Dr. Dalia Klajumienė: dar tik mokomės vertinti XIX a. interjero dekorą

Šiandien istorinių interjerų dekoro elementai dažnai ne tik nepelnytai pamirštami, bet ir nedovanotinai naikinami. Tokią liūdną išvadą daro Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Dalia Klajumienė, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjusi XIX–XX a. pradžios interjerą. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius.

Pasaulietiniai XIX a. interjerai garsėjo dekoratyvumu. Architektai dirbo išvien su tapytojais, keramikais, baldų ir sienų apmušėjais, kitais dekoro specialistais. Deja, ilgainiui daugelis istorinių interjerų detalių sunyko arba buvo sunaikintos. Iki šių dienų išliko tik pavieniai puošybos elementai, todėl dažnai labai sudėtinga atkurti autentišką visumą, nustatyti jų funkcinę ir estetinę paskirtį. Kalbėdama apie XIX–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų dekorą, mokslininkė išskiria penkis pagrindinius jo bruožus.

 Pirmasis – įsigali ornamentai. Anot dr. D. Klajumienės, dar tik mokomės skaityti XIX a. dekoro ornamentus. Viena sudėtingiausių užduočių ji laiko būtinybę įrodyti tokio dekoro išliekamąją vertę tiek restauratoriams, tiek visuomenei.

Pergolės, sodo pavėsinės, ornamentas buvusiuose Radvilų rūmuose Vilniuje, Vilniaus g. 41

„Radus iš pirmojo žvilgsnio neišraiškingą elementą, dažnai reikia suvokti ir pagrįsti, kodėl jis yra ten, kur yra, kaip jis įsikomponuoja į visą interjero pasakojimą. Yra daug atodangų, kurios iš pirmojo žvilgsnio nepalieka didesnio įspūdžio, bet, palyginę jas su XIX–XX a. pr. išleistų garsiausių interjero žurnalų pavyzdžiais, pamatome, kad tokios ornamentinės tapybos logika yra labai moderni“, – sako mokslininkė.

 Kitas svarbus aspektas – XIX a. gyvenamoje aplinkoje pradėti auginti augalai. Tai būdinga ne tik to meto dvarų, bet ir miesto kultūrai. Nuo Antikos laikų egzotiniai augalai buvo laikomi specializuotuose pastatuose ir patalpose. XIX a. atsiradus komercinei sodininkystei ir gėlininkystei, sodininkai ėmėsi veisti gėlynus, kad galėtų savo produkcija aprūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojus.

 „Pasiūla buvo didelė, todėl stengtasi, kad gyventojai pirktų augalų ištisus metus. Buvo teigiama, kad šaltuoju metų laiku, kai gamta miega, sodinukus galima puoselėti gyvenamojoje aplinkoje. Netgi publikuoti specialūs leidiniai su įvairiais patarimais, kaip auginti augalus namuose“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

 Pasak jos, išplitęs augalininkystės ir gėlininkystės menas atvėrė galimybę interjero kūrėjams savitai dekoruoti kambarius imituojant sodo architektūrą. Vienu populiariausių sprendimų tapo vadinamoji pergolė, kūrusi iliuziją, kad kambarys yra sodo pavėsinė. Dažniausiai tai būdavo patalpa šalia svetainės, kur geriama kava, arbata, maloniai bendraujama, arba vedanti į vidinį kiemelį, sodelį ir pan. Jeigu pergolės dekoras taikytas antro ar trečio pastato aukšto kambaryje, jo langai orientuoti arba į terasą, apstatytą vazonais su augalais, arba į sodą. Šios idėjos XIX a. greitai paplito po visą Europą neaplenkdamos ir Lietuvos. Kambariuose taip pat mėgta pasitelkiant tapybą, tam tikrus baldus ir augalus įrengti tarsi atviras arba uždaras sodo palapines.

Pramoninių lipdinių ir trafaretinės tapybos puošmenos name Vilniuje, K. Sierakausko g. 15

Trečiasis XIX a. interjero dekoravimo buožas susijęs su didžiosios pramonės revoliucijos padariniais.

 „Pramoninė masinė produkcija įsivyravo visose gyvenimo srityse, įskaitant interjerą. Kaip dabar žavimės naujosiomis technologijomis, taip anuomet žmonės mėgavosi galimybėmis greičiau ir įvairiau dekoruoti savo interjerą naudojant dar daugiau ir įvairesnių komponentų“, – pažymi dr. D. Klajumienė.

 Pasak mokslininkės, XIX a. pramoninės produkcijos tyrinėjimus sunkina tai, kad gana dažnai sudėtinga nustatyti tikruosius interjero dekoro elementų gamintojus. Tai ketvirtasis dr. D. Klajumienės išskiriamas minėto laikotarpio pasaulietinio dekoro bruožas. Didelės įmonės, sukūrusios vieną ar kitą dekoro elemento modelį, jį patentuodavo, o mažesnės tik pritaikydavo jį savo gamyboje. Įvairių fabrikų kataloguose galima rasti identiškų modelių, tačiau be konkretaus fabriko įspaudo neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra tikrasis jo gamintojas.

Mozaikinio betono plytelių grindų raštas. Nuotraukų autorė – dr. D. Klajumienė

Dar vienas XIX a. pasaulietinių interjerų buožas – naujų apdailos medžiagų, taikomų technologijų gausa ir įvairovė. XIX a. grindų dangos nepaprastai spalvingos, dekoratyvios, bet vien ornamento nepakanka, kad būtų galima atskirti, iš kokios medžiagos – keramikos, betono ar presuoto marmuro – jos pagamintos. Siekiant įtikti kuo daugiau vartotojų, naujų apdailos medžiagų ornamentais ir kitomis savybėmis siekta atkartoti jau įprastus produktus.

 „Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

Dr. D. Klajumienė nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

nekilnojamasturtas;interjeras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
15 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Populiariausia pasaulyje mobiliųjų įrenginių operacinė sistema „Android“ jau greitai taps sunkiai atpažįstama po to, kai „Google“ pranešė, jog išmaniųjų telefonų gamintojai nebeturės laisvos prieigos prie populiarių išmaniųjų programėlių. Apie licencijavimo mokestį, kuris bus taikomas „Play Store“ ir kitoms „Google“ programėlėms, pranešta, po to, kai Jungtinių Valstijų technologijų milžinei Europos Komisija anksčiau šiais metais skyrė 5 mlrd. JAV dolerių b...
Įvykiai
Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į viršų kyla konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. Spalio 5–14 dienomis atliktos apklausos duomenimis, paprašyti įvardinti geriausią pretendentą į prezidentus gyventojai dažniausiai rinkosi ekonomistą Gitaną Nausėdą – 23 procentai (22,3 proc. rugsėjį). BFL/Tomo Lukšio nuotr. Tuo tarpu ketvirtoje pozicijo...
Įvykiai
Ateinantys šalčiai ir rudens vėjai verčia iš spintos traukti šalikus ir šiltus megztinius. Dažnas jų yra aukštu kaklu, nes orai apgaulingi ir peršalti labai paprasta, portalui LRT.lt sako veido mankštos trenerė Viktorija Baltramiejūnienė. Deja, priduria ji, aukšta apykaklė, nors ir visiškai paslepia kaklą, išryškina pagurklį ir atkreipia į jį dėmesį.   Asmeninio archyvo nuotr. Norint šiek tiek pakelti po apatiniu žandikauliu esančią zoną, kuri ir išryškina...
Įvykiai
Eidamas 65-uosius, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, praneša LRT.lt  Menininkas žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme. 2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R Kvinto skulptūra Hermannui Kallenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios - Bažnyčios reformatoriui Martynui Liuter...
Sportas
Jaleno Riley ir Spenserio Mitchello vedama Palangos „Kuršių“ ekipa šventė pergalę tarptautiniame Nacionalinės krepšinio lygos turnyre. Mariaus Kiltinavičiaus auklėtiniai namuose 94:76(15:22, 19:19, 30:20, 30:15) nugalėjo Minsko „Cmoki-2“ krepšininkus. Nugalėtojams J. Riley pelnė 32 taškus (6/11 dvitaškių, 4/11 tritaškių, 8/10 baudų metimų), atliko 8 rezultatyvius perdavimus, perėmė 6 ir atkovojo 3 kamuolius, išprovokavo 7 pražangas, 5 kartus suklydo ir sur...
Įvykiai
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nesustabdė biudžeto pataisos, kuri leidžia skolintis naujoms partijoms finansuoti, tuo metu opozicija prašys prezidentės ją vetuoti. Seimas ketvirtadienį priėmė biudžeto pataisą, kuri leidžia valstybei skolintis siekiant užtikrinti įsipareigojimus NATO, taip pat naujai sukurtoms partijoms finansuoti. Su šia pataisa rinkimuose nedalyvavę socialdarbiečiai galės pretenduoti į daugiau kaip 200 tūkst. eurų dotaciją. Seimo Eti...
Įvykiai
Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jomis bandoma įteisinti antialkoholinio variklio užrakto (alkobloko) naudojimą saugaus eismo prevencijos tikslais. Alkoblokas – tai įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus, nuo 2020 m. s...
Įvykiai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies prekybos centruose užfiksuota jau keletas atvejų, kuomet maisto produktai piktavališkai sugadinami – juose randama prismaigstytų adatų. VMVT šią savaitę sulaukė vieno pranešimo dėl adatos atvėsintoje mėsoje ir net trijų pranešimų apie vartotojų įsigytuose bananuose rastas adatas. Todėl rekomenduojama įsigytus vaisius (ypač bananus) prieš vartojant apžiūrėti, supjausty...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Ruduo – tai metas, kuomet šurmulingąjį vasaros sezoną keičia ramesnis periodas. Pamažu mažėja ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų J.Basanavičiaus gatvėje, uždaromi vasarą veikę pramogų atrakcionai ir automatai. Vieni jų išvežami, o kiti vis dar stovi, savo mažytėmis švieselėmis vilioja poilsiautojus įmesti pinigą ir žaisti. Bet ar visi atrakcionų savininkai vienodai sąžiningi? Verste verčia keikti kurortą J.Basanavičiaus gatvėje žmonių dė...