Metų mero rinkimai: Palangos vadovas Š.Vaitkus išlaiko lyderio pozicijas

Portalo alfa.lt surengtuose Metų mero rinkimuose Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus jau kelintą dieną išlaiko daugiausiai vertintojų balsų sulaukiančio politiko lyderio pozicijas. O tai reiškia, kad pirmauja ne tik Palangos vadovas, bet ir didžiausias šalies kurortas. Siūlome jums portalo alfa.lt žurnalistų parengtą interviu su Š.Vaitkumi.

Balsuoti dar galite alfa.lt/savivaldybė/31/Šarūnas-vaitkus. "V.P." nuotr.

Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu mero poste?

Neslėpsiu – man smagu, be išsakomų įvairių problemų, girdėti ir teigiamus atsiliepimus apie kurorto infrastruktūros pokyčius per paskutiniuosius metus. Naujai atsiradę ištisus metus veikiantys sveikatinimo, sporto, rekreacijos bei kultūros objektai esmingai pakeitė ne tik poilsiautojų, bet ir pačių palangiškių gyvenimo sąlygas. Kita vertus, labai svarbu, kad bendromis visų korortinių miestų vadovų pastangomis pavyko pakeisti patį požiūrį į šalies kurortus. Nevardinant šių specifinių miestų funkcijų svarbos, galiausiai tapo aišku, jog kurortai, kaip ir didieji Lietuvos miestai, pirmiausia reprezentuoja visą šalį tarytum jos vizitinė kortelė.

Ką norėjote pakeisti savo savivaldybėje, bet iki šiol nepavyko?

Manau, kad galėjome daugiau nuveikti miesto rinkodaros srityje. Kitaip tariant, yra dar daug neišnaudotų galimybių pristatant Palangos kurortą kaip tam tikrą prekinį ženklą su visu jo turiniu. Mes privalome nuosekliai ir aiškiai pozicionuoti kaip šiuolaikiškas ir patrauklus kurortas įvairiuose segmentuose: turizmo, rekreacijos, sveikatinimo, kultūros, sporto, investicijų ir pan. Tam tikslui turime naudoti pačius inovatyviausius, moderniausius metodus ir instrumentus, užtikrinant kuo platesnę informacijos sklaidą.

Kokį matote didžiausią iššūkį mero poste šiemet?

Skirsiu didelį dėmesį Šventosios rekreacinio bei žvejų uosto atstatymui. Šiuo metu Vyriausybėje sprendžiamas klausimas dėl šio uosto perdavimo Palangos miesto savivaldybei. Perdavus Šventosios uostą savivaldybei, būtų sudarytos sąlygos priekrantės žvejų veiklai bei vandens turizmo plėtrai Vakarų Lietuvos regione.

Taip pat ne mažiau svarbu sutelkti pastangas skrydžių iš Palangos oro uosto geografinei plėtrai didinti. Palangos savivaldybės kartu su kitų Klaipėdos regiono savivaldybių dėmesys bei skiriamos biudžeto lėšos oro susisiekimui gerinti jau davė apčiuopiamų rezultatų. Šios pastangos lėmė, kad 2016 m. gerokai išsiplėtė skrydžių iš Palangos geografija – pradėti nauji skrydžiai į Londoną, Varšuvą, Minską, Ukrainą, Glasgą ir kt., o Palangos oro uostas pripažintas kaip vienas iš sparčiausiai augančių tarp mažų oro uostų Europoje. Keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Šiuo metu kartu su visomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis tariamės su viena aviakompanija, kuri iš Palangos oro uosto skraidytų į Vokietijos Hamburgo miestą.

Kas labiausiai trukdo įgyvendinti pažadus rinkėjams?

Toks reliatyvus dalykas kaip laikas. Kartais tenka dirbti net septynias dienas per savaitę, anaiptol neapsiribojant aštuoniomis darbo valandomis per dieną. Tam tikri procesai, įvairios formalios procedūros negailestingai pareikalauja daug brangaus laiko. Bet ir ne tai didžiausia problema. Neretai tiesiog glumina tam tikrų institucijų abejingumas. Pavyzdžiui, jau išgarsėjusių pajūrio tualetų atveju. Beveik visi sutinka, kad ši paplūdimio infrastruktūra būtina kaip geras oras mūsų kurorto lankytojams. Suprantama, kad statybų priežiūrą vykdanti institucija gali turėti savo nuomonę ir įžvelgti, kad konteineriai pastatyti neva pažeidžiant prieš kelis dešimtmečius priimtus teisės aktus, kurie iš esmės nebeatitinka šių dienų realijų.

Kas tokiu atveju pirmiausia būtų daroma veiksmingai ir operatyviai sprendžiant problemą? Nedelsiant prie vieno stalo sėstų visų atsakingų institucijų atstovai ir aptartų, kaip ir kada pakeisti akivaizdžiai žmonių interesų netenkinančius teisės aktus. Turėtų būti aiškiai sutarta, kas, kada ir ką daro. Tačiau užuot šią problemą greitai išsprendus žmonių naudai, Palangos savivaldybė priversta laiką gaišti ginčams teisme su kita valstybės institucija, siekiant įrodyti, kas buvo vis dėlto teisus kažkada prieš metus.

Yra ir kitų pavyzdžių. Taigi manęs jau daug kas nestebina, nors pastangų, kad nenusvirtų rankos matant tokį abejingumą, patikėkite, reikia daug.

Kokias tris didžiausias problemas būtina išspręsti Lietuvoje?

Man regis, kad Lietuvoje įsigali sniego gniūžtės nuo kalno principas. Mažėja Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl mažėja ir investuotojų į gamybą skaičius – nėra kam dirbti. Dėl to beveik neauga vartojimas, o bendras vidaus produktas vis dar esmingai atsilieka nuo ES vidurkio. Ir vėl galime grįžti į uždaro ratą pradžią – stokojant investicijų, ypač į našias gamybos technologijas, vidaus produkto gamyba bei jos našumas atsilieka, todėl per lėtai kyla maži darbuotojų atlyginimai, o tai verčia žmonės vykti ten, kur jie didesni.

Bet tai vis dėlto nėra pati didžiausia Lietuvos bėda. Veikiausiai kur kas blogiau, kai jaunimą yra apėmusi neviltis dėl ateities ir jie ieško darbo svetur. Tokiu būdu žmonės savo gimtinę palieka tartum per prievartą.

Žmonės dažnai girdi vien politikų rietenas dėl įvairių nereikšmingų dalykų, net dėl buitinių smulkmenų, tačiau negirdi ir nemato diskusijų dėl pačių vystymosi tikslų, ką galiausiai norima pasiekti.

Lietuvos jaunimas turėtų daugiau vilties, jei matytų, kad į viešąjį sektorių gebama pritraukti ne vidutinybes, bet ambicingus ir pripažintus savo srities lyderius, kurie veiksmingai atliktų konkrečius darbus.

Gal pasirodysiu kiek naivus, bet manau, kad dabar kaip niekada yra svarbu, jog Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai, gal net visuomenės lyderiai, sutartų dėl esminių šalies vystymosi krypčių, svarbiausių šalies prioritetų, tikslų ir jų įgyvendinimo priemonių. Ir – svarbiausia – vardan tos Lietuvos dirbtų petis į petį, kaip tai padarė 1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų, prieš tai radę kompromisą, nors ne visi buvo vienodų politinių pažiūrų.

Kuris meras, Jūsų nuomone, šį kartą yra nusipelnęs geriausiojo vardo?

Išskirti vieno negaliu, nes žinau daug savo kolegų, kurie nuoširdžiai dirba savo krašto žmonėms, o objektyvių matmenų, kuriais būtų galima išmatuoti tas pastangas, nėra. Bet man labiausiai imponuoja tie merai, kurie nenuleidžia rankų ir mėgina pakeisti žmonių gyvenimą, rodos, net beviltiškoje situacijoje. Su didele pagarba vertinu merų pastangas, bandant privilioti į nykstančius mažus provincijos miestelius ne tik investuotojų, bet ir, pavyzdžiui, jaunų gydytojų, mokytojų, inžinierių, kitų specialistų.

alfa.lt

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...