Skausmai krūtinės srityje: kaip laiku atpažinti kardiologinius susirgimus

Skausmai krūtinės srityje ne visuomet siejami su kardiologiniais susirgimais, tačiau jų ignoruoti nereikėtų. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Živilė Žymantienė teigia, kad skausmus krūtinėje sukelia įvairios priežastys, todėl nustatyti, apie kokius sveikatos sutrikimus jie byloja, gali padėti tiksliai įvertintas skausmo pobūdis.

Živilė Žymantienė

Skausmo tipai

Skausmų krūtinės srityje pasitaiko įvairių. Tai gali būti diegiantis, gniaužiantis, spaudžiantis ar net deginantis skausmas. Pasak specialistų, skausmo pobūdis padeda ne tik tiksliau identifikuoti ligą, jos priežastis, bet ir laiku parinkti tyrimų planą. Gydytoja pataria, kaip atpažinti skausmus krūtinės srityje, kurie padėtų priimti sprendimus ir nesukeltų nepagrįsto nerimo.

„Pajutus skausmus, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kuris tinkamai įvertins nusiskundimus. Dažniausiai į kardiologus pacientai kreipiasi pajutę aštrų skausmą krūtinės srityje. Norėtųsi nuraminti pacientus ir pasakyti, kad tokio skausmo gąsdintis nereikėtų. Kartais tai gali reikšti visai ne kardiologinius susirgimus, o plaučių, tarpšonkaulinės neuralgijos ar stuburo nervų šaknelių spaudimo problemas dėl iškrypusio stuburo.

Todėl pirminės diagnostikos metu labai svarbu tiksliai išsiaiškinti skausmo pobūdį. Svarbūs ir kiti aspektai: kada juntamas skausmas – fizinio aktyvumo ar ramybės metu, kiek laiko jie trunka, ar skausmas plinta, ar jis susijęs su kvėpavimu, maistu, o gal patogesne padėtimi“, - skausmo atvejus komentuoja gydytoja kardiologė.

Bukas, spaudžiantis skausmas

Pasak kardiologės susirūpinti skausmu krūtinės srityje pacientas turėtų tuomet, kai skausmas pasireiškia krūvio metu. Krūvis reikštų fizinį aktyvumą einant, lipant laiptais, į kalniuką ar tiesiog pabėgėjus. Tokio skausmo ignoruoti nereikėtų.

„Paprastai pacientai taip ir pasakoja, kad anksčiau įprastą maršrutą įveikdavo be vargo, o dabar krūtinėje pradeda jausti tarsi buko pobūdžio, spaudžiantį, gniaužiantį skausmą. Jis atsiranda lipant laiptais ar kalnelį, plinta į ranką, kaklą, po mentimi. Daugeliui stabtelėjus ar sulėtinus žingsnį, skausmas atslūgsta, pradeda gerėti. Tokio skausmo ignoruoti nereiktų, galvojant, kad spaudžia nestipriai ir kentėti galima. Šie skausmai gali įspėti apie širdies kraujagyslių ligas.

Laiku nesikreipus į specialistus, skausmas intensyvėja, o nueinami atstumai trumpėja. Ištyrimas nesudėtingas, o nedidelių pakitimų pasekmės lengvai koreguojamos medikamentais, kartais intervenciniais būdais. Prognozės gali būti labai neigiamos didesnių pakitimų atveju ir padidinti netgi širdies infarkto riziką“, - buko skausmo pobūdžio grėsmę įvardina kardiologė.

Maudimas – spaudimo ligų pasekmė

Skausmus krūtinės srityje gali sukelti ir padidinto arterinio kraujo spaudimo liga, kuri dar vadinama hipertonine liga. Pasak gydytojos, spaudimo ligos kardiologijoje – labai reikšmingos ir nevisuomet pasireiškia simptomais. Tuomet pacientai stebisi, kodėl reikia gydyti spaudimą, jeigu nieko nejaučia. Nors ši liga dažniau pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, jai taip pat būdingas skausmas, maudimas krūtinėje. Tokiu atveju delsti nereikėtų.

„Pajutus maudimo skausmus krūtinėje, vėlgi patarčiau atkreipti dėmesį, ar tam įtakos turi krūvis, judesys, ramybė, kvėpavimas. Šiuo atveju reikėtų kasdien sekti kraujospūdį, kuris neturėtų viršyti normos ribų.

Daugeliu atveju spaudimu susirūpinama tik tuomet, kai prasideda maudimu palydimi širdies perplakimai. Pajutus šiuos simptomus, delsti nereikėtų. Skausmas krūtinėje atsiranda jau kaip negydoma spaudimo ligos komplikacija. Ilgainiui ji širdyje sukelia esminius pakitimus. Pradžioje širdies raumuo pradeda storėti, didėja širdies ertmės, dažniausiai prieširdžiai, o tai ir sukelia ritmo sutrikimus. Didėjant skilveliams ir silpnėjant širdies raumens traukimosi jėgai, pasireiškia širdies nepakankamumas. Deja, šie procesai yra negrįžtami.

Negydant spaudimo ligos, pacientui prognozuojami ritmo sutrikimai, širdies ir inkstų nepakankamumas, atminties, klausos, regos susilpnėjimas, smegenų kraujotakos pablogėjimas, iškyla insulto, miokardo infarkto rizika. Todėl šią ligą pacientas turėtų sąžiningai kontroliuoti vaistais. Pajutus širdies ritmo sutrikimus tikėtis, kad jį atstatysime – tampa per vėlu“, - spaudimo sukeliamus skausmus krūtinėje komentuoja Ž. Žymantienė.

„Diegiantys“ atvejai

Kitas, rečiau, bet pasitaikantis skausmas krūtinėje, kurį palydi dusulys ir dažnesni širdies perplakimai – diegiančio charakterio. Dažniausiai jis pasireiškia kaip virusinių ligų komplikacija, nusilpus imunitetui. Aštrius skausmus juntant periodiškai, nesirgus virusinėmis ligomis – tokio skausmo sieti su kardiologinėmis ligomis nereikėtų.

„Jeigu pacientas po virusinės infekcijos susirgimo toliau karščiuoja ir krūtinėje pajunta diegiantį skausmą, kuris nurimsta atsigulus ant kairiojo šono – tai gali reikšti širdies raumens arba apvalkalo uždegimą. Ūminės situacijos dažniausiai pajuntamos po peršalimo ligų, praėjus keletui savaičių – tuo metu, kai jau turėtų įvykti pasveikimas. Negydant širdies raumens uždegimo, gali pradėti formuotis saaugos, sustorėti širdies apvalkalas, kuris pradėtų spausti širdį, gali kauptis skysčiai, sutrikti raumens funkcijos. Sutrikus ritmui išsivysto širdies nepakankamumas.

Remiantis paciento nusiskundimais, atliekama kardiograma, echoskopija, o raumens uždegimo atveju – širdies magnetinis rezonansas. Šių atvejų nereikėtų tikėtis po kiekvieno virusinio susirgimo, todėl sveikimo laikotarpiu labai svarbu laikytis visų gydytojo rekomendacijų: niekur neiti, gerti skysčių, kontroliuoti temperatūrą“, - pabrėžė gydytoja.

Apsauga ir nusiteikimas

Pasak gydytojos, kardiologinės ligos pasireiškia labai įvairiame amžiuje. Kai kurios jų, pavyzdžiui, aukšto spaudimo, netgi jaunėja. Joms įtaką daro ne tik fizinis aktyvumas, paveldimumas, bet ir nusiteikimas pradėti laiku spręsti pastebėtas problemas.

„Nereikėtų ignoruoti skausmo krūtinės srityje, kuris atsiranda krūvio metu, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus ar veiklos. Ligos dažniausiai prasideda iš lėto, o atsiradus skausmams, organizmas duoda signalą, kad kažkas jau yra negerai.

Atradus problemą, svarbiausia gydytojo užduotimi tampa paciento informavimas. Svarbu problemą pacientui perteikti taip, kad jis suvoktų kylančias grėsmes. Tik jis gali priimti lemiamus sprendimus – ar gyventi bijant, ar padaryti tai, kas nuo jo priklauso ir atitolinti komplikacijas. Suvokus tai, pacientui lengviau priimti sprendimą gydytis tinkamai ir atsakingai“, - pokalbį užbaigia Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė Ž. Žymantienė.

zenpr.lt
skausmaskrūtinėje živilėžymantienė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...