Jubiliejinė „Palangos stinta“ siūlo daugybę pramogų ir gerą nuotaiką (šventės programa)

 Vakar vakare nuo Palangos tilto nugriaudėjęs įspūdingas fejerverkas pasveikino ne tik Valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir jubiliejinės šventės „Palangos stinta“ renginių pradžią. Šiemet šios mažos, bet lašišai prilygstančios žuvelės garbei kurorte nusilenkiama penkioliktąjį kartą. Vienas pagrindinių renginio organizatorių Nerijus Stasiulis sako, kad „Palangos stinta“ kiekvienais metais yra tokia pati, bet kaskart vis kitokia.

Stintų šventė ir legendiniais tapę žvejiški monai į Palangą pramogautojus kviečia atvykti ir šiandien bei rytoj. Žinoma, šių renginių metu dėmesys bus sukoncentruotas į pačią „kaltininkę“ – stintą. Atvykstančių svečių ji laukia paruošta pačiais įvairiausiais būdais: bus galima žuvies įsigyti šviežiai iškeptos, marinuotos, rūkytos, vytintos, molinės, medinės, metalinės, pamatyti dainuojančią ar šokančią ir tuo pačiu patirti daug gerų emocijų.

Tradicijos turi išlikti

„Tradicijos tuo ir gerai, kad jų laikydamiesi Stintų šventės svečiams galime pasiūlyti laiko patikrintas ir maksimaliai kokybiškas pramogas. Per penkiolika metų Stintų šventės organizatoriai jau „išgrynino“ atrakcijas, kurios labiausiai patinka pramogautojams, ir jas kasmet stengiamės kilstelti į dar aukštesnį kokybinį lygį. Tad jubiliejinėje, penkioliktoje šventėje „Palangos stinta“, bus dar daugiau žuvies, tautinio bei kulinarinio paveldo, muzikos, šokio, konkursų ir kitokių pramogų“, – sakė vienas iš šventės organizatorių, UAB „Palangos renginiai“ kultūrinės veiklos vadybininkas N.Stasiulis.

Šiųmetė „Stinta“ – tautiška

Jis akcentuoja, kad šiųmetė„Palangos stinta“ yra išskirtinė ne vien todėl, jog jubiliejinė, bet, kad sutampa su išskirtiniu visai Lietuvai laikotarpiu. „Datą savo renginiui nuolat rinkdavomės artimą Vasario 16-ajai, bet šiemet du jubiliejiniai renginių ciklai tarsi susijungė į vieną savaime, – pastebi N. Stasiulis. – Ir tai yra puiku: šventė šįkart bus visiems – tiek vietos gyventojams, tiek į pajūrį atvykstantiems svečiams. Štai kodėl ir kilo mintis nuo tilto leisti fejerverką, ką Palangoje paprastai galima išvysti tik dukart per metus (sutinkant Naujuosius Metus bei prasidedant vasarai). Valstybės atkūrimo šimtmetis šiemet „Palangos stintos“ dalyviams irgi bus tarsi startas, akcentas“.

Būtent dėl Valstybės atkūrimo šimtmečio ir „Palangos stintos“ renginių samplaikos organizatoriai ragina visus renginių dalyvius pasidabinti tautiniais, lietuviškais atributais, o kiekvieno Stintų šventės renginio organizatoriai kviečiami siūlomas atrakcijas praturtinti išskirtiniais, įsimintinais akcentais.

Laukia įspūdingo laimikio

Pasipuošusi „Palangos stintos“ dalyvius pasitinka ir Palanga. Žinia, tradiciškai renginių gausa numatoma vasario 17 dieną – šeštadienį. Juos pradėjo žvejai, kurie bando sugauti stintų nuo jūros tilto. Šiemet ši žvejybos vieta taip pat padabinta išskirtinai – čia plevena Trispalvės, o tilto gale Baltijos jūros bangomis ritasi dar viena – didžiausia šalyje Trispalvė.

Stintų meškeriojimo varžyboms Mero taurei laimėti jau trečius metus vadovauja Palangos miesto savivaldybės Bendrojo skyriaus priimamojo sekretorė Živilė Mačenskienė. Pati tvirtai meškerę laikanti moteris neslepia – tokio susidomėjimo renginiu dar nėra buvę. „Įprastai šiose varžybose užsiregistruodavo apie trisdešimt komandų, vietų likdavo dar ir šventės ryte. Šiemet norintys dalyvauti meškeriojimo varžybose pradėjo skambinti, teirautis apie galimybę užsiregistruoti dar gerokai prieš paskelbiant startą. Tad nieko nuostabaus, kad per pirmąją parą, kai buvo viešai paskelbta registracija, užsiregistravo dvidešimt trys komandos, – kalba meškeriojimo varžybų organizatorė. – Dabar tokių komandų jau yra apie keturiasdešimt. Žinoma, būtų labai gražu ir simboliška, jeigu varžybose dalyvautų penkiasdešimt komandų, tai yra lygiai šimtas žvejų. Tačiau, kaip sakiau registracijos pradžioje, mūsų tiltas ne guminis, o kiekvienam žvejui privalu palikti pakankamai erdvės meškerei užmesti, reikia erdvės ir varžybas stebintiems sirgaliams. Jų, beje, ant tilto taip pat susirenka gana gausiai“.

Anot pašnekovės, šiemet meškeriojimo varžyboms užsiregistravo komandos ne tik iš pajūrio miestų, o ir Plungės, Šilalės, Širvintų, Kauno, Vilniaus, atsirado ir viena užsieniečių komanda – registracijos anketą užpildė Minsko (Baltarusija) gyventojai. Ž. Mačenskienė prognozuoja, kad šiemet oro sąlygos stintoms meškerioti bus itin palankios. „Vertinant sinoptikų prognozę, šeštadienį stinta „eis“, – konstatuoja užkietėjusi žvejė. – Tad jubiliejinėje „Palangos stintos“ šventėje tikiuosi sulaukti ir rekordinio laimikio“.

Atvyksta sūris-rekordininkas

Rekordo tikisi ir dar viena šventės dalyvė – Vaida Sausytė. Ji su savo vyru Gvidu Pauliumi gamina brandintus obuolių sūrius. Paprastai šis gardėsis sveria apie 250 gramų. Tačiau iš Kretingos kilę ir aštuonerius metus obuolių sūrius pagal senovinę receptūrą slegiantys Utenos rajono gyventojai šįkart nusprendė nustebinti Palangą rekordinio dydžio gardumynu. „Sūris jau yra pagamintas ir įvertinimo laukia nuo praėjusių metų rudens, – šypsodamasi pasakoja V. Sausytė. – Primenu, kad mūsų produkcijos receptui kaip ir Lietuvos šiųmečiam jubiliejui – šimtas metų. Sūris, kurį atgabensime šį savaitgalį, yra maždaug penkių centimetrų storio, keturiasdešimt šešių centimetrų ilgio, trisdešimt septynių centimetrų pločio ir sveria per penkis kilogramus. Tikimės, kad pastarasis mūsų gaminys gali pretenduoti į Lietuvos rekordą. „Palangos stintos“ metu viskas bus užfiksuota, o sūrį dovanosime šventės dalyviams. Organizatoriai žada jį supjaustyti ir išdalinti“.

Verslininkai savo įspūdingą gaminį mūsų šventei dovanoja. V. Sausytė sako, kad tokio sūrio vertė (vertinant tik pagal svorį) būtų apie pusantro šimto eurų.

Užsieniečiai – ne tik žiūrovai

N. Stasiulis džiaugiasi, kad „Palangos stinta“ kasmet auga ir kokybės, ir kiekybės prasmėmis. „Šiemet prašymų dalyvauti šventėje sulaukėme maždaug trečdaliu daugiau nei pernai. Kas tai lėmė? Manau, tai, jog renginys – jubiliejinis, o ir organizuojame jį verslui priimtinomis sąlygomis. Tad šventėje galima sutikti Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos narių, maždaug dvi dešimtis žvejų, geriausius visos Lietuvos tautodailininkus, kulinarinio paveldo atstovų, unikalių menininkų“, - vardija vienas iš nuolatinių šventės organizatorių ir primena, kad šiemet tarp dalyvių sukiojasi ne vien tik lietuviai, bet ir svečiai iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos.

Tai, kad žinia apie „Palangos stintą“ sklinda užsienio valstybėse, kad atvyksta iš jų ne tik svečiai, bet ir dalyviai, N. Stasiulis vertina kaip renginio kokybės augimą, teigiamą jo įvertinimą.

„Palangos stinta“ plečia ribas

Organizatoriai jau nebe pirmus metus pastebi, kad vienos scenos „Palangos stintoje“ nebeužtenka. Iš pradžių bandyta viską atkartoti dviejose vietose (pagrindinėje scenoje, kuri įrengta Jūratės ir Kastyčio skvere, bei J. Basanavičiaus gatvės pradžioje – netoli Kurhauzo), bet dabar akivaizdu, kad ir to nebeužtenka. „Rengiant tam tikras užduotis, susidaro milžiniškos dalyvių eilės. Ir tai suprantama – ne kiekvienam išpuola proga gyvenime rankose palaikyti tikrą žvejų inkarą. Tačiau programa dėl to neturi nukentėti, juk savo pasirodymų laukia kiti dalyviai. Todėl šiemet įrengėme trečiąją sceną. Ji stovi J. Basanavičiaus gatvės ir Birutės alėjos sankryžos prieigose. Visose trijose scenose vyks identiška šventės programa, dirbs atskiri vedėjai“, – tikina N. Stasiulis.

Jis atskleidžia paslaptį, kad „Palangos stintoje“ pasirodys ir kitos estrados žvaigždės, kurių pavardžių programoje nėra.

Plečiasi „Palangos stinta“ ir teritorine prasme. Šiemet stintų ambasada persikels į muzikos klubą „Vandenis“ – čia taip pat bus galima paskanauti šventės „kaltininkės“. Dar viena šio skanėsto ragavimo vieta – S. Dariaus ir S. Girėno gatvė, ties pramogų centru „Kupeta“, kur įsikūrė maisto vagonėliai. Ir nors čia prekiaujama greito maisto mėgėjams įprastais gaminiais, šiemet verslininkai įsipareigojo išbandyti naujovę – pasiūlys valgių su stinta.

Laukia pramogų įvairovė

Žinoma, pagrindinis šurmulys numatomas įprastose šventei vietose – J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse. Čia kavinės bei restoranai siūlo stintos ir kitos žuvies patiekalų, šurmuliuoja tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų kermošius, šviežią stintą pardavinėja vietos žvejai, skamba žvejiškos melodijos, vyksta valties traukimo, inkaro laikymo, stintų valgymo ir kitos varžybos, vaikams skirtos viktorinos bei kitos pramogos. Geriausi virtuvės šefai, susibūrę į komandas, savo meistriškumą demonstruoja vieninteliame šalyje Lietuvos žuvies grilio čempionate.

Šventėje dalyvausiančių kavinių bei restoranų atstovų paprašyta, kad daugiau nei pusę Stintų šventės metu siūlomų gardumynų sudarytų žuvies patiekalai, tarp kurių neabejotina lyderė turėtų tapti stinta.

Kaip ir kasmet šventės metu bus inauguruoti nauji „Stintų ordino riteriai“ – jų šiemet turėtų būti net septyni. Tradiciškai šventę paįvairins įvairūs sporto renginiai, tarp kurių sveikuolių (ruonių) maudynės Baltijos jūros bangose.

N. Stasiulis akcentuoja, kad šios šventės, kuri tampa Palangos vizitine kortele, sėkmę daugiausia ir lemia tai, jog visi – verslininkai, tautodailininkai, žvejai, kultūros darbuotojai ir kiti – stengiasi, dirba ranka rankon.

Palangos m. savivaldybės inf.


PALANGOS STINTA 2018

VASARIO 17 D.

JŪRATĖS IR KASTYČIO SKVERAS

8 – 12 val. Stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto.

12 val. „Palangos Stinta 2018“ atidarymas. Tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, naujų „Stintų ordino“ riterių inauguracija.

12.30 val. Stintų meškeriojimo varžybų dalyvių apdovanojimai.

12.45 val. Lietuvos žuvies barbekiu čempionato atidarymas.

13 - 17 val. Šventinis koncertas. Koncertuos Vytautas Šiškauskas, Samanta Tina. Koncerto intarpuose vyks inkaro laikymo ir stintų valgymo varžybos.

15 val. Didžiosios žiemos „Ruonių“ maudynės jūroje, šalia jūros tilto.

17 val. Lietuvos žuvies barbekiu čempionato dalyvių apdovanojimai.

BIRUTĖS AL. IR J. BASANAVIČIAUS BEI

VYTAUTO IR J. BASANAVIČIAUS GATVIŲ SANKRYŽOSE

13 - 18 val. Skambės žvejų liaudies melodijos ir vyks tradicinės žvejiškos rungtys - inkaro laikymo, stintų valgymo, valties tempimo ir kt.

Vasario 16-18 d. Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvėse veikia mugė. Jūsų laukia šviežios, agurkais kvepiančios, iškart iškeptos ar išrūkytos, vytintos, dainuojančios, šokančios, metalinės, molinės bei gintarinės stintos, gardi žuvienė, patys tikriausi žvejai.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
305 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....