Vienintelis spektaklis pagal lietuvių kilmės filosofo Greimo tekstus vyks Vilniuje

Vasario 22 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre garsi prancūzų aktorė Dominique Frot pristatys spektaklį pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus „Netikėtumas slepiasi“. Laukdama susitikimo su Vilniaus žiūrovais Dominique Frot rašė: „Mane sujaudino pasiūlymas pratęsti tai, ką atradau susipažinusi su Greimo nueitu keliu ir gestais. Ir galimybė tai padaryti Vilniuje. Vilnius – skambus žodis. Man sakė, kad jo aidas girdėti mieste!“

Apie tai Daiva Šabasevičienė kalbasi su pagrindiniais šios viešnagės iniciatoriais – literatūrologais, literatūros kritikais, žinomais semiotikais Kęstučiu Nastopka ir Sauliumi Žuku.

Jūsų dėka netrukus Vilniaus publika galės pasimėgauti prancūzų aktorės Dominique Frot savarankiškai parengtu spektakliu „Netikėtumas slepiasi“ pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus. Kaip Jūs ją atradote?

Kęstutis Nastopka. Spektaklis buvo parodytas Paryžiaus merijoje pernai gegužės 30 dieną. Tuo metu vyko prancūzų semiotikų suvažiavimas, kurio šūkis buvo: „Greimas šiandien: struktūros ateitis“. Spektaklis paliko man neišdildomą įspūdį. Paklausiau aktorės, kaip jai pavyko atmintinai išmokti tokį abstraktų tekstą. Ji atsakė: „Dėl to, kad Greimas man nepaprastai artimas“. Aktorė atrinko ir labai įtaigiai intonavo tokias Greimo citatas, kurias buvo nesunku suvokti.

Saulius Žukas. Gal tik reikėtų stabtelėti prie žodžio „pasimėgavimas“, kai kalbam apie šį spektaklį. Jis nebus visai tradicinis. Iš Greimo nepadarysi šou, tai minties puota. Aš nemačiau paryžietiško spektaklio, bet sprendžiu apie jį remdamasis aktorės pasakojimu, kuo jai svarbus Greimas. Atrodo, kad aktorė apčiuopė vieną svarbiausių Greimo semiotikos temų – žmogus nuolatos ieško žodžių, kaip išsakyti tai, ko, tiesą sakant, neįmanoma iki galo išsakyti, kas tik nujaučiama. O „žodžiai“ gali būti patys įvairiausi – ir išreikšti kalbos garsais, ir muzikos garsais, ir veido mimika, ir judesiais, ir scenografija ar scenos apšvietimu ir t.t.

2017 metais Lietuva minėjo pasaulinio garso mokslininko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metus. Lituanistai, filosofai per šį laikotarpį nuveikė labai daug. Programa nuvilnijo per visą Lietuvą, kai kas tebevyksta dabar. Didįjį prasmės ieškotoją Greimą įsprausti į konkretaus laiko rėmus neįmanoma, bet gal galėtumėte išskirti svarbiausius darbus, kurie buvo įvykdyti „Greimo metais“?

K. Nastopka. Džiaugiuosi, kad Greimo paminėjimas rado atgarsį visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Apie jį buvo kalbama tarptautinėse konferencijose Paryžiuje, Maskvoje, Kaune. Greimo centro suburti semiotikai lankėsi daugelyje Lietuvos universitetų, taip pat Prienuose ir Šiauliuose. Man pats įspūdingiausias buvo Greimo paminėjimas Kunigiškių pradinėje mokykloje (Anykščių rajone), kur grįžusi iš Tulos 1918 m. apsigyveno Greimų šeima. Žvarbų spalį susirinkę į nekūrenamą nebeveikiančios mokyklos klasę aplinkinių kaimų gyventojai klausėsi pranešimų apie Greimo gyvenimą ir darbus. Nuostabų Greimo portretą sukūrė Šiaulių menų mokyklos auklėtinė Kamilė Jankauskaitė, laimėjusi Greimui skirtą meninių darbų konkursą.

S. Žukas. Iš minėtinų šia proga dalykų vienas svarbiausių – galingai atrodžiusi Kauno technologijos universitete surengta Pasaulinė semiotikos konferencija, į kurią susirinko įvairių pakraipų semiotikai. Greimo mokykla buvo labai solidžiai pristatyta.

Tačiau dėl vieno dalyko turiu nerimo, ar, pasibaigus jubiliejams, neužges ir susidomėjimas. Tai iššūkis semiotikų bendruomenei, kuri, tiesą sakant, prie iššūkių pripratusi...

K. Nastopka. Išleista profesoriaus Arūno Sverdiolo sudaryta ir „Baltų lankų“ leidyklos išleista 775 puslapių knyga „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“. Šiemet turi pasirodyti antrasis šio leidinio tomas, kuriame lietuvių prancūzų ir italų semiotikai nagrinėja teorinius Greimo darbus. Kartu su Sauliumi Žuku išvertėme Greimo studiją „Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos“. Ši nepakeičiama literatūros tyrinėtojams knyga turėtų netrukus pasirodyti. Amerikiečių profesorius Thomas F. Brodenas parašė pirmąją mokslinę Greimo bibliografiją, kuri baigiama versti į lietuvių kalbą. Greimas nuolat pabrėždavo, kad semiotika ne tik rimtas, bet ir linksmas mokslas. Todėl mane kabai nudžiugino Miglės Anušauskaitės komiksas „Dr. Kvadratas“.

S. Žukas. Man atrodo, svarbus jau minėtos Kauno konferencijos klausimas – ar Greimas ir jo mokslas jau istorija, ar jis yra aktualus ir šiandien? Atsakymas vienareikšmis – Greimo idėjos gyvos, jos plėtojamos ir pritaikomos pačiose įvairiausiose srityse.

Algirdas Julius Greimas (apie 1985 m.)

Dalis rašytinio meno tyrinėtojų teigia, kad kai kurių autorių neįmanoma perkelti į kitas erdves – teatrą ar kiną. Taip dažnai kalbama minint Williamą Cuthbertą Faulknerį ar Marcelį Proustą. Žinoma, egzistuoja įvairių interpretacijų, bet jos paprastai nepasiekia to gylio, kurį gali patirti skaitydamas. Greimo atvejis būtų dar išskirtinesnis. Semiotikas teatre! Ar nepavojinga?

K. Nastopka . Dominique Frot spektaklis yra ambicingas iššūkis. Niekad nebūčiau įsivaizdavęs, kad Greimas gali šitaip prabilti nuo scenos pakylos. Tiesą sakant, pakylos šiame spektaklyje nėra. Aktorė vaikšto tarp žiūrovų.

S. Žukas . Galimybė Greimo raštus pritaikyti scenai rodo, kad tai ne vien gryna ir sunki teorija. Be aiškių sąlyčių su mūsų laikų žmogaus gyvenimu sunku būtų sukurti spektaklį. Kita vertus, spektaklis turėtų atkreipti dėmesį į Greimo raštų „poetiką“, jo nuolatos sargyboje stovinčią ironiją. Be abejo, tai aktorės siūlomas Greimo perskaitymas, įdomu bus pamatyti, į ką ji atkreipia dėmesį, ką ir kodėl pabrėžia.

Lietuvai Jūs pristatote unikalią aktorę Dominique Frot, vaidinančią Paryžiaus Nantero ir Miesto teatre. Ji filmuojasi kine ir televizijos serialuose, dėsto Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje. D. Frot vaidino Peterio Brooko, Claude‘o Régy, Luco Bondy, François‘o Orsoni ir kitų garsių režisierių spektakliuose, net tris metus dirbo Berlyne, vaidino Thomas’o Ostermeierio Goethe‘s „Fauste“. Ar teko ją matyti vaidinant gyvai?

S. Žukas. Ne, aš jos ir jos pastatyto spektaklio nemačiau.

Nedidėlė aktorė, kurios galingas balsas. Ji ypač raiškiai sudėlioja sakinių prasmes. Pati atrinkusi tekstus juos išskleidė prabangioje Paryžiaus miesto rotušėje, 2017 m. atidarant Prancūzijos asociacijos semiotikų tarptautinį kongresą. Kuo privalu pasirūpinti, kad šie tekstai būtų išgirsti asketiškoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė?

K. Nastopka. Aktorė drauge yra ir savo spektaklio režisierė. Rengdamasi Vilniaus spektakliui ji intensyviai bendravo su Lietuvos nacionalinio dramos teatro techniniu personalu, sprendė erdvės įforminimo ir apšvietimo problemas. „Niekada nepamirškite šviesos! Ji pakeičia tikrovės prigimtį. Jos greitis – absoliuto žymė“, – įspėja autorė. Tikiuosi, kad mūsų teatre Greimo spektaklis įgaus naują alsavimą.

S. Žukas. O gal toks spektaklis paprovokuos ir mūsų aktorius imtis netikėtų, neįprastų teatro scenai tekstų? Matyt, svarbiausia yra teksto keliama intriga, netikėti minties posūkiai. Tokių dalykų galima rasti ne vien grožiniuose pasakojimuose. Juk svarstymą, vidinę diskusiją galima paversti netgi aistringu dialogu.

Semiotikai Lietuvoje – paradoksalus reiškinys. Popso daugėja, jis smelkiasi į aukštąją kultūrą, o semiotikų tarytum taip pat daugėja. Ar ši visuomenės minties properša nepavojinga?

K. Nastopka . Popso ir semiotikų jėgos nelygios. Bet semiotikai nė nesistengia varžytis su popsu. Tikėdami, kaip ir Greimas, kad pasaulį įmanoma suprasti, manau, kad jie įstengtų patikimai paaiškinti ir tai, ką reiškia masinė kultūra.

S. Žukas. Kęstutis jau minėjo „patikimą paaiškinimą“. Ir man atrodo, kad semiotikos tikslas reflektuoti kultūrą, bandyti ją suprasti. Visai nesvarbu, ar čia popsas, ar kokie nors elitiniai reikalai. Juk nesunkiai pastebime, kad popso forma galima pasakyti svarbius ir netgi sudėtingus dalykus, o elitinio meno formos gali slėpti primityvumą, banalybę. Mes mokome „skaityti“, suprasti bet kokį tekstą, išreikštą bet kokia „kalba“ plačiąja šio žodžio prasme.

Dėkoju už pokalbį.

Daiva Šabasevičienė

SauliusŽukas KęstutisNastopka AlgirdasJuliusGreimas filosofija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
BNS, www.DELFI.lt Greitkelyje netoli Italijos miesto Genujos sugriuvo didžiulio viaduko dalis, skelbia BBC. Skelbiama, kad mažiausiai 22 žmonės žuvo. Prieš tai Italijos naujienų agentūra ANSA citavo Vidaus reikalų ministeriją, pasak kurios, mažiausiai 11 žmonių žuvo, tarp jų – vienas vaikas. Mažiausiai dar penki žmonės sužeisti. „Reuters“/„Scanpix“ nuotr. Gelbėtojai skelbia, kad į šią nelaimę pakliuvo ne mažiau dešimties transporto priemonių. Vietos žinia...
Įvykiai
Mūsų visuomenėje gimdymas labai dažnai asocijuojasi su skausmu, ilgomis varginančiomis valandomis ar netgi kančiomis. Kas laukia gimdymo metu? Kuo svarbus pasiruošimas gimdymui? Kodėl ne visos moterys gimdo sklandžiai ir lengvai? Daugybė klausimų sukasi ne vienos mamos ir tėčio galvose. Pasak akušerės M. Mizgaitienės, tinklaraščio bei būsimų ir esamų tėvelių studijos „Sumani mama“ įkūrėjos, visuomenė perpildyta mitų, neteisingų įsivaizdavimų ir klaidinanči...
yra sužeistų
Kaune, A1 kelyje, važiuojant Klaipėdos link, įvyko kelios avarijos, jų metu buvo sužaloti žmonės. Kelyje susidarė milžiniškos spūstys, policija rekomenduoja rinktis kitą maršrutą. Antradienį, apie 9.43 val., Kaune, kelyje A1, susidūrė dvi transporto priemonės: „Volkswagen Transporter“ ir vilkikas „DAF“. Įvykio metu buvo sužalotas „VW Transporter“ vairuotojas (gim. 1990 m.) jį medikai skubiai išgabeno į ligoninę. Vilkiko vairuotojas (gim. 1971 m.) sužalojim...
Įvykiai
Baltijos jūros gelbėtojų čempionatas vyks rugpjūčio 16 d., ketvirtadienį, 11 val. prie Palangos centrinės gelbėjimo stoties (Žvejų g. 2A).  Jame varžysis keturios Lietuvos gelbėtojų komandos, tikimasi sulaukti ir svečių iš kitų Baltijos šalių, BNS sakė renginį organizuojančios Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas. „Bus apie aštuonios rungtys, susijusios su gelbėtojų darbu“, – sakė J. Pirožnikas. Gelbėtojai v...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Šurmulingus savaitgalius Palangoje keičia kiek ramesnės darbo dienos, o jose renginių ir pramogų taip pat netrūksta. Štai Turizmo informacijos centras stengiasi atverti kurorto istorijos slėpinius visiems turistams ir kviečia į nemokamas ekskursijas pėsčiomis po Lietuvos vasaros sostinę. Prie ekskursijos prisijungėme ir mes. Geros nuotaikos nepatyrėme Nors Turizmo informacijos centro svetainėje buvo garantuojama, kad ekskursijoje patirsim...
Įvykiai
Svarbūs gelbėtojų patarimai: Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė. Pakliuvę į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta.  Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti.  Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.  Jeigu nut...
Įvykiai
Uostamiesčio savivaldybėje svarstoma paskatinti Vyriausybę iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos išbraukti šiauriausioje jo dalyje esančią Smiltynę, kad būtų galima plėtoti infastruktūrą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Klaipėdos politikai dar prieš dvejus metus prabilo apie idėją Smiltynei iškovoti kurortinės teritorijos statusą, kurį suteikia Vyriausybė. Tačiau norint pasiekti tokį tikslą būtina sukurti ir atitinkamą infrastruktūrą,...
Įvykiai
Indrė Bungardaitė, 15min Pirmadienio ryte pasišiaušusi Baltijos jūra poilsiautojus gal ir nuliūdino, bet ji atnešė džiaugsmo gintaro gaudytojams. Šiemet vasara jiems buvo prasta, tad progos sužvejoti gintaro Melnragėje nepraleido keliolika jų. „Šiek tiek pagavom“, – 15min sakė vienas iš šio ryto gintaro gaudytojų Igoris Osnač, vienas pirmųjų atvykęs į pajūrio vietą, kur bangos mėtė Baltijos jūros aukso gabalėlius. Jis namo vežėsi maždaug stiklinę gintaro...
Laisvalaikis
Nuolat pasitempusi ir visad stilinga – tokį įspūdį apie save sėkmingai sukūrė verslininkė Daina Bosas. Savo ruožtu garsi moteris tikina, kad kiekvieną nepriekaištingą stiliaus derinį pirmiausia kuria detalės. „Akys gali sumeluoti, lūpos – pasakyt ne tiesą, bet batai tikrai išduos teisybę“, – šypsosi verslininkė. Lankydamasi prekybos centre „Europa“ naujai atidarytoje avalynės ir aksesuarų parduotuvėje „Premium“ D. Bosas papasakojo, kokiems bateliams teikia...