Dr. Dalia Klajumienė: dar tik mokomės vertinti XIX a. interjero dekorą

Šiandien istorinių interjerų dekoro elementai dažnai ne tik nepelnytai pamirštami, bet ir nedovanotinai naikinami. Tokią liūdną išvadą daro Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Dalia Klajumienė, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjusi XIX–XX a. pradžios interjerą. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius.

Pasaulietiniai XIX a. interjerai garsėjo dekoratyvumu. Architektai dirbo išvien su tapytojais, keramikais, baldų ir sienų apmušėjais, kitais dekoro specialistais. Deja, ilgainiui daugelis istorinių interjerų detalių sunyko arba buvo sunaikintos. Iki šių dienų išliko tik pavieniai puošybos elementai, todėl dažnai labai sudėtinga atkurti autentišką visumą, nustatyti jų funkcinę ir estetinę paskirtį. Kalbėdama apie XIX–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų dekorą, mokslininkė išskiria penkis pagrindinius jo bruožus.

 Pirmasis – įsigali ornamentai. Anot dr. D. Klajumienės, dar tik mokomės skaityti XIX a. dekoro ornamentus. Viena sudėtingiausių užduočių ji laiko būtinybę įrodyti tokio dekoro išliekamąją vertę tiek restauratoriams, tiek visuomenei.

Pergolės, sodo pavėsinės, ornamentas buvusiuose Radvilų rūmuose Vilniuje, Vilniaus g. 41

„Radus iš pirmojo žvilgsnio neišraiškingą elementą, dažnai reikia suvokti ir pagrįsti, kodėl jis yra ten, kur yra, kaip jis įsikomponuoja į visą interjero pasakojimą. Yra daug atodangų, kurios iš pirmojo žvilgsnio nepalieka didesnio įspūdžio, bet, palyginę jas su XIX–XX a. pr. išleistų garsiausių interjero žurnalų pavyzdžiais, pamatome, kad tokios ornamentinės tapybos logika yra labai moderni“, – sako mokslininkė.

 Kitas svarbus aspektas – XIX a. gyvenamoje aplinkoje pradėti auginti augalai. Tai būdinga ne tik to meto dvarų, bet ir miesto kultūrai. Nuo Antikos laikų egzotiniai augalai buvo laikomi specializuotuose pastatuose ir patalpose. XIX a. atsiradus komercinei sodininkystei ir gėlininkystei, sodininkai ėmėsi veisti gėlynus, kad galėtų savo produkcija aprūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojus.

 „Pasiūla buvo didelė, todėl stengtasi, kad gyventojai pirktų augalų ištisus metus. Buvo teigiama, kad šaltuoju metų laiku, kai gamta miega, sodinukus galima puoselėti gyvenamojoje aplinkoje. Netgi publikuoti specialūs leidiniai su įvairiais patarimais, kaip auginti augalus namuose“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

 Pasak jos, išplitęs augalininkystės ir gėlininkystės menas atvėrė galimybę interjero kūrėjams savitai dekoruoti kambarius imituojant sodo architektūrą. Vienu populiariausių sprendimų tapo vadinamoji pergolė, kūrusi iliuziją, kad kambarys yra sodo pavėsinė. Dažniausiai tai būdavo patalpa šalia svetainės, kur geriama kava, arbata, maloniai bendraujama, arba vedanti į vidinį kiemelį, sodelį ir pan. Jeigu pergolės dekoras taikytas antro ar trečio pastato aukšto kambaryje, jo langai orientuoti arba į terasą, apstatytą vazonais su augalais, arba į sodą. Šios idėjos XIX a. greitai paplito po visą Europą neaplenkdamos ir Lietuvos. Kambariuose taip pat mėgta pasitelkiant tapybą, tam tikrus baldus ir augalus įrengti tarsi atviras arba uždaras sodo palapines.

Pramoninių lipdinių ir trafaretinės tapybos puošmenos name Vilniuje, K. Sierakausko g. 15

Trečiasis XIX a. interjero dekoravimo buožas susijęs su didžiosios pramonės revoliucijos padariniais.

 „Pramoninė masinė produkcija įsivyravo visose gyvenimo srityse, įskaitant interjerą. Kaip dabar žavimės naujosiomis technologijomis, taip anuomet žmonės mėgavosi galimybėmis greičiau ir įvairiau dekoruoti savo interjerą naudojant dar daugiau ir įvairesnių komponentų“, – pažymi dr. D. Klajumienė.

 Pasak mokslininkės, XIX a. pramoninės produkcijos tyrinėjimus sunkina tai, kad gana dažnai sudėtinga nustatyti tikruosius interjero dekoro elementų gamintojus. Tai ketvirtasis dr. D. Klajumienės išskiriamas minėto laikotarpio pasaulietinio dekoro bruožas. Didelės įmonės, sukūrusios vieną ar kitą dekoro elemento modelį, jį patentuodavo, o mažesnės tik pritaikydavo jį savo gamyboje. Įvairių fabrikų kataloguose galima rasti identiškų modelių, tačiau be konkretaus fabriko įspaudo neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra tikrasis jo gamintojas.

Mozaikinio betono plytelių grindų raštas. Nuotraukų autorė – dr. D. Klajumienė

Dar vienas XIX a. pasaulietinių interjerų buožas – naujų apdailos medžiagų, taikomų technologijų gausa ir įvairovė. XIX a. grindų dangos nepaprastai spalvingos, dekoratyvios, bet vien ornamento nepakanka, kad būtų galima atskirti, iš kokios medžiagos – keramikos, betono ar presuoto marmuro – jos pagamintos. Siekiant įtikti kuo daugiau vartotojų, naujų apdailos medžiagų ornamentais ir kitomis savybėmis siekta atkartoti jau įprastus produktus.

 „Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

Dr. D. Klajumienė nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

nekilnojamasturtas;interjeras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
15 peržiūrų gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Transportas
Į Klaipėdos uostą trečiadienio popietę, apie 14 val. įplauks didžiausias kada nors viešėjęs laivas – net 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio „MSC Ingy“. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Aarhus (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus. Trečiadienį į Klaipėdą atkeliaujantį 19,5 tūkstančių TEU talpinantį konteinervežį „MSC Ingy“ į uostą įves du locmanai. Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, tai nemenkas iššūkis. Įvertinus laivo...
Sportas
Dana Lukauskienė Besibaigiančius istorinius – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio metus kurortas palydėjo iškilmingu renginiu. Palangos koncertų salėje praėjusios savaitės pabaigoje būriavosi garbingi svečiai, rinkosi palangiškiai. Prasmingos apdovanojimų ceremonijos dalyviai tapo naujos, besiformuojančios tradicijos liudytojais – specialiu „Gintarinės snaigės“ ženklu pagerbti tuos žmones, kurie savo darbais keitė aplinkinių likimus, o tuo pačiu p...
Įvykiai
Seimas antradienį nepritarė siūlymui nuomojamuose automobiliuose privalomai įrengti vadinamuosius alkoblokus. Parlamentarai pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) siūlymui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Anot komiteto, siūlymas nuomai skirtoje transporto priemonėje privalomai įrengti mechanizmą, leidžiantį užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, apsunkintų tokių verslo įmonių veiklą. „Nuomoti automobiliai sudaro tik nedidelę dalį eism...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Per 28-erius Lietuvos nepriklausomybės metus į Šventosios priekrantės žvejus niekas rimtai nežiūrėjo. Žvejyba čia tarytum sustingusi praėjusių šimtmečių būsenoje. Žvejai vargta neturėdami nė civilizuotų darbo sąlygų, nė įplaukos. Valtis tenka stumtis iki kelių įsibridus į vandenį, o prieš Kalėdas šviežios žuvies labai norisi. Apie Šventosios priekrantės žvejų rūpesčius sutiko papasakoti  Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės a...
Įvykiai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį per metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklos sutaupytos lėšos būtų skirtos gydytojų rezidentų algoms. Tam skirta daugiau nei 500 tūkst. eurų, tad artimiausiomis dienomis kiekvienas rezidentas gaus papildomų pajamų – apie 227 Eur vienkartines išmokas.  Ministro A. Verygos teigimu, gydytojai rezidentai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių, kurie ilgus metus mokosi ir...
Įvykiai
Andriaus Navicko vadovaujama pedagogų profsąjunga trečiadienį spręs dėl streiko stabdymo, baigus derybas, kaip tobulinti rugsėjį įvestą etatinio darbo apmokėjimo modelį. „Dėl streiko sustabdymo spręsime rytoj. Tikėtina, kad penktadienį mes streiką stabdysime, nes per Kalėdas nėra tikslo streikuoti“, – žurnalistams po derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje antradienį sakė A. Navickas. Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijoje beveik tris savaites streikav...
Įvykiai
Gyventojams, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir buvo pasirinkę kaupimą pagal formulę 2+0+0 bei nuo savo darbo užmokesčio įmokų į pensijų fondus nemokėjo, šią savaitę sulauks „Sodros“ informacinių pranešimų apie aktualius pensijų kaupimo pokyčius. Gyventojai pranešimus ras prisijungę prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui, o tie, kurie yra nurodę elektroninio pašto adresą, sulauks informacijos ir elektroniniu paštu. Svarbu, kad detalesnę informaciją a...
Įvykiai
Justina Ilkevičiūtė Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas laivas-saugykla turėtų būti išpirktas iki 2024 m. pabaigos. Taip antradienį nubalsavo Seimo nariai. Už įstatymo pataisas balsavo 99 parlamentarų, 1 balsavo prieš, 17 susilaikė. Viso balsavo 117 Seimo narių. Anksčiau buvo kalbėta apie tolimesnę laivo-saugyklos nuomą, kadangi būtent 2024 m. pabaigoje baigsis terminalo nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Šioje nuomos sutartyje y...
Įvykiai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako pasigendantis prezidentės pasiūlymų dėl reformų. „Kada prezidentė pasako, kad mes nedarome struktūrinių reformų, tai prezidentė jeigu gali, prašau labai pasakyti, ką reikia padaryti?“, – antradienį Žinių radijo eteryje kalbėjo „valstiečių“ lyderis. „Kritikuoti, sakant, kad esate blogi – labai lengva, bet pasakyti, pasiūlyti kažką, tai va iš prezidentės tarnybos iš tikrųjų trūksta pasiū...