Koncertų salė jau turi valdytoją, o miestas – garantuotą kasmetį 154 tūkt. eurų uždarbį

Ieškota nuo 2015 m. rudens: po kelių neįvykusių konkursų, ginčų ir net bylų paskutinis baigėsi sutarties pasirašymu. Savivaldybė vis dėlto pasiekė savo – koncesininkas mokės solidų mokestį. „V.P.“ nuotr.

Eglė Jūraitė

Palangos koncertų salė jau turi koncesininką – tai patvirtinanti trišalė sutartis tarp koncesininko – UAB „Palangos koncertų salė“, investuotojo – UAB „Pajūrio infrastruktūra“, priklausančios Infrastruktūra LT įmonių grupei, kartu su „Bravo Events“ ir Palangos miesto savivaldybės pasirašyta sausio 30 d.

Nemaži įsipareigojimai

Išskirtine akustika pasižyminti Palangos koncertų salė yra pritaikyta rengti tiek klasikinės, tiek kamerinės, populiariosios muzikos, pučiamųjų muzikos koncertus, muzikinius spektaklius, televizijos projektus, kitus įvairių žanrų renginius. Tai, pasak Pauliaus Baltrėno, UAB „Pajūrio infrastuktūra“ vadovo, l ems ir būsimojo jos repertuaro turinį. „Sieksime pritraukti kamerinio, aukštesnio kultūrinio lygio renginių, festivalių, teatrų, miuziklų. Be abejonės, čia galės vykti ir konferencijos, kiti renginiai, bet formatas bus pritaikytas išnaudoti ir akcentuoti Palangos koncertų salės išskirtinumą – pavyzdžiui, pabrėžiant, kad niekur taip neskamba simfoninis orkestras, kaip Palangos koncertų salėje“, – kalbėjo P. Baltrėnas.

Be kitų koncesijos sutartyje numatytų įsipareigojimų, koncesininkas Palangos koncertų salėje ne aktyviojo turistinio sezono metu surengs ne mažiau kaip 77 renginius, iš jų 26 turi būti iš sutarto pagrindinio renginių sąrašo (tai yra klasikinės muzikos, baleto, teatro spektaklių, miuziklų, operečių, įvairių festivalių, etnografinės muzikos koncertai ir kt.). Per metus (iki 2019 m. vasario 11 d.) koncesininkas turi pritraukti ne mažiau kaip 137,9 tūkst. lankytojų.

P. Baltrėnas neabejoja, kad šiuos įsipareigojimus įvykdyti nebus sudėtinga. „Palanga yra didžiausias Lietuvos, tarptautinis kurortas, tad ši salė tarnaus ne tik miesto gyventojams, bet ir į kurortą atvykstantiems svečiams. Svarbu ir tai, jog tokio objekto – ne sporto ar universalios, o konkrečiai koncertams pritaikytos salės Lietuvoje labai trūko“, – sakė P. Baltrėnas.

Pagyvins kultūrinį gyvenimą

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė akcentavo, jog koncesininkas įsipareigojo ne tik suorganizuoti numatytą skaičių renginių ne karštuoju metų laiku, užtikrinti jų žanrinę įvairovę, bet ir Savivaldybei mokės koncesijos mokestį, salėje sumontuos stacionarią garso ir šviesos įrangą, sukurs darbo vietų, prižiūrės ir išlaikys šį modernų pastatą. „Sutarties sąlygose taip pat numatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 12 dienų per metus Koncertų salėje turi teisę pati organizuoti renginius Palangos miesto gyventojų poreikiams“, – sakė A. Kilijonienė.

Moderni Palangos koncertų salė duris atvėrė prieš dvejus metus. Per tą laiką čia vykstančiuose renginiuose apsilankė per 100 tūkst. žiūrovų. Šis skaičius bei faktas, jog renginių metu 2200 žiūrovų talpinanti salė būna pilna, neabejotinai rodo salės populiarumą.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus neabejoja, jog didelę patirtį viešosios ir privačios partnerystės srityje turintis koncesininkas sugebės tinkamai išnaudoti visus Koncertų salės privalumus bei dar labiau suaktyvins kultūrinį gyvenimą kurorte. „Palanga – modernus, atviras kurortas, tad tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams turime siūlyti kuo aukštesnio lygio paslaugas. Natūralu, kad aukšto lygio renginiai, kuo dažniau vykstantys Koncertų salėje, Palangą darys dar populiaresnę. Tiek Savivaldybė, tiek koncesininkai turi bendrą tikslą – dar labiau suaktyvinti kurorto kultūrinį gyvenimą ir sukviesti į Palangą kuo daugiau svečių ištisus metus“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Pusantro šimto tūkstančių eurų mokestis

Visos trys su Savivaldybe koncesijos sutartį pasirašiusios įmonės – UAB „Palangos koncertų salė“, UAB „Pajūrio infrastruktūra“ ir „Bravo Events“ – yra tarpusavio susijusios ir priklauso tiems patiems savininkams.

Įmonė „Palangos koncertų salė“ įsteigta visai neseniai, tai buvo reikalinga koncesijos sutarčiai pasirašyti. „Bravo Events“ – viena didžiausia Lietuvoje koncertus rengianti įmonė, kurios pagrindiniai klientai – garsūs užsienio atlikėjai. Bendrovė koncertus rengia ir Latvijos bei Lenkijos geriausiose salėse.

Koncertų salė išnuomota dvidešimčiai metų su galimybe sutartį pratęsti. Kaip „Vakarinei Palangai“ sakė Savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė Urbonienė, pagal pasirašytąją sutartį koncesininkas kiekvienais metais Savivaldybei mokės 154 tūkst. eurų mokestį. Išimtis padaryta tik dvejiems pirmiesiems salės nuomos metams – pirmaisiais bus mokama 15,4 tūkst. eurų, antraisiais – 50 proc. metinio mokesčio, t.y. 77 tūkst. eurų.

Pastarosios, sutartimi pasibaigusios derybos, po kelių neįvykusių konkursų vyko nuo praėjusių metų balandžio. Koncertų salę koncesininkams ketinama perduoti per 60 dienų – per tiek dienų turi įsigalioti sutartis, taip pat įvykdytos kitos privalomos procedūros – turi būti apdrausti pastatas ir įranga.

Savivaldybė koncesijos mokestį ketina panaudoti padengiant Koncertų salės statybos darbams paimtą 1,8 mln. eurų paskolą. Iš viso koncesininkas per sutarties laikotarpį sumokės beveik 3 mln. eurų salės nuomos ir valdymo mokestį, ir tai, anot Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos R. Olšauskaitės Urbonienės, yra daugiau nei planavo Savivaldybė. „Koncesininkai norėjo užsitikrinti pergalę konkurse, todėl pasiūlė daugiau nei buvo numatyta sąlygose“, - sakė vedėja.

Sušvelnino reikalavimus

Savivaldybė Koncertų salės valdytojo ieško nuo 2015 metų rudens. Du kartus konkursas neįvyko, nes du dalyviai, pateikę išankstinius pasiūlymus, iš konkurso vėliau pasitraukdavo. Jų labiausiai netenkino konkurso sąlyga, jog per 10 metų jie Palangos savivaldybei už Koncertų salės valdymą turi sumokėti 2,57 mln. eurų.

Trečiąjį kartą paskelbus konkursą jo sąlygos buvo sušvelnintos. Buvo numatyta, jog pirmaisiais veiklos metais Koncertų salės valdytojas Palangos savivaldybei turi sumokėti po 1073 eurus kas mėnesį, antraisiais – po 5366 eurus, trečiaisiais – po 10733 eurus, o nuo ketvirtųjų metų iki koncesijos sutarties pabaigos – po 21467 eurus per mėnesį.

„Taip pagal pakoreguotas konkurso sąlygas per 10 metų laikotarpį iš koncesininko pageidaujamą susigrąžinti sumą Savivaldybė sumažino net 566 728 tūkst. eurų. Koncesininkas mokestį turi mokėti, nes reikia padengti Savivaldybės paimtą paskolą ir palūkanas už vasaros koncertų salės atliktus rekonstrukcijos darbus“, – anksčiau aiškino Palangos savivaldybė administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.

Trečiąjį kartą paskelbtame konkurse jo sąlygos buvo sušvelnintos dar keliais punktais. Atsisakyta reikalavimų, numatančių, jog konkurso dalyvis turi būti finansiškai pajėgus finansuoti projektą, kad per pastaruosius penkerius metus privalo būti įvykdęs bent vieną renginių organizavimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė nei 30 tūkst. eurų.

„Šie reikalavimai buvo pašalinti, nes abu kartus paskelbus konkursus nebuvo pateiktas nė vienas išsamus pasiūlymas, o pirminiame atrankos etape dalyvavo tos pačios dvi įmonės. Nuspręsta sumažinti konkurso dalyvių vertinimo reikalavimus, siekiant sudaryti galimybę konkurse dalyvauti visiems galimiems renginių organizatoriams, taip padidinant konkurenciją“, – prieš kurį laiką aiškino A. Kilijonienė.

Palangos koncertų salės statybos kainavo 9,4 mln. eurų. 4,4 mln. eurų investavo pati Savivaldybė, 2 mln. gauti iš Vyriausybės investicinės programos, o likę 2,9 mln. eurų – iš ES struktūrinių fondų. Būtent dėl pastarųjų pinigų atsirado reikalavimas, kad statinį valdytų privatus operatorius, nes koncertų salei patekus į viešojo sektoriaus rankas būtų iškraipoma konkurencija.

Palangos koncertų salės statybos kainavo 9,4 mln. eurų. 4,4 mln. eurų investavo pati Savivaldybė, 2 mln. gauti iš Vyriausybės investicinės programos, o likę 2,9 mln. eurų – iš ES struktūrinių fondų. „V.P.“nuotr.

Palangoskoncertųsalė koncesijossutartis koncesininkas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
29 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....