Dr. Dalia Klajumienė: dar tik mokomės vertinti XIX a. interjero dekorą

Šiandien istorinių interjerų dekoro elementai dažnai ne tik nepelnytai pamirštami, bet ir nedovanotinai naikinami. Tokią liūdną išvadą daro Vilniaus dailės akademijos mokslininkė dr. Dalia Klajumienė, pastarąjį dešimtmetį tyrinėjusi XIX–XX a. pradžios interjerą. Jos tyrimai padeda suvokti, ką šis palikimas liudija apie to meto estetiką, madą ir gyventojų įpročius.

Pasaulietiniai XIX a. interjerai garsėjo dekoratyvumu. Architektai dirbo išvien su tapytojais, keramikais, baldų ir sienų apmušėjais, kitais dekoro specialistais. Deja, ilgainiui daugelis istorinių interjerų detalių sunyko arba buvo sunaikintos. Iki šių dienų išliko tik pavieniai puošybos elementai, todėl dažnai labai sudėtinga atkurti autentišką visumą, nustatyti jų funkcinę ir estetinę paskirtį. Kalbėdama apie XIX–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų dekorą, mokslininkė išskiria penkis pagrindinius jo bruožus.

 Pirmasis – įsigali ornamentai. Anot dr. D. Klajumienės, dar tik mokomės skaityti XIX a. dekoro ornamentus. Viena sudėtingiausių užduočių ji laiko būtinybę įrodyti tokio dekoro išliekamąją vertę tiek restauratoriams, tiek visuomenei.

Pergolės, sodo pavėsinės, ornamentas buvusiuose Radvilų rūmuose Vilniuje, Vilniaus g. 41

„Radus iš pirmojo žvilgsnio neišraiškingą elementą, dažnai reikia suvokti ir pagrįsti, kodėl jis yra ten, kur yra, kaip jis įsikomponuoja į visą interjero pasakojimą. Yra daug atodangų, kurios iš pirmojo žvilgsnio nepalieka didesnio įspūdžio, bet, palyginę jas su XIX–XX a. pr. išleistų garsiausių interjero žurnalų pavyzdžiais, pamatome, kad tokios ornamentinės tapybos logika yra labai moderni“, – sako mokslininkė.

 Kitas svarbus aspektas – XIX a. gyvenamoje aplinkoje pradėti auginti augalai. Tai būdinga ne tik to meto dvarų, bet ir miesto kultūrai. Nuo Antikos laikų egzotiniai augalai buvo laikomi specializuotuose pastatuose ir patalpose. XIX a. atsiradus komercinei sodininkystei ir gėlininkystei, sodininkai ėmėsi veisti gėlynus, kad galėtų savo produkcija aprūpinti įvairių socialinių sluoksnių gyventojus.

 „Pasiūla buvo didelė, todėl stengtasi, kad gyventojai pirktų augalų ištisus metus. Buvo teigiama, kad šaltuoju metų laiku, kai gamta miega, sodinukus galima puoselėti gyvenamojoje aplinkoje. Netgi publikuoti specialūs leidiniai su įvairiais patarimais, kaip auginti augalus namuose“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

 Pasak jos, išplitęs augalininkystės ir gėlininkystės menas atvėrė galimybę interjero kūrėjams savitai dekoruoti kambarius imituojant sodo architektūrą. Vienu populiariausių sprendimų tapo vadinamoji pergolė, kūrusi iliuziją, kad kambarys yra sodo pavėsinė. Dažniausiai tai būdavo patalpa šalia svetainės, kur geriama kava, arbata, maloniai bendraujama, arba vedanti į vidinį kiemelį, sodelį ir pan. Jeigu pergolės dekoras taikytas antro ar trečio pastato aukšto kambaryje, jo langai orientuoti arba į terasą, apstatytą vazonais su augalais, arba į sodą. Šios idėjos XIX a. greitai paplito po visą Europą neaplenkdamos ir Lietuvos. Kambariuose taip pat mėgta pasitelkiant tapybą, tam tikrus baldus ir augalus įrengti tarsi atviras arba uždaras sodo palapines.

Pramoninių lipdinių ir trafaretinės tapybos puošmenos name Vilniuje, K. Sierakausko g. 15

Trečiasis XIX a. interjero dekoravimo buožas susijęs su didžiosios pramonės revoliucijos padariniais.

 „Pramoninė masinė produkcija įsivyravo visose gyvenimo srityse, įskaitant interjerą. Kaip dabar žavimės naujosiomis technologijomis, taip anuomet žmonės mėgavosi galimybėmis greičiau ir įvairiau dekoruoti savo interjerą naudojant dar daugiau ir įvairesnių komponentų“, – pažymi dr. D. Klajumienė.

 Pasak mokslininkės, XIX a. pramoninės produkcijos tyrinėjimus sunkina tai, kad gana dažnai sudėtinga nustatyti tikruosius interjero dekoro elementų gamintojus. Tai ketvirtasis dr. D. Klajumienės išskiriamas minėto laikotarpio pasaulietinio dekoro bruožas. Didelės įmonės, sukūrusios vieną ar kitą dekoro elemento modelį, jį patentuodavo, o mažesnės tik pritaikydavo jį savo gamyboje. Įvairių fabrikų kataloguose galima rasti identiškų modelių, tačiau be konkretaus fabriko įspaudo neįmanoma tiksliai nustatyti, kas yra tikrasis jo gamintojas.

Mozaikinio betono plytelių grindų raštas. Nuotraukų autorė – dr. D. Klajumienė

Dar vienas XIX a. pasaulietinių interjerų buožas – naujų apdailos medžiagų, taikomų technologijų gausa ir įvairovė. XIX a. grindų dangos nepaprastai spalvingos, dekoratyvios, bet vien ornamento nepakanka, kad būtų galima atskirti, iš kokios medžiagos – keramikos, betono ar presuoto marmuro – jos pagamintos. Siekiant įtikti kuo daugiau vartotojų, naujų apdailos medžiagų ornamentais ir kitomis savybėmis siekta atkartoti jau įprastus produktus.

 „Tarkime, 1860 m. išrastas linoleumas imitavo parketą, plyteles, keramines plyteles, kilimus. Taip gamintojai siekė pritraukti ne tik tuos, kurie nesibaido naujovių ir naujų medžiagų, bet ir konservatyvesnius pirkėjus, tarsi parodant, kad naujoji medžiaga nesutrikdys interjero vaizdo ir bus panaši į jau įprastus sprendimus“, – pasakoja dr. D. Klajumienė.

Dr. D. Klajumienė nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Lietuvos XVIII a. antros pusės–XX a. pradžios pasaulietinių interjerų paveldas: dekoro elementų tyrimai“.

nekilnojamasturtas;interjeras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
15 peržiūrų rugpjūčio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Mokyklose ir darželiuose nuo rugsėjo – nemažai pasikeitimų, tarp jų ir maitinimo srityje. Praeitą savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje. Tačiau tai nebus vienintelis pakeitimas vaikų, lankančių darželius ir mokyklas, mityboje. Pagrindinius vaikų maitinimo pokyčius mokymo įstaigose pranešime spaudai apžvelgia maisto technologė Raminta Bogušienė. 1. Į darželius nuo rugsėjo – jokių užkandžių Vaikai darželiuose da...
Įvykiai
Šiandien vidurdienį Palangos bažnyčioje prisiekė naujasis parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas, tuo pačiu baigėsi Mariaus Venskaus kaip kurorto ganytojo įgaliojimai. Netrukus papildysime. "V.P." inf.
Įvykiai
Prie puodelio arbatos pokalbiai tampa prasmingesni, o problemos – menkesnės. Naudos šis jaukus gėrimas taip pat turi daugiau, negu amžina jo konkurentė – kava. Tačiau po to, kai išgersite juodąją, žaliąją, vaisinę ar Alpių žolelių arbatą, neskubėkite išmesti panaudoto arbatos pakelio. Arbatos naudą kinai žinojo jau daug metų prieš mūsų erą. Anot vienos legendos, šalies didvyris Šen Nunas virė katile vandenį ir į jį netyčia įkrito keli arbatmedžio lapeliai....
Įvykiai
Gražina Vasiliauskienė | Alfa.lt Kai šeiminiai santykiai pašlyja, ne viena moteris ima ieškoti paguodos kitur, o jos vyras pradeda įtarinėti negerus dalykus. Kaip susigaudyti, kas tai yra: lengvas nepasitenkinimas gyvenimu ar tikra neištikimybė? Egzistuoja keli požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, kad moteris linkusi į pastarąjį variantą. Štai jie: · moteris tampa užsisvajojusi, · ji vis dažniau užsisėdi prie kompiuterio, · dažniau lankosi kirpykloje...
Įvykiai
Praėjusią savaitę reidus pajūryje rengę kelių policijos pareigūnai išaiškino apie pusantro šimto Kelių eismo taisyklių nesilaikiusių vairuotojų. Daugiausia nustatyta greičio viršijimo atvejų, taip pat pareigūnams įkliuvo neblaivūs vairuotojai, pirmadienį pranešė Kelių policijos tarnyba. Per keturias darbo dienas pareigūnai patikrino apie pusantro tūkstančio pajūrio keliais riedančių automobilių. Pareigūnai nustatė apie šimtą greitį viršijusių vairuotojų, d...
Įvykiai
Eglė Šantaraitė  Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių i...
Įvykiai
Lietuvos institucijos tariasi, kaip pažaboti elektrines transporto priemones, taip siekiant išvengti incidentų. Diskusijos kilo, kai antrą kartą šią vasarą Lietuvos pajūryje elektrinio paspirtuko vairuotojas susidūrė su pėsčiaisiais. Teisės aktų pakeitimus, susijusius su elektrinėmis transporto priemonėmis, nagrinėja tarpinstitucinė darbo grupė. Jai vadovauja vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. „Darbai vyksta, viskas tvarkoje, yra daug ką aptar...
Baigė tarnystę pajūryje
Tamara Zaiceva „Prieš aštuonerius metus, kai baigęs mokslus Romoje atvykau į Palangą ir pirmąsyk atsistojau čia prieš jus, paprašiau jūsų – patikėkite manimi. Tuomet buvau visiškai žalias piemuo. Dabar ir vėl prašau jūsų – patikėkite manimi, viskas bus gerai“, - atsisveikindamas su parapijiečiais šiandien sakė vis dar Palangos parapijos klebonas Marius Venskus. „Nepykit, jei nejučiom apsiriksiu“ Šiandien palangiškių itin mėgiamas kunigas aukojo paskutiniąs...
Įvykiai
Klaipėdos pramoginių šokių klubu „Žingsnis“ ir Minsko (Baltarusija) pramoginių šokių klubu „Liudmila“ dovana kurorto gyventojams ir svečiams. Jaunieji šokėjai, dovanojo šią nemokamą pramogą palangiškiams ir kurorto svečiams, yra Palangoje vykstančios tarptautinės šokių stovyklos dalyviai. Ši stovykla kurorte rengiama jau antrus metus. Tarp jaunųjų šokėjų – nemažai savo šalių čempionų.  Kviečiame pasigrožėti. „V.P.“ inf.