Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui

Slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, specialistai pastebi, kad retas aktyvaus laisvalaikio entuziastas šaltojo laikotarpio atostogoms ruošiasi tinkamai. Tai padidina traumų, ligų ar kitų nemalonumų riziką, kuri gali sugadinti žiemos atostogas. Kokio fizinio pasirengimo ir kokios tinkamos aprangos reikia slidinėjant, pataria asmeninis treneris Laimis Bartasūnas bei sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė.

Dėmesys kojoms

Slidinėjant daug didesnis nei įprastai krūvis tenka kojoms, todėl, pasak L. Bartasūno, jas būtina stiprinti papildomai, dar prieš vykstant į kelionę. Be įprastos mankštos ar treniruočių sporto salėje, kojoms reikalingas išorinis krūvis ar darbas su papildomais svoriais. Tai padės apsisaugoti nuo galimų traumų slidinėjimo trasose.

„Slidinėjimas – tai iš esmės yra kritimas į priekį. Leidžiantis į apačią pasikeičia mūsų kūno kampas, dėl kurio sąnariai gauna papildomą apkrovą. Palinkę į priekį apkrauname savo kūną, kojas, duodame nemažą krūvį raumenims, sąnariams. Tai neįprasta mūsų kūno padėtis, kurią turime atlaikyti. Todėl labai svarbu save sustiprinti dar iki slidinėjimo sezono, ypač didelį dėmesį skiriant apatinei kūno daliai“, – teigia asmeninis treneris.

Į slides – tik apšilus 

Neretai, atvykę slidinėti, žmonės skuba šokti į slides, negalvodami, kad nusileidimui pirmiausia reikėtų paruošti raumenis ir sąnarius. Apšilimas ne tik padės apsisaugoti nuo traumų, bet ir suaktyvins reakciją, kuri slidinėjant yra būtina.

L. Bartasūnas apšilimą siūlo pradėti nuo galvos, kaklo. Apšilus kaklo raumenis, pasak specialisto, reikėtų pasirūpinti pečiais, pasukant juos 10 kartų. Krūtinės ląstą apšilti reikėtų rankų mostais į šalis, o riešo ir alkūnės sąnarius suaktyvinti padės lazdos.

„Apšilus rankas, pečių juostą – būtina paruošti ir nugaros krūtininę dalį. Viršutinės nugaros dalies paslankumas pas daugelį yra pakankamai mažas. Tam į pagalbą galite pasitelkti slidinėjimo lazdas, kurias įsmeigiame prieš save. Laikydami jas rankomis, pasilenkiame į priekį. Nugara tiesi. Esant tokioje, tarsi „stalo“, padėtyje, galvą lenkiame žemyn“, – apšilimo ypatumus apžvelgia treneris.

Tokioje padėtyje L. Bartasūnas siūlo ir kitą pratimą. Laikant kojas platesniame nei pečių plotyje, tiesia nugara reikia lenktis į priekį, stengiantis rankomis paliesti žemę. Viena ranka lieka ant žemės, o kita kyla į viršų, lyg norint pasiekti dangų. Pasak specialisto, šis pratimas padės „atidaryti“ krūtinės ląstą.

„Nuosekliai apšildant kūną, svarbu pasukti liemenį. Pasilanksčius į vieną ir kitą šoną, tarsi stengiantis paliesti žemę, galima pereiti prie apšilimo pratimo kojoms, nes būtent joms tenka didžioji dalis krūvio. Todėl dinaminiam sąnario apkrovimui ir šlaunims reikėtų atlikti įtūpstus. Po 5 kiekvienai kojai ir dalinius į šonus. Klubo sąnarį apšilsime kojų mostais į šonus, o kelių – pakėlus sulenktą koją, pasukiojus ją ties keliu“, – teigia L. Bartasūnas.

Anot asmeninio trenerio, batų stabilumą slidėse įvertinti padės 4-5 pritūpimai. Jeigu batai sutvirtinti gerai, sėdmenimis turėtume pasiekti slides.

Nuolatinė kūno šiluma

Pasak asmeninio trenerio, slidinėjant kalnų kurortuose svarbu ne tik tinkamai apšilti raumenis, bet ir pasirūpinti nuolatine kūno šiluma. Todėl svarbu pasirinkti aprangą, kuri nevaržytų judesių, bet tuo pat metu būtų neperšlampama ir šilta.

Sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė dalijasi patarimais apie svarbiausias aprangos savybes, į kurias dėmesį turėtų atkreipti visi slidinėtojai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. G. Ramūnaitė siūlo visą aprangą skirstyti į tris sluoksnius.

„Slidinėjant labai svarbus apatinis drabužių sluoksnis, esantis arčiausiai kūno. Termo drabužio paskirtis – išgarinti drėgmę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Šiam sluoksniui rekomenduojama rinktis merino vilnos drabužius. Sudrėkusioje vilnoje vykstančių cheminių reakcijų metu išskiriama šiluma, todėl net ir drėgnas gaminys ant kūno išlieka šiltas“, – sako G. Ramūnaitė.

„Audimo“ atstovė viduriniajam drabužių sluoksniui pataria rinktis įvairius bliuzonus ir džemperius iš šiauštos, „Polartec” ar kitos funkcionalios medžiagos. Tokie rūbai yra šilti ir lengvi, greitai sugeria ir išgarina drėgmę, gerai priglunda prie kūno ir nevaržo judesių.

„Be to, funkcionalūs bliuzonai taip pat pasitarnautų ne tik slidinėjant – tai puikus apatinis sluoksnis šaltuoju metų laiku“, – sako „Audimo“ dizainerė.

Kalbėdama apie trečiąjį aprangos sluoksnį, dizainerė pabrėžia apsauginę funkciją slidinėjant atliekančią striukę ir kelnes. G. Ramūnaitė teigia, kad pūkinės striukės patiks pasyvesniems slidinėtojams, kurie striukę ketina naudoti ne tik slidinėjimui, bet kasdien šaltu oru.

„Šį sezoną moterims ir sukūrėme dar labiau panašesnę į miesto stiliaus striukę, kuri po slidinėjimo kalnuose puikiai tiks praleisti laiką ir mieste, gamtoje. Šiandien vis universalesniam naudojimui sukurtos striukės yra pagamintos iš specialios medžiagos, kuri blokuoja vėją, apsaugo nuo sniego, lietaus ar šlapdribos, tačiau tuo pačiu ir išgarina drėgmę iš vidaus. Slidinėjimo striukės siūlės yra „klijuotos“ – susiūtos ir po to dar užklijuotos specialia plėve iš apačios. Todėl gaminys dar labiau apsaugo nuo lietaus ir kitų kritulių, nes net ir per siūles vanduo negali pratekėti į drabužio vidų“, – teigia G. Ramūnaitė.

Tiesa, anot dizainerės, vertėtų nepamiršti stebėti ir savo savijautos bei atsakingai vertinti pasirinktą drabužių kiekį.

„Dažnai nutinka taip, kad nusileidus nuo kalno ir sėdint kalnų kavinėse, kai šviečia saulutė – net karšta. Vadovaujantis trijų sluoksnių taisykle, lengva prisitaikyti prie oro permainų ir nusirengti striukę. Būna, kad ir slidinėjant šilta, tuomet užtenka tik pirmojo ir viršutinio sluoksnio. Viskas priklauso, kuriame kurorte, ir kuriuo laiku slidinėjama“, – trijų sluoksnių apsirengimo taisyklę komentuoja G. Ramūnaitė.

slidinėjimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...