Metų mero rinkimai: Palangos vadovas Š.Vaitkus išlaiko lyderio pozicijas

Portalo alfa.lt surengtuose Metų mero rinkimuose Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus jau kelintą dieną išlaiko daugiausiai vertintojų balsų sulaukiančio politiko lyderio pozicijas. O tai reiškia, kad pirmauja ne tik Palangos vadovas, bet ir didžiausias šalies kurortas. Siūlome jums portalo alfa.lt žurnalistų parengtą interviu su Š.Vaitkumi.

Balsuoti dar galite alfa.lt/savivaldybė/31/Šarūnas-vaitkus. "V.P." nuotr.

Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu mero poste?

Neslėpsiu – man smagu, be išsakomų įvairių problemų, girdėti ir teigiamus atsiliepimus apie kurorto infrastruktūros pokyčius per paskutiniuosius metus. Naujai atsiradę ištisus metus veikiantys sveikatinimo, sporto, rekreacijos bei kultūros objektai esmingai pakeitė ne tik poilsiautojų, bet ir pačių palangiškių gyvenimo sąlygas. Kita vertus, labai svarbu, kad bendromis visų korortinių miestų vadovų pastangomis pavyko pakeisti patį požiūrį į šalies kurortus. Nevardinant šių specifinių miestų funkcijų svarbos, galiausiai tapo aišku, jog kurortai, kaip ir didieji Lietuvos miestai, pirmiausia reprezentuoja visą šalį tarytum jos vizitinė kortelė.

Ką norėjote pakeisti savo savivaldybėje, bet iki šiol nepavyko?

Manau, kad galėjome daugiau nuveikti miesto rinkodaros srityje. Kitaip tariant, yra dar daug neišnaudotų galimybių pristatant Palangos kurortą kaip tam tikrą prekinį ženklą su visu jo turiniu. Mes privalome nuosekliai ir aiškiai pozicionuoti kaip šiuolaikiškas ir patrauklus kurortas įvairiuose segmentuose: turizmo, rekreacijos, sveikatinimo, kultūros, sporto, investicijų ir pan. Tam tikslui turime naudoti pačius inovatyviausius, moderniausius metodus ir instrumentus, užtikrinant kuo platesnę informacijos sklaidą.

Kokį matote didžiausią iššūkį mero poste šiemet?

Skirsiu didelį dėmesį Šventosios rekreacinio bei žvejų uosto atstatymui. Šiuo metu Vyriausybėje sprendžiamas klausimas dėl šio uosto perdavimo Palangos miesto savivaldybei. Perdavus Šventosios uostą savivaldybei, būtų sudarytos sąlygos priekrantės žvejų veiklai bei vandens turizmo plėtrai Vakarų Lietuvos regione.

Taip pat ne mažiau svarbu sutelkti pastangas skrydžių iš Palangos oro uosto geografinei plėtrai didinti. Palangos savivaldybės kartu su kitų Klaipėdos regiono savivaldybių dėmesys bei skiriamos biudžeto lėšos oro susisiekimui gerinti jau davė apčiuopiamų rezultatų. Šios pastangos lėmė, kad 2016 m. gerokai išsiplėtė skrydžių iš Palangos geografija – pradėti nauji skrydžiai į Londoną, Varšuvą, Minską, Ukrainą, Glasgą ir kt., o Palangos oro uostas pripažintas kaip vienas iš sparčiausiai augančių tarp mažų oro uostų Europoje. Keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Šiuo metu kartu su visomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis tariamės su viena aviakompanija, kuri iš Palangos oro uosto skraidytų į Vokietijos Hamburgo miestą.

Kas labiausiai trukdo įgyvendinti pažadus rinkėjams?

Toks reliatyvus dalykas kaip laikas. Kartais tenka dirbti net septynias dienas per savaitę, anaiptol neapsiribojant aštuoniomis darbo valandomis per dieną. Tam tikri procesai, įvairios formalios procedūros negailestingai pareikalauja daug brangaus laiko. Bet ir ne tai didžiausia problema. Neretai tiesiog glumina tam tikrų institucijų abejingumas. Pavyzdžiui, jau išgarsėjusių pajūrio tualetų atveju. Beveik visi sutinka, kad ši paplūdimio infrastruktūra būtina kaip geras oras mūsų kurorto lankytojams. Suprantama, kad statybų priežiūrą vykdanti institucija gali turėti savo nuomonę ir įžvelgti, kad konteineriai pastatyti neva pažeidžiant prieš kelis dešimtmečius priimtus teisės aktus, kurie iš esmės nebeatitinka šių dienų realijų.

Kas tokiu atveju pirmiausia būtų daroma veiksmingai ir operatyviai sprendžiant problemą? Nedelsiant prie vieno stalo sėstų visų atsakingų institucijų atstovai ir aptartų, kaip ir kada pakeisti akivaizdžiai žmonių interesų netenkinančius teisės aktus. Turėtų būti aiškiai sutarta, kas, kada ir ką daro. Tačiau užuot šią problemą greitai išsprendus žmonių naudai, Palangos savivaldybė priversta laiką gaišti ginčams teisme su kita valstybės institucija, siekiant įrodyti, kas buvo vis dėlto teisus kažkada prieš metus.

Yra ir kitų pavyzdžių. Taigi manęs jau daug kas nestebina, nors pastangų, kad nenusvirtų rankos matant tokį abejingumą, patikėkite, reikia daug.

Kokias tris didžiausias problemas būtina išspręsti Lietuvoje?

Man regis, kad Lietuvoje įsigali sniego gniūžtės nuo kalno principas. Mažėja Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius, todėl mažėja ir investuotojų į gamybą skaičius – nėra kam dirbti. Dėl to beveik neauga vartojimas, o bendras vidaus produktas vis dar esmingai atsilieka nuo ES vidurkio. Ir vėl galime grįžti į uždaro ratą pradžią – stokojant investicijų, ypač į našias gamybos technologijas, vidaus produkto gamyba bei jos našumas atsilieka, todėl per lėtai kyla maži darbuotojų atlyginimai, o tai verčia žmonės vykti ten, kur jie didesni.

Bet tai vis dėlto nėra pati didžiausia Lietuvos bėda. Veikiausiai kur kas blogiau, kai jaunimą yra apėmusi neviltis dėl ateities ir jie ieško darbo svetur. Tokiu būdu žmonės savo gimtinę palieka tartum per prievartą.

Žmonės dažnai girdi vien politikų rietenas dėl įvairių nereikšmingų dalykų, net dėl buitinių smulkmenų, tačiau negirdi ir nemato diskusijų dėl pačių vystymosi tikslų, ką galiausiai norima pasiekti.

Lietuvos jaunimas turėtų daugiau vilties, jei matytų, kad į viešąjį sektorių gebama pritraukti ne vidutinybes, bet ambicingus ir pripažintus savo srities lyderius, kurie veiksmingai atliktų konkrečius darbus.

Gal pasirodysiu kiek naivus, bet manau, kad dabar kaip niekada yra svarbu, jog Lietuvos parlamentinių partijų lyderiai, gal net visuomenės lyderiai, sutartų dėl esminių šalies vystymosi krypčių, svarbiausių šalies prioritetų, tikslų ir jų įgyvendinimo priemonių. Ir – svarbiausia – vardan tos Lietuvos dirbtų petis į petį, kaip tai padarė 1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų, prieš tai radę kompromisą, nors ne visi buvo vienodų politinių pažiūrų.

Kuris meras, Jūsų nuomone, šį kartą yra nusipelnęs geriausiojo vardo?

Išskirti vieno negaliu, nes žinau daug savo kolegų, kurie nuoširdžiai dirba savo krašto žmonėms, o objektyvių matmenų, kuriais būtų galima išmatuoti tas pastangas, nėra. Bet man labiausiai imponuoja tie merai, kurie nenuleidžia rankų ir mėgina pakeisti žmonių gyvenimą, rodos, net beviltiškoje situacijoje. Su didele pagarba vertinu merų pastangas, bandant privilioti į nykstančius mažus provincijos miestelius ne tik investuotojų, bet ir, pavyzdžiui, jaunų gydytojų, mokytojų, inžinierių, kitų specialistų.

alfa.lt

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
221 peržiūra spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Spalio 23 dieną Kauno rajone atidarytas pažangiausias Kelių priežiūros valdymo centras (KPVC). KPVC specialistai naudodamiesi moderniomis technologijomis užtikrins efektyvesnį kelių priežiūros valdymą – geresnes eismo sąlygas. „Dabar visas „Kelių priežiūros“ dėmesys yra sutelktas į kelių priežiūros sprendimus ir analizę, kaip nuolat gerinti tiekiamų paslaugų kokybę. Mūsų pagrindinis tikslas yra efektyvi ir kokybiška kelių priežiūra, o viena iš priemonių, p...
Įvykiai
Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną beveik 15 000 lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų leis laiką su šeima bei artimaisiais – visos „Maximos“ parduotuvės gruodžio 25-ąją nedirbs. Prekybos tinklas taip pat informuoja pirkėjus, jog pirmąją Naujų metų dieną bei per šv. Velykas parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. Toks sprendimas priimtas įvertinus prekybos tinklo darbuotojų išsakytą poreikį dėl parduotuvių darbo laiko švenčių dienomis. „Siekiame...
Įvykiai
Rekordo siekimas, didžiuliai renginių mastai, erdvės visai šeimai pramogauti formavimas – tokia yra Palangos vasaros parko kasdienybė. Pagrindinis pramogų versle save atradusio verslininko, Vasaros parko steigėjo Dainiaus Drungilo siekis, kad emocijos kurtų gyvenimą, jį nuspalvintų šviesiomis spalvomis, o naudotis didžiausiu batutų parku galėtų visi: ir pasiturintys, ir likimo nuskriausti vaikai. Jis džiaugiasi, kad kasmetės socialinės akcijos – nemokamos...
Įvykiai
Žmonės mėgsta išsiskirti daugelyje sričių. Ne išimtis ir automobiliai. „Regitra“ jau nuo 2001 metų suteikia galimybę vairuotojams savo transporto priemonę paženklinti vardiniais numeriais. Ir kaip rodo statistika, norinčių išsiskirti kelyje kasmet daugėja. Vardinio numerio ženklo užrašą pasirenka pats asmuo. Viena esminių sąlygų – vardiniai numeriai, kurie yra skirti automobiliams, turi būti sudaryti ne daugiau kaip iš 6 simbolių, kurių vienas privalo būti...
Įvykiai
„Luminor“ bankas praneša perėjęs į galutinį Baltijos šalių integracijos etapą ir 2019 m. sausio 2 d. planuoja užbaigti juridinius susijungimo pokyčius. Jungimosi metu numatoma visiška bankų integracija, Baltijos šalyse operacijas vykdant per Estijoje veikiantį banką ir skyrius Lietuvoje ir Latvijoje. Juridiniai su integracija susiję pokyčiai neturės įtakos klientų konsultavimui ar paslaugų teikimui, tačiau tam tikri juridiniai susijungimo aspektai yra akt...
Įvykiai
Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, Nerimstant nepasitenkinimui dėl nuo rugsėjo įsigaliojusio vaikų maitinimo, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrai tarėsi, ką keisti, kad ir vaikai, ir mokytojai, ir tėvai suprastų sveikos mitybos naudą, ir kaip šviesti visuomenę nuo mažens. Tarp galimų konkrečių priemonių – pavyzdinis valgiaraštis mokykloms, kurių valgykloms nepavyksta pagaminti skanių patiekalų, valandos trukmės pietų pertraukos įved...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Vieniems svajonės yra tik laiko gaišimas, nuolatinių pasiteisinimų priežastis, kad nereikėtų jomis negalima, nes realybėje nėra nei laiko, nei pinigų. Kitiems svajonės – tai gyvenimo prasmės paieškos, galimybė atrasti save. Buvusiam „Vakarinės Palangos“ korespondentui Ždanui Rysevui laimėta žalia korta atvėrė duris į tolimąją ir anuomet nepažintą Ameriką.  Anuomet mažai keliavusiam žmogui prieš aštuoniolika metų atrasti didžiulės, daugiaku...
Sportas
Po Žemaitijos zonos Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių bokso žaidynių į finalą pateko septyni Palangos sporto centro boksininkai. Finalinės varžybos vyko spalio 10-13 d. Panevėžyje. Po pirmosios dienos kovų  į pusfinalius pateko D. Skripkauskas (svorio kategorija 54 kg), E. Biriukovas (sv. kat. 56 kg) ir L. Platukis (sv. kat. 59 kg). E. Biriukovas susitiko su panevėžiečiu  D. Vaitiekum ir turėjo pripažinti jo pranašumą bei tenkintis bronzos medaliu. Kitoj...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Lietuviai yra tauta, kurios šaknys, tradicijos, pati kilmė labai glaudžiai susijusi su gamta. Tad į mūsų kraują daugeliui įaugusi nuostata, jog medžiai yra šventi. O jų kirtimas opus ir daugelio diskusijų sulaukiantis klausimas. Palangos Savivaldybėje galioja Želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Bet juk daugelis juokauja, jog Lietuva – stebuklų šalis. Yra įstatymas, atsiras ir apstatymas. Todėl medžių kirtimo klausimas dažnai būna labai...