Savivaldybė nori išjudinti "mirusį" Šventosiso uosto atkūrimo projektą

 Žydrūnė Jankauskienė

Ne taip seniai buvo skelbta apie Palangos politikų vizitą į sostinę, kur aptarti kurortui aktualūs klausimai. Atrodytų, eilinis išvažiavimas, dar vienas posėdis. Bet ne, šįkart sprendžiamas labai aktualus klausimas – Palangos savivaldybė užsimojo perimti teises į Šventosios uostą, jog pagaliau pajudėtų šios vietovės atstatymas.

Palangos savivaldybė užsimojo pradėti Šventosios uosto atkūrimo darbus – pradžiai pritaikyti jį tik žvejams. V.Janušonio nuotr.

Techninė dokumentacija parengta

Ko gero, nerasi nė vieno palangiškio, šventojiškio, kuriam nesopėtų širdies dėl merdinčio Šventosios uosto. Net pailsėti atvykstantieji nesiliauja teirautis, ar bus kada įgyvendinti jau seniausiai valdininkų duoti pažadai atkurti uostą. Juolab, kad ši vietovė kadaise buvo žinoma ir garsino visą kraštą.

Dabartinis Palangos meras Šarūnas Vaitkus – išskirtinai veiklus ir savo gimtajam miestui, jo gyventojams atsidavęs politikas. Tam pritaria ne tik mero bendrapartiečiai, o ir oponentai. Šįkart Š.Vaitkus užsimojo įgyvendinti, atrodytų, „mirusį“ projektą – pradėti Šventosios uosto atkūrimą.

Meras sako, kad ir dabar žvejai uostą naudoja aktyviai, tik apie tai nedaug kas žino. „Pagal žuvies iškrovimo kiekius šis uostas yra antras po Klaipėdos priekrantės žvejų uosto“, – sako kurorto vadovas. Pašnekovas priduria, jog ne veltui kiekviena šalies Vyriausybė savo programose buvo įsirašiusi Šventosios uosto atstatymo klausimą. „Iš tiesų realūs darbai buvo pradėti tik praėjusios kadencijos Vyriausybėje – suspėta parengti visą reikalingą techninę dokumentaciją. Vyriausybė kartu su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, kuris Šventosios uostą valdo patikėjimo teise, padarė detalųjį planą, parengė techninį projektą ir gavo šešis statybos leidimus, – leidžiasi į priešistoriją Š.Vaitkus. – Buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo spręsti klausimą, iš kur gauti lėšas uosto atstatymui, ne kartą svarstytos galimybės gauti finansavimą, konsoliduoti įvairių institucijų lėšas ir t.t. Deja, reikalai sustojo – keitėsi valdžia. Laimei, dabartinė vyriausybė – ne išimtis: Šventosios uosto atkūrimas įtrauktas ir į dabartinės šalies valdžios planus“.

Taip atrodytų atkurtas ir žvejų poreikiams pritaikytas Šventosios uostas. Projekto rengėjų nuotr.

Nusprendė imtis iniciatyvos

Žemės ūkio ministerijoje vyko pasitarimai, ministras net buvo atvykęs į Šventąją. „Pakalbėjo ir pasibaigė. Todėl nusprendėme imtis iniciatyvos – dar praėjusių metų pabaigoje ėmėme aktyviai domėtis galimybėmis perimti Šventosios uostą Savivaldybės žinion. Konservatorių frakcijos nariai, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis (šventojiškis), Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas nusprendė pradėti nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, – pasakoja Š.Vaitkus. – Čia sužinojome, jog kliūčių perimti Šventosios uostą nebus – Klaipėdos uostas turi didesnių projektų, kuriems teikia pirmenybę. Pradėjome rengti studiją, ką galėtume padaryti, nuo ko pradėti, kad Palangos savivaldybės užmojis atrodytų solidžiai, kad darbai atneštų naudos mūsų žvejams, vietos gyventojams bei poilsiautojams“.

Nuspręsta pradėti nuo antrojo etapo (pirmąjį – molų statybas – paliekant vėlesniam laikui). Palangiškiai aptiko ir šio projekto etapo finansavimo galimybę. „Žemės ūkio ministerija gali finansuoti su žvejų infrastruktūra susijusius projektus. Radome ir programą, per kurią įmanomas finansavimas. Priemonė vadinasi „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“. Iškilo tik klausimas, ar Palangai bus perleista valdyti Šventosios uostą patikėjimo teise, taip kaip jį iki šiol valdo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Tik tokiu atveju galėtume pretenduoti į įvardintą programos finansavimą. Be to, reikia klausimą spręsti labai skubiai. Mat paraiškos Žemės ūkio ministerijai privalo būti pateiktos iki šių metų birželio“.

Svarbiausi – žvejų interesai

Jeigu Palanga suspės teikti paraišką numatytam finansavimui gauti, Šventosios uosto darbų planai gali pajudėti jau šiemet. Meras tikisi, kad situacijai susiklosčius palankiai, ar kitąmet užvirs uosto Šventojoje atstatymo darbai, turi paaiškėti iki šių metų pabaigos. Kurorto savivaldybės skaičiavimais, numatytiems darbams įgyvendinti užtektų 2,2 mln. eurų.

„Tai – maksimaliai reikalinga pinigų suma. Ji pagrįsta Klaipėdos jūrų uosto direkcijos skaičiavimais, parengtomis sąmatomis. Iš anksto sakau, kad įvardinta suma nebedidės, gali tik mažėti, – pabrėžia meras. –Paskaičiavome, kad 1,7 milijono eurų galėtų būti skirta iš Žemės ūkio ministerijos programos, likusios lėšos – iš Savivaldybės biudžeto bei Šventosios vietos veiklos grupės (iš Europos Sąjungos VVG gauna apie 170 tūkstančių eurų)“.

Jau suplanuota, kur, kieno lėšos galėtų būti panaudotos. Pavyzdžiui, Šventosios VVG gauti pinigai atpirktų nedidelę baržą, kuria ketinama nuolat gilinti Šventosios intaką į Baltijos jūrą. „Jachtoms tokio galingumo baržos neužtektų, bet žvejų laivams puikiai tiks: uosto vaga galės būti pagilinta iki 2,6 metro ir 4 metrų pločio“, – patikina meras ir priduria, kad Šventojoje svarbiausi yra žvejų interesai ir būtina kuo skubiau sukurti jų verslui tinkamas sąlygas.

Anksčiau jau bandyta atgaivinti Šventosios uostą, bet sumanymai vis žlugdavo. „Delfi“ nuotr.

Numatyti solidūs darbai

Pagal turimą techninę dokumentaciją, infrastruktūra nuo Prieplaukos gatvės susitvarkytų neatpažįstamai. „Visų pirma būtų sutvarkyta pati gatvė. Dešinėje jos pusėje esantį vandens telkinį tektų užpilti ir čia įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Atsirastų keltuvai, kurie ženkliai palengvintų žvejų kasdienybę, greta būtų pastatytas didžiulis angaras žvejybos inventoriui laikyti. Taip pat, panaudojant antrojo etapo lėšas, uosto teritorijoje atsirastų turgavietė, kavinukės, rūkyklos“, – vardija Š.Vaitkus. Palangos vadovas tikisi, kad įgyvendinus antrajame etape numatytus darbus, infrastruktūra būtų galima naudotis iškart, nelaukiant tolimesnių darbų.

Šią viziją palangiškiai jau pristatė dabartinės Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Anot Š.Vaitkaus, Vyriausybės vadovas Palangos idėją palaikė. Tačiau tąsyk susimąstyta, o kaip visa tai įgyvendinti. Štai kodėl sausio pabaigoje palangiškių delegacija į sostinę vyko darkart – pristatė savo viziją Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui. Paklaustas, ar nesibaimina imtis tokio projekto, kurio kratėsi net visos ligšiolinės Vyriausybės, ministerijos, Š.Vaitkus atsakė: „O ką daryti? Lengviausia nieko nedaryti. O pabandyti verta. Jeigu sumanymas pavyktų, žvejai liktų patenkinti. Šventosios uostas, žinia, ir toliau išliktų valstybės nuosavybe, būtų galima galvoti apie kitų projekte numatytų etapų įgyvendinimą“.

Seimas spręs pavasarį

Pasitarime dėl Šventosios uosto atstatymo dalyvavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų atstovai. Palangiškių minčiai ne tik pritarta, o ir pradėta ieškoti galimybių užmojams įgyvendinti.

Vyriausybėje vykusio pasitarimo metu pritarta, kad siekiant įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą, jog „Žemės ūkio ministerija imsis realių veiksmų, skirtų įkurti veikiantį žvejybai, pramogoms bei turizmui pritaikytą nedidelį, efektyvų Šventosios uostą“, ir sudaryti galimybę tuo tikslu panaudoti lėšas iš Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos, tikslinga inicijuoti teisės aktų dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto perdavimo Palangos savivaldybei pakeitimo projektų parengimą. Taip pat konstatuota, jog yra tikslinga Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupei kartu su Susisiekimo ministerija skubos tvarka išnagrinėti, kokius teisės aktus būtina priimti, kad būtų įgyvendinti šie pasiūlymai ir pateikti išvadas Vyriausybės kancleriui, o Susisiekimo ministerijai kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis – parengti ir pateikti Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus. Seimui šie projektai turėtų būti pateikti per pavasario sesiją.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...