trečdaliu daugiau nei pernai. Kas tai lėmė? Manau, tai, jog renginys – jubiliejinis, o ir organizuojame jį verslui priimtinomis sąlygomis. Tad šventėje galima sutikti Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos narių, maždaug dvi dešimtis žvejų, geriausius visos Lietuvos tautodailininkus, kulinarinio paveldo atstovų, unikalių menininkų“, - vardija vienas iš nuolatinių šventės organizatorių ir primena, kad šiemet tarp dalyvių sukiojasi ne vien tik lietuviai, bet ir svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos.

Tai, kad žinia apie „Palangos stintą“ sklinda užsienio valstybėse, kad atvyksta iš jų ne tik svečiai, bet ir dalyviai, N. Stasiulis vertina kaip renginio kokybės augimą, teigiamą jo įvertinimą.

„Palangos stinta“ plečia ribas

Organizatoriai jau nebe pirmus metus pastebi, kad vienos scenos „Palangos stintoje“ nebeužtenka. Iš pradžių bandyta viską atkartoti dviejose vietose (pagrindinėje scenoje, kuri įrengta Jūratės ir Kastyčio skvere, bei J. Basanavičiaus gatvės pradžioje – netoli Kurhauzo), bet dabar akivaizdu, kad ir to nebeužtenka. „Rengiant tam tikras užduotis, susidaro milžiniškos dalyvių eilės. Ir tai suprantama – ne kiekvienam išpuola proga gyvenime rankose palaikyti tikrą žvejų inkarą. Tačiau programa dėl to neturi nukentėti, juk savo pasirodymų laukia kiti dalyviai. Todėl šiemet įrengėme trečiąją sceną. Ji stovi J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos prieigose. Visose trijose scenose vyks identiška šventės programa, dirbs atskiri vedėjai“, – tikina N. Stasiulis.

Jis atskleidžia paslaptį, kad „Palangos stintoje“ pasirodys ir kitos estrados žvaigždės, kurių pavardžių programoje nėra.

Plečiasi „Palangos stinta“ ir teritorine prasme. Šiemet stintų ambasada persikels į muzikos klubą „Vandenis“ – čia taip pat bus galima paskanauti šventės „kaltininkės“. Dar viena šio skanėsto ragavimo vieta – S. Dariaus ir S. Girėno gatvė, ties pramogų centru „Kupeta“, kur įsikūrė maisto vagonėliai. Ir nors čia prekiaujama greito maisto mėgėjams įprastais gaminiais, šiemet verslininkai įsipareigojo išbandyti naujovę – pasiūlys valgių su stinta.

Laukia pramogų įvairovė

Žinoma, pagrindinis šurmulys numatomas įprastose šventei vietose – J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse. Čia kavinės bei restoranai siūlo stintos ir kitos žuvies patiekalų, šurmuliuoja tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų kermošius, šviežią stintą pardavinėja vietos žvejai, skamba žvejiškos melodijos, vyksta valties traukimo, inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitos varžybos, vaikams skirtos viktorinos bei kitos pramogos. Geriausi virtuvės šefai, susibūrę į komandas, savo meistriškumą demonstruoja vieninteliame šalyje Lietuvos žuvies grilio čempionate.

Šventėje dalyvausiančių kavinių bei restoranų atstovų paprašyta, kad daugiau nei pusę Stintų šventės metu siūlomų gardumynų sudarytų žuvies patiekalai, tarp kurių neabejotina lyderė turėtų tapti stinta.

Kaip ir kasmet šventės metu bus inauguruoti nauji „Stintų ordino riteriai“ – jų šiemet turėtų būti net septyni. Tradiciškai šventę paįvairins įvairūs sporto renginiai, tarp kurių sveikuolių (ruonių) maudynės Baltijos jūros bangose.

N. Stasiulis akcentuoja, kad šios šventės, kuri tampa Palangos vizitine kortele, sėkmę daugiausia ir lemia tai, jog visi – verslininkai, tautodailininkai, žvejai, kultūros darbuotojai ir kiti – stengiasi, dirba ranka rankon.

Palangos m. savivaldybės inf.


PALANGOS STINTA 2018

VASARIO 17 D.

JŪRATĖS IR KASTYČIO SKVERAS

8 – 12 val. Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto.

12 val. „Palangos Stinta 2018“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų ordino“ riterių inauguracija.

12.30 val. Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai.

12.45 val. Lietuvos žuvies barbekiu čempionato atidarymas.

13 - 17 val. Šventinis koncertas. Koncertuos Vytautas Šiškauskas, Samanta Tina. Koncerto intarpuose vyks inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos.

15 val. Didžiosios žiemos „Ruonių“ maudynės jūroje, šalia jūros tilto.

17 val. Lietuvos žuvies barbekiu čempionato dalyvių apdovanojimai.

BIRUTĖS AL. IR J. BASANAVIČIAUS BEI

VYTAUTO IR J. BASANAVIČIAUS GATVIŲ SANKRYŽOSE

13 - 18 val. Skambės žvejų liaudies melodijos ir vyks tradicinės žvejiškos rungtys - inkaro laikymo, stintų valgymo, valties tempimo ir kt.

Vasario 16-18 d. Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvėse veikia mugė. Jūsų laukia šviežios, agurkais kvepiančios, iškart iškeptos ar išrūkytos, vytintos, dainuojančios, šokančios, metalinės, molinės bei gintarinės stintos, gardi žuvienė, patys tikriausi žvejai.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...