Režisierė Anna Smolar: „Baisiausi spąstai – objektyvumas“

Lenkų-prancūzų kilmės teatro režisierė, literatūros studijų Paryžiaus-Sorbonos universitete absolventė, viena įdomiausių naujosios kartos lenkų teatro atstovė Anna Smolar, dirbusi Krystiano Lupos, Jacques Lassale ir Andrzejaus Seweryno asistente, bendradarbiavusi kino kūrimo procesuose su Agnieszka Holland, prabėgusių metų rudenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) organizuojamame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ vedė kūrybines dirbtuves ir seminare pristatė savo kūrybos principus.

Į artimesnę pažintį su dokumentiniu teatru jaunuosius teatro kūrėjus sukvietęs LNDT netrukus skelbs idėjų konkursą, kurio nugalėtojai vasarą turės galimybę kartu su dokumentinio teatro mentoriais iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos vystyti savo idėjas ir rudenį jas pristatyti šiemetinėje „Versmės“ festivalio programoje. Viena iš mentorių, dirbsiančių su įdomiausių idėjų autoriais, ir bus Anna Smolar, sukūrusi daug dokumentinio teatro darbų: mockumentary tipo spektaklį apie žydų teatro aktorius, scenoje nagrinėjusi Henrietos Lacks istoriją (apie moterį, kurios naviko ląsteles išskyrę gydytojai ėmė jas sėkmingai auginti ir sukūrė pirmąją žmogaus ląstelių liniją, šis atradimas padeda įveikiant daugelį ligų), scenoje pristačiusi Aung San Su Či, Mianmaro politikę ir diplomatę, politinę kalinę ir Nobelio taikos premijos laureatę. Iš kur kyla idėjos spektakliams ir kaip vyksta jų įgyvendinimas – apie tai Viktorija Ivanova ir Agnė Pulokaitė su režisiere kalbėjosi netrukus po „Komuna//Warszawa“ erdvėje pristatytos premjeros „Kurortas” ir po tarptautiniame teatro festivalyje „Dieviškoji komedija“ tarptautinei auditorijai pristatyto spektaklio „Henrietta Lacks“.

- Kalbant apie HeLa ląstelių linijos „pradininkę“, kaip pasirinkote šią temą? Kaip paprastai gimsta idėjos teatro pastatymams?

- Šią temą pasiūlė Varšuvos mokslo centro kuratorius Rafałas Kosewskis, pakvietęs statyti spektaklio festivaliui „Przemiany“. Iki tol niekada nebuvau girdėjusi apie HeLa ląsteles ar Henriettą Lacks. Galbūt tuo šis projektas labiausiai ir sudomino. Stulbinantis dalykas, kad moteris, kurios ląstelės tiek daug davė žmonijai, yra taip mažai žinoma. Man patinka, kai temos pačios pas mane ateina, kai darbas teatre leidžia geriau pažinti pasaulį. Ir mane domina įvairi medžiaga, ar būtų man artima, galbūt asmeniška tema, ar visai tolima ir neįprasta. Svarbu, kad sujaudintų. Jau išmokau atpažinti ir labai nuoširdžiai sau pasakyti: štai tas manęs nejaudina, nemokėčiau sužadinti vaizduotės, kad iš šitos temos gimtų teatro kūrinys.

- Papasakokite, kaip vyksta medžiagos rinkimas, nuo ko pradedate? Kaip vėliau gimsta turinys? Kuo vadovaujatės „lipdydama“ dokumentinę medžiagą – ar jau nuo pat pradžių žinote, ką norite sukurti, ar planai keičiasi pagal aplinkybes?

- Žiūrint apie ką spektaklis. Jeigu apie tai, kas yra šalia, čia ir dabar, tuomet susitinku su žmonėmis. Ieškau herojų savo norimai papasakoti istorijai, valandų valandas kalbuosi su jais, viską fiksuoju. O jei tema tolimesnė, kaip Henriettos Lacks ar Aung San Su Dži atvejais, tuomet daug skaitau. Niekada tvirtai nežinau, kur tema mane nuves. Baisiausi spąstai yra potraukis papasakoti istoriją objektyviai, kaip kokioje enciklopedijoje.

- Kas, jūsų nuomone, yra mockumentary žanras teatre? Ar galite paaiškinti, kaip jį suprantate ir kokias naujas duris jis atveria statant spektaklį?

- Man tai yra naratyvo konstravimas siekiant sukurti tikroviškumo įspūdį, kuris būna kur kas aštresnis, kai scenoje veikia tie patys žmonės, apie kuriuos kalbi. Reškia, sukuriama dokumentinio pasakojimo iliuzija: žmonės scenoje (aktoriai arba ne) pasakoja apie save, o tu taip sudėlioji teatrinę situaciją, kad žiūrovas jais patikėtų. Nors apskritai visas mokumentikos žaidimas paremtas biografinės tikrovės sukergimu su fantazijomis tam, kad apie temą būtų pasakyta šis tas daugiau. Pavyzdžiui, „Žydų aktoriuose“ turėjome šešis aktorius, kurie pasakojo, ką jiems, lenkų artistams, reiškia darbas scenoje, pašvęstai išskirtinai žydiškai kultūrai, temoms bei literatūrai. Jiems besidalinant savo asmeninėmis patirtimis, mes su spektaklio dramaturgu Michału Buszewicziumi greitai pajutome, kad tiek mums patiems, tiek žiūrovams būtų įdomiau išsilaisvinti iš anekdotiškumo rėmų ir pasinerti į fantazijas. Taip pradėjome narstyti pasakojimus, maišyti, jungti ir kurti jų patirčių įvaizdį, kuris labiau veiktų kaip metafora. Štai tada jų pasakojimai bei emocijos prabilo apskritai apie lenkų ir žydų santykius šiandienos Lenkijoje. O ir publika pajuto artimesnę, asmeniškesnę pažintį su aktoriais. Žinoma, esminis vaidmuo teko scenografijai – visi, tiek aktoriai, tiek žiūrovai sėdėjo prie bendro stalo, labai arti vieni kitų.

- Kodėl renkatės politinį, socialinį teatrą, istorinius klausimus, o ne iš anksto parašytas pjeses? Kuo jus asmeniškai domina tos temos?

- Man reikia jausti, kad teatras kalba apie tą realybę, kurioje gyvename. Kad tai pajusčiau, esu įsitikinusi, jog aktoriai turi kalbėti apie pasaulį savais žodžiais. Kad žmogus scenoje kalba už mus, žiūrovus, ir kad mums atveria naujas erdves refleksijoms ir emocijoms. Tuo tarpu skaitydama jau parašytą pjesę, jaučiu ryšį tik su autoriumi ir man to negana. Man reikia, kad į temą įsigilintų visa grupė. Tada ir repeticijos yra kolektyvinės kūrybos laikas – labai gyvas, labai netobulas, bet gyvas.

- Kaip pasirenkate formą, kuria pateikti žmones, jų istorijas? Kaip vyksta tyrimas prieš spektaklį – ar dažniausiai dirbate viena? Koks vaidmuo kuriant istoriją tenka aktoriams?

- Dažniausiai pradedu viena. Galvoju, kokia forma, kokios priemonės labiausiai tiktų konstruojant pasakojimą pagal temą, taip pat apmąstau kontekstą. Tada susitinku su būsimo spektaklio dramaturgu. Susitikinėjame su žmonėmis, daug bendraujame, skaitome ir sprendžiame, kokias pagrindines prasmes norėtume įkūnyti spektaklyje. Svarstau apie tą esminį publikai siūlomo kontrakto punktą: kaip mes norime paveikti žiūrovus, koks mūsų siekis, koks viso projekto tikslas? Drauge stengiamės užčiuopti surinktoje medžiagoje slypinčią pagrindinę mintį. Nutarti, už kokią idėją norime kovoti. Paskui prasideda repeticijos ir į tyrimo medžiagą pažvelgiame per aktorių jautrumo prizmę. Tai svarbus etapas, nes pagal aktorių charakterius ir asmenines patirtis pradedame konstruoti naratyvą.

- Kokie yra svarbiausi etikos principai? Tarkim, matote prieš akis įdomią medžiagą, tačiau jaučiate, jog ją suteikti galintis žmogus nenori apie tai kalbėti. O ir tiesa juk dažnai reliatyvi – ar nepavojinga paimti „tikrą“ istoriją ir pasakoti ją publikai, ypač jei spektaklyje aiškiai palaikoma viena ar kita pusė? Ar, jūsų manymu, čia daugiau galios pradėti dialogą ar sukurti konfliktą?

- Vienintelis kartas, kai etikos problemą pajutau tiesiogiai, buvo su „Žydų aktoriais“, nes žmonės scenoje pasakojo savo istorijas, jie mums suteikė teisę ir atsakomybę kalbėti apie jų darbovietę jų pačių žodžiais. Bet jie puikiai suprato situaciją, mes nieko nedarėme be visiško jų sutikimo ir pritarimo. Todėl pavojaus aš nejutau, bet buvo tikrai stipru ir publika tą jautė: jų nuoširdumas scenoje buvo kaip dovana. Aš labai tikiu dialogu, bet tikras dialogas turi gilintis į dalykus, kurie skauda ar yra tabu. Tas spektaklis toks ir buvo. Ir įžiebė didžiulių nesutarimų trupėje. Žydų teatre vaidina daugiau kaip dvidešimt aktorių, mes dirbome tik su šešiais. Jų kolegos, prieš premjerą atėję pasižiūrėti repeticijos, pasijuto išduoti.

- Kiek dokumentinis teatras (ne)populiarus jūsų šalyje? Ar tai netampa savotišku socialiniu aktyvizmu – ne vien tokį teatrą kurti, bet ir žiūrėti, aptarinėti? Ar jis galėtų būti ne vien tik viena iš meno formų, bet ir realia priemone kažką keisti, išsakyti savo poziciją apie tai, kas vyksta aplink?

- Nesakyčiau, kad dokumentinis teatras labai populiarus. Nežinau, ar pagal dokumentinę medžiagą sukurti spektakliai pritraukia tokią didelę auditoriją kaip, pavyzdžiui, klasikinės literatūros pastatymai. Vis dėlto pastaraisiais metais sukurta daug reikšmingų, pripažinimą pelniusių pastatymų, vis daugiau režisierių dirba su reporteriais užuot dairęsi jau parašytų dramų. Priemone kažką keisti gal to nepavadinčiau – man nepatinka samprata, kad teatras keičia žmones. Bet taip, Lenkijoje teatras – tai vieta diskutuoti, kovoti, auginti sąmoningumą. Jis politiškas pačia geriausia šio žodžio prasme. Kaip jūs ir sakėte, tai tam tikras socialinis aktyvizmas. Teatras suteikia stiprybės apginti savo nuomonę ar svajonę.

Interviu parengė Agnė Pulokaitė ir Viktorija Ivanova

Tekstą vertė Laimonas Vaičius

AnnaSmolar Lietuvosnacionalinisdramosteatras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Mindaugas Samkus Antradienį į Lietuvą atplaukia naujas Norvegijos „Equinor“ (buv. „Statoil“) suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys – jau paskutinis iki spalio, kai baigiasi dujiniai metai. Portalo marinetraffic.com duomenimis, dujovežis „Arctic Princess“ į Klaipėdos uostą turėtų įplaukti antradienį apie 15 valandą. Šįkart krovinys bus skirtas dujų prekybos bendrovei „Litgas“, BNS patvirtino įmonės atstovas spaudai Paulius Jakutavičius. SGD terminalo op...
Įvykiai
Dalia Plikūnė Praėjusių metų gale sakiusi, kad į prezidentus kandidatuos, jei rinkimuose nedalyvaus Ingrida Šimonytė, parlamentarė Aušra Maldeikienė dabar niekur trauktis neketina. „Birželio 25 dieną, kai pateikiau savo rinkimų programą, pasakiau, kad dabar jau eisiu (į rinkimus) bet kokiu atveju. Kitas dalykas, aš girdėjau, kad Ingrida eina, bet visiškai negirdėjau, kokia yra jos rinkimų programa“, – sakė A. Maldeikienė. Parlamentarės įsitikinimu, pirmas...
Įvykiai
Lietuvos Seimo narė konservatorė parlamentarė Rasa Juknevičienė nuo pirmadienio pradeda eiti NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentės pareigas. Ji šiame poste pakeitė Paolo Alli, nustojus galioti jo, kaip Italijos parlamento nario, nacionaliniam mandatui, pranešė Seimo kanceliarija. Politikė pabrėžė, kad šalims susiduriant su „beprecedenčiais iššūkiais“ ši sąjunga ir transatlantiniai ryšiai yra nepaprastai svarbūs. „Vienas mano prioritetų – užtikrinti,...
Įvykiai
Klaipėdos teisėsauga atlieka du tyrimus dėl nelaimės per regatą Baltijos jūroje, kai be žinios dingo du žmonės, o viena mergina mirė. Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS informavo, kad pradėtas tyrimas dėl dingusiųjų be žinios bei ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. „Tyrimai tęsiami, ekspertai aiškinasi nelaimės priežastis“, – sakė ji. Per še...
Sportas
Šeštadienį Palangos arenoje priėmėme LCC tarptautinio tarptautinio universiteto ekipą iš Klaipėdos. Po atkaklios kovos mūsų kurorto komanda iškovojo pergalę rezultatu 83:71(19:11, 34:32, 54:49, 83:71). Pirmasis rungtynių kėlinys prasidėjo nerezultatyviu žaidimu. Aštrūs Tautvydo Paliukėno ir komandos draugų reidai padėjo Palangos ekipai įsibėgėti ir kėlinį užbaigti turint 8 taškų persvarą, 19:11. Antrąjį ketvirtį galingiau pradėjo svečiai iš Klaipėdos, o kė...
Įvykiai
Mindaugas Samkus Į Lietuvą ketina žengti Lenkijos skaitmeninis bankas, kuriam vadovauja buvę vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO vadovai. Blokų grandinės (angl. „blockchain“) technologija paremtas bankas artimiausiu metu ketina kreiptis į Lietuvos banką dėl veiklos licencijos. Kuriamo banko „Horum Bank“ rinkodaros ir strategijos vadovas ir vienas banko steigėjų Michalas Turalskis BNS patvirtino, jog veiklą ketinama pradėti vystyti Lietuvoje. „E...
Įvykiai
Klaipėdoje šeštadienį vykusią ir, kaip manoma, trijų žmonių mirtimis pasibaigusią Stepono Kudzevičiaus regatą buvo svarstoma atidėti dėl oro sąlygų. Vyriausias regatos teisėjas Valerijus Bogunas spaudos konferencijoje Klaipėdoje sekmadienį sakė, kad nuo 1994 metų vykstanti regata dažnai vykdavo pučiant vėjams, anksčiau ji vykdavo net iki Liepojos. „Startas buvo atidėtas, nuolat su laivų eismo tarnyba tariamasi, kad po pietų vėjas turėtų rimti. Sulaukta rim...
Įvykiai
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ imasi priemonių, padėsiančių užtikrinti mažesnes maisto prekių kainas. Jau beveik pusantrų metų savo strateginę kampaniją „Mažos kainos garantija“ įgyvendinantis prekybos tinklas, atsižvelgdamas į visuomenės ir Vyriausybės susirūpinimą dėl kainų, šią kampaniją vysto toliau ir plečia jos apimtis. Nuo rytojaus, rugsėjo  25 d., „Maxima“ dvigubai praplečia kampanijos prekių sąrašą. Bus stebimos jau 2 tūkst. perkamiausių pr...
Įvykiai
Rugsėjo 22-oji, pirmoji Šventojo Tėvo vizito diena, prasidėjo susitikimu S. Daukanto aikštėje su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir valdžios bei pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais. Šio renginio metu Popiežius susirinkusiesiems pasakė: „Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“ mane be galo džiugina ir t...