Klaipėda apsisprendė – taps Baltijos regiono mėlynosios ekonomikos centras

25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. EUR naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų užsibrėžė Klaipėda.

Į Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimą įsitraukusių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Jolantos Kairės nuotr. (15min.lt)

Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pristatė Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030, kuri jau dabar tampa impulsu ir pagrindu visam regionui vystyti. Klaipėda nutarė eiti mėlynojo proveržio keliu ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu.

Šiuo metu partnerių, konsultantų ir ekspertų komanda rengia strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kuris bus pristatytas šį pavasarį.

Į Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos rengimą įsitraukusių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, pramonės, verslo atstovų bei daugiau 100 įsitraukusių kitų sričių profesionalų jungtinė komanda apsisprendė dėl miesto vystymosi kertinių krypčių ir Klaipėdos vizijos, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir dirbti Baltijos regione.

„Klaipėda turėjo du kelius – nieko nedaryti, „vegetuoti“ ir skųstis, kad prarandame žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba pasirinkti ambicingą proveržį ir jį susikurti savo rankomis. Mes pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas. Dabar visi partneriai turime vieningą viziją ir sutarimą, kokį miestą norime kurti, kokias prioritetines sritis turime vystyti. Ekonominio proveržio strategijos reikia miestui, kad protai nenutekėtų, į užsienį išvykę klaipėdiečiai norėtų grįžti ir čia kurti gyvenimą, investuotojai mus matytų kaip patikimą ir progresyvų partnerį“, – įsitikinęs Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030 numatytos keturios prioritetinės kryptys. Miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomiką.

Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos. 

"Neabejoju, kad maksimali uosto plėtra su išoriniu uostu Klaipėdai suteiks naują kvėpavimą. Istoriškai yra susiklostę, kad uostas yra mieste, tad turime protingai ir darniai išnaudoti šią galimybę. Esame klaipėdiečiai ir mūsų visų siekis yra, kad mūsų miestas būtų gyvas, kad jis būtų patrauklus gyventi, dirbti ir kurti, įsitvirtinti jauniems žmonėms. Uosto plėtra gali sukurti unikalią progą Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – dialogas tarp uosto ir mokslo mums ypač svarbus“, – sako Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.

„Vieninga strategija duos impulsą pasirūpinti ne tik investiciniu Klaipėdos klimatu, bet ir padės čia veikiančiam verslui augti ir konkuruoti. Ateities verslui ieškosime bendrų sprendimų, kurie augins darbuotojų kompetencijas, inžinerijos prestižą. Ieškosime naujų bendradarbiavimo formų – medienos, biotechnologijų klasteriai leis įmonėms vienytis konkurencinėje kovoje su pasaulinio lygio kompanijomis. Klaipėdos pramonininkų asociacija pasiruošusi telkti verslo bendruomenę naujiems konsoliduotiems sprendimams“, – sako Viktoras Adomaitis, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas.

Vystant bioekonomiką Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.

„Klaipėdos universitetas siekia prasmingai prisidėti prie svarbių Klaipėdos miestui ir regionui mėlynojo augimo tikslų įgyvendinimo. Tikime, kad bendra partnerių strategija leis mokslo žinias efektyviau diegti versle ir viešajame sektoriuje. Bioekonomikos proveržio kryptis, apimanti akvakultūros, biotechnologijų, atsinaujinančios energetikos segmentus, yra mokslo žinioms reikli ir imli sritis. Universiteto vaidmuo yra svarbus, nes vystant minėtus segmentus žinių kūrimas turi būti grindžiamas plačiu tarpdiscipliniškumu, o jų taikymas – inovatyviais sprendimais. Mėlynasis augimas turi aukštos pridėtinės vertės potencialą, tačiau jam realizuoti svarbus mokslinėmis žiniomis grindžiamas išsilavinimas“, – tvirtina prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos universiteto rektorius.

Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir iki 2030-ųjų tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. Miestas, LEZ, pramonės bei verslo asociacijos sieks pritraukti naujų investuotojų, kurie čia kurtų aukštos pridėtinės vertės technologijas – elektros, autonominių sistemų, robotų ir robotikos įrangos, SGD technologijų kūrėjus ir gamintojus. Klaipėdoje įsikūrę įmonės kurs automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

„Mums modeliuojant investuotojų pritraukimo kryptis ypač svarbu žinoti bendrą miesto ekonominę viziją ir kartu su visa bendruomene veikti greitai, kryptingai ir koordinuotai. Investuotojų pritraukimas yra bendras darbas ir kai kurie projektai ateis priklausomai ne tik nuo laisvosios ekonominės zonos pastangų, bet ir nuo partnerių priimtų sprendimų. Todėl iš ties džiaugiuosi, kad savivaldybė pasiryžo šiuo atveju būti dialogo iniciatoriumi ir nepabijojo įtraukti verslo bendruomenę. Dabar kartu turime galvoti apie naujas technologijas, šiuolaikinę gamybą ir pasiruošti konkuruoti dėl naujų pramonės šakų, kur turime didžiausias sukauptas žinias ir patirtį – tai plastiko pramonė, metalo apdirbimas, elektroniniai automobilių komponentai, logistikos grandinės valdymas ir technologiniai sprendimai. Tai kels klaipėdiečių atlygius ir suteiks galimybę grįžti“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius.

Vystydami kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, strategijos partneriai siekia Klaipėdą paversti technologijų ir inovacijų kūrėja, o ne kitų šalių sprendimų vartotoja. Klaipėda nori pritraukti užsienio šalių paslaugų centrus, kurie teiks sprendimus ir užtikrins IT, inžinerines, technologines funkcijas logistikos bei pramonės įmonėms. Bus toliau buriamas kūrybinių industrijų klasteris, kuris kurs inovatyvius skaitmeninius ir inžinerinius sprendimus Lietuvos bei užsienio verslams.

Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos jūrinės ir kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomikos kryptys taip pat apima turizmo sektoriaus plėtrą. Pasak strategijos partnerių, turizmas išlieka viena iš prioritetinių krypčių, tik dėl regiono specifikos Klaipėdos turizmo sektorius yra kitoks nei Kuršių nerijos ar kaimyninės Palangos. Klaipėda sieks įtvirtinti savo pozicijas jūrinio ir sveikatinimo turizmo srityse bei tapti verslo ir konferencinio (MICE) turizmo traukos centru Rytų Baltijos regione.

„V.P.“  inf.

Apie KLAIPĖDA 2030

Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030 kuria ir įgyvendins Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Uostamiesčio partnerių užsakymu galimybių studiją, strategiją bei priemonių planą už beveik 148 tūks. EUR rengia tarptautinė konsultacinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ (EY).

Rengiant strategiją įsitraukė daugiau nei 100 Klaipėdos verslo, mokslo ir kitų organizacijų atstovų.

Strategijos įgyvendinimo priemonių planą partneriai planuoja pristatyti 2018 m. pavasarį.

Klaipėdosjūrųuostas Klaipėda
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
67 peržiūros rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Antradienio vakarą A lygos 26 turo rungtynėse Klaipėdos „Atlantas“ savo stadione buvo arti pergalės prieš „Palangos“ komandą, tačiau praleido įvartį paskutinėmis sekundėmis ir rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1. Rungtynių pradžioje aktyviau atakavo „Atlantas“ ir 12 minutę Marius Papšys susikūrė progą smūgiui, bet jį atrėmė Palangos ekipos vartininkas Antonas Cvetkovas. Ilgainiui iniciatyva perėjo į palangiškių pusę. Aktyvus puolime buvo legionierius iš Nige...
Įvykiai
Trečiadienio naktį Lietuvoje prognozuojamos šalnos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors oro temperatūra bus apie 1–6 laipsnius šilumos, dirvos paviršiuje daug kur galimos šalnos iki 5 laipsnių žemiau nulio. „Šalnos gana vėlyvos, kadangi buvo šilta vasara, tai jos tik dabar pasirodė“, – BNS sakė tarnybos meteorologė Teresė Kaunienė. Pasak jos, kitos naktys bus kiek šiltesnės, tačiau laikysis lietingi, vėjuoti orai. „Tik šiąnakt grasina šalnos, o p...
Įvykiai
Po visuomenės peticijos ir Seimo narių protesto dėl Petro Gražulio darbo Žmogaus teisių komitete šis parlamentaras grąžintas dirbti į Audito komitetą. Už tai antradienį balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo trys, susilaikė keturi politikai. Šis politiko paskyrimas nesukėlė jokių diskusijų Seime. Rugsėjo 11 dieną Seimo narys P. Gražulis iš Audito komiteto buvo perkeltas dirbti į Seimo Žmogaus teisių komitetą. Tai sukėlė šiame komitete dirbančių opozicijos atst...
Įvykiai
Dėl galimybės referendumą dėl dvigubos pilietybės organizuoti su dviejų savaičių pertrauka valdantieji žada kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai esą reikalinga, kad dėl referendumo suderinamumo su Konstitucija būtų išsklaidytos visos abejonės. Svarstant klausimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas paprašė įstatymo projektą pristatančio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) lyderio Ramūno Karbauskio paa...
Įvykiai
„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovas Stasys Jakeliūnas kreipiasi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), prašydamas įvertinti į galimo nederamo seksualinio elgesio skandalą pavasarį įsivėlusio konservatoriaus Mykolo Majausko veiksmus.   Tai, kad konservatorius M. Majauskas yra skundžiamas EPK S. Jakeliūnas žurnalistams patvirtino antradienį. Pasak „valstiečių“ atstovo, jo skundas susijęs su šių metų kovo mėnesį kilusiu skandalu, kai M. Majauskas...
Įvykiai
Aleksandra Ketlerienė Antradienį Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė pateikė Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, anot pačios Prezidentūros, pažaboti antstolių savivalę. Seimas šiam pateikimui pritarė vieningai. „Konstituciškai nepateisinama, kai vykdant valstybės pavestas funkcijas, atlygis, kuris mokamas už paslaugas, kurių vartotojas negali atsisakyti, yra...
Įvykiai
Nuolat apie šeimynines vertybes pasisakantis parlamentaras Petras Gražulis pats neseniai įklimpo į skandalingą romaną su perpus jaunesne palangiške Birute, o jų santykius vainikavo gimusi dukra. Ir nors Petras viešai atsiprašė, Birutė tikina nuoširdumo jo žodžiuose neišgirdusi. Politikos apžvalgininkai ir komunikacijos ekspertai stebisi Seimo nario viešais pareiškimais ir ašaromis. „Jis padarė nedovanotiną klaidą“, – sako jie. Anot buvusio Seimo pirmininko...
Įvykiai
Rugsėjo 25 d. 9.20 val. nutraukta dingusio krovininio laivo „SWE Carrier“ įgulos nario paieškos ir gelbėjimo operacija. Asmens buvo ieškoma nedelsiant, kai Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras rugsėjo 24 d. 23.48 val. gavo pranešimą. Paskutinį kartą asmuo buvo matytas praplaukiant Liepojos uosto plūdurą. Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Dauphin“ AS-365 iš I-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje buvo pakeltas į orą ir ieškojo dingusio įgulo...
Įvykiai
Kaip atpažinti įsilaužimą į prietaisą ir apsaugoti savo duomenis.  1. Neaiškus lėšų nurašymas Pirmas dalykas, kuris gali jus priversti susimąstyti apie galimą įsilaužimą – yra lėšų nurašymas, kurio jūs iš tiesų neatlikote. Tai aiškus ženklas, kad sukčiai galėjo gauti priėjimą prie jūsų kortelės arba pavogti vienos iš jūsų naudojamų mokėjimo paslaugų sąskaitos duomenis. Jei lėšų balansas visuomet yra greta jūsų, greitai pastebėsite įtartiną veiklą. Jei ret...