Įpročiai kelyje: dėl baimės nepritapti aukojamas saugumas

Prisitaikymas, abejingumas ar netgi sukčiavimas savo gyvybės kaina – taip galima įvardinti vidutinį kelių eismo dalyvių psichologinį portretą. Pasak vairavimo mokyklos „Euroket“ psichologės Marijos Bagdonienės, Lietuvos visuomenės kultūra dar bręsta, tad atsakomybės stoka puikiai atsispinti kelių eismo dalyvių tarpe.

LUX Express

Tęsdami saugumo kampaniją „Užsisek saugos diržą autobuse“ tarptautinių maršrutų organizatorius „Lux Express“ siekia išsiaiškinti, koks yra statistinio Lietuvos kelių eismo dalyvio psichologinis portretas, formuojantis bendrą visuomenės statistiką. Remiantis 2017 metais kompanijos atlikta apklausa, vos 37 proc. Lietuvos gyventojų segasi saugos diržus autobuse.

Pasak psichologės Marijos Bagdonienės, diržų segėjimas kelionių metu dažniausiai yra grįstas elementariu įpročiu, kuris formuojasi girdint informaciją iš aplinkos šaltinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonių įpročius stimuliuoja ir asmeninė arba artimos aplinkos patirtis, sukelianti žmonių baimes dėl savo saugumo arba buvimo nubaustiems.

„Jei žmogus žino, kad kas nors iš artimųjų rato nukentėjo avarinėse situacijose, nes nebuvo prisisegę saugos diržo, tai be abejo, skatina prisisegti ir saugoti savo gyvybę. Taip pat, žmonės jautriai reaguoja į policijos pareigūnų nuobaudas. Kai asmuo kelyje yra pričiuptas be saugos diržo ir už tai gauna baudą, o vėliau turi ateiti į vairuotojų mokymus, tuomet tikimybė, kad kitą kartą jis prisisegs saugos diržą, yra daug didesnė. Jis jau pasimokė ir žino, kas atsitinka, kai nesilaiko taisyklės. Viena aišku, asmeninė patirtis visuomet labai stipriai sukrečia ir skatina daugiau labiau rūpintis savo ir aplinkinių saugumu.“ – teigia psichologė.

Nesąmoningas prisitaikymas prie aplinkos kainuoja gyvybes

Lietuva, skirtingai nei Vakarų valstybės, tik pastaraisiais metais ima aktyviau kalbėti apie privalomą diržų segėjimą kelyje. Tai rodo ir aiškūs skaičiai – 34 proc. „Lux Express“ atliktos apklausos dalyvių teigia nepagalvojantys, jog tai yra privaloma. Tačiau psichologė M. Bagdonienė pabrėžia, kad problemos priežastys yra kompleksinės ir viena jų negali paaiškinti visos statistinės informacijos ar formuoti vienos nuomonės apie kelių eismo dalyvius.

„Lietuvoje palyginus neseniai pradėta kalbėti apie privalomą saugos diržų segėjimą. Jeigu apie kalbėtume su vyresniąja karta, jie greičiausiai labai nusistebėtų – kodėl to reikia? Štai jaunoji karta jau kitokia – jie geba atidžiau priimti įspėjamąją informaciją ir pritaikyti ją keliuose. Šiems pokyčiams reikia laiko ir bendro visuomenės įsitraukimo, abejingumo mažinimo, – sako psichologė. – Kitas dalykas, lemiantis abejingumą požiūrį į saugumą, yra noras pritapti prie kitų. Kuomet atsiranda kritinė masė žmonių, nesielgiančių pagal taisykles, tada tikriausiai saugiau yra neišsišokti ir prie jų prisijungti, nes tai natūraliai tampa norma. Tačiau šis prisitaikymas neretai kainuoja gyvenimą.“

Pastebimi sukčiavimo atvejai

Nors yra matomas akivaizdus visuomenės požiūrio į saugumą kelyje keitimosi tarpsnis, vis dėlto, nemaža dalis kelių eismo dalyvių sukčiauja rizikuodami savo pačių saugumu. Automobiliuose ar autobusuose naudodami trifazius saugos diržus, keliaujantys asmenys mėgsta užsisegti jiems patogesniu būdu, tačiau ne taip, kaip to reikalauja taisyklės. Specialistai vieningai teigia, jog netaisyklingas diržo segėjimas ir reikalavimų nesilaikymas negali tinkamai apsaugoti keleivių nelaimės metu.

„Manau, jog tai galima pavadinti žmonių tingumu, kuomet jie nesivargina išsiugdyti tinkamo keliavimo transporto priemonėmis įpročio. Pripažinkime – jeigu saugos diržas nėra užsegtas teisingai, tai gali labiau pakenkti nei padėti. Žmonės galvoja, kad užsisegiau ir to pakanka, kad diržas mane apsaugotų kelionės metu. Be to, svarbu pabrėžti, jog neretai kelių eismo dalyviai mano, jog jeigu mašinoje yra oro pagalvės, saugos diržų išvis nereikia. Bet vien pagalvės žmogaus gyvybės tikrai neapsaugo“, – įsitikinusi psichologė.

Galima pastebėti, kad visuomenės nuomonė dėl saugumo keičiasi į gerąją pusę – tai rodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys. Štai 2012 metais pažeidimų nesegint saugos diržo buvo užfiksuota 23 tūkst. atvejų. Šiemet, per dešimt mėnesių, užfiksuota 14 tūkst. saugos diržų nesegėjimo keliuose atvejų ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Mažėjanti nusižengimų tendencija rodo, jog kelių eismo dalyviai tampa sąmoningesni, o naujiena apie diržo segėjimą virsta kasdieniu įpročiu.

LEXexpress saugosdiržai autobusas kelionės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...