„Winds Bring Changes 2017”: lietuvių kompozitorių kūryba sudomino užsienio ekspertus

Savaitgalį Palangoje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Winds Bring Changes 2017“ susibūrusi Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų ir kompozitorių bendruomenė, konsultuojama ekspertų iš užsienio, žengė dar vieną žingsnį, auginant susidomėjimą šio žanro muzika mūsų šalyje.

Specialiai šiai konferencijai pristatyti devyni lietuvių kompozitorių kūriniai, skirti varinių pučiamųjų instrumentų orkestrams: Rimanto Giedraičio „Summer Music“, Tito Petrikio „The Legend About Dracula“ (arr. Tado Šileikos), Kazio Daugėlos „Lithuanian dances“, Artūro Noviko „Sodauto“ (arr. Tado Šileikos), Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Witches‘ hill“, Artūro Mikoliūno „Wizard and Whistle“, Lino Rupšlaukio „Replica“, Tado Šileikos „Caricature“ bei Jono Jurkūno „Gold Bullion“.

Kūrinius Palangos koncertų salėje susirinkusiems žiūrovams atliko varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Brass Band bei Sunday Brass Band.

Kompozicijas vertino tarptautinė pripažintų ekspertų komanda: vienas garsiausių pasaulyje pučiamųjų muzikos kompozitorių iš Jungtinės Karalystės Philip Sparke, kompozitorius ir aranžuotojas Tom Brevik iš Norvegijos, muzikos prodiuseris, žurnalistas, redaktorius Paul Hindmarsh (Jungtinė Karalystė) bei konferenciją moderavęs kompozitorius Jacob Dijkstra (Nyderlandai).

Atviroje konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 50 žanro gerbėjų, svečiai surengė išsamius seminarus. P. Hindmarsh pristatė varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų repertuaro evoliuciją ir vystymąsi, Ph. Sparke pateikė įvadą apie instrumentavimo filosofiją ir spalvų spektrą, pasiekiamą varinių pučiamųjų instrumentų orkestrams. Folkloro ir liaudies dainų pasitelkimą varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų repertuare aptarė T. Brevik.

Lietuvių kompozitoriai ne tik sėmėsi žinių klausydami konferencijos svečių pranešimų, bet ir turėjo išskirtinę galimybę aptarti savo kompozicijas privačiuose susitikimuose su užsienio ekspertais, išsakiusiais asmenines įžvalgas ir negailėjusiais patarimų. 

Kompozitoriaus L. Rupšlaukio nuomone, būtent galimybė asmeniškai pabendrauti su ekspertais tapo didžiausia konferencijos vertybe: „Muzikų pasaulyje atviras ir nuoširdus dialogas, patirties ir subtilių dalykų dalinimasis nebūtinai yra norma. Ph. Sparke, su kuriuo bendravome keletą valandų, išsakė ne tik daug techninių komentarų apie mano kūrinį, bet ir bendraujant platesniame kontekste galėjau susidaryti nuomonę apie jo muzikines pažiūras bei vertinimus.”

Darbu su ekspertu T. Brevik, jo kompetencija „brass band’ų” orkestruotės bei  instrumentuotės srityje liko patenkinta ir kompozitorė V. Striaupaitė-Beinarienė: „Pasisėmiau daug naudingų žinių. Buvo labai įdomu apžvelgti ir platesnius akiračius – pasaulines varinių pučiamųjų orkestrų repertuaro tendencijas, vykstančius renginius, leidybą ir kūrybos sklaidą.”

Anot P. Hindmarsh, talentingų kompozitorių, galinčių kurti pučiamųjų orkestrams, paieškos yra kūrybingas būdas užtikrinti, kad pučiamųjų orkestrai ir toliau vystytųsi, o renginio metu vykęs darbas su entuziastingų lietuvių kūrėjų grupe suteikė daug vilčių: „Džiaugiuosi galėjęs pasidalinti keletu klasikinių britų kompozitorių pavyzdžių ir pademonstruoti įvairius būdus, kuriais galima praturtinti kompozicijas. Nekantrauju išgirsti daugiau Lietuvių kompozitorių kūrybos.“

Pasibaigus konferencijai ekspertai išskyrė penkis lietuvių kompozitorių kūrinius, atitinkančius Europos varinių pučiamųjų orkestrų lygio kategorijas. Jų teigimu, Lino Rupšlaukio „Replica“, Tado Šileikos „Caricature“ bei Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Witches‘ hill“ galima priskirti „Challenge section” kategorijai, o Tito Petrikio „The Legend About Dracula“ (arr. Tado Šileikos) bei  Kazio Daugėlos „Lithuanian dances“ – „Youth section” kategorijai.

T. Brevik teigimu, nors Lietuvos varinių pučiamųjų orkestrų istorija dar labai jauna, tokio pobūdžio konferencijos, kai jauni kompozitoriai susipažįsta su rašymu „brass band’ams“, dalijasi idėjomis ir gauna teigiamų įvertinimų, yra puikus pasiekimas.

„Asmeniškai aš nesu girdėjęs apie tokio pobūdžio seminarus jau daugybę metų, tad sveikinu visus jo dalyvius. Džiaugiuosi, kad buvau pakviestas tapti šio istorinio įvykio dalimi”, – kalbėjo vienas konferencijos ekspertų T. Brevik.

Kolegai antrino ir Ph. Sparke: „Lietuvą palieku įsitikinęs, kad ši konferencija taps katalizatoriumi, padedančiu auginti susidomėjimą pučiamųjų orkestrais. Buvo nuostabu pamatyti, kad yra tiek daug jaunų kompozitorių norinčių rašyti pučiamųjų instrumentų orkestrams. Manau, kad dabar pasėta sėkla netrukus suvešės, todėl nuo šiol aš seksiu pučiamųjų muzikos žanro renginius Lietuvoje su dar didesniu susidomėjimu.“

Konferenciją „Winds Bring Changes 2017” organizavo VšĮ „Palangos orkestras” bei Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija. Konferenciją iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Palangos miesto savivaldybė.

kitos naujienos

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
„WindsBringChanges2017”:lietuviųkompozitoriųkūrybasudominoužsienioekspertus
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...