Aiškėja, kiek Lietuvoje gali likti universitetų

Vyriausybėje trečiadienį patvirtintas universitetų pertvarkos planas. Jį toliau turėtų svarstyti Seimas.

BNS nuotr.

Kaip patvirtino pasitarime dalyvavę aukštųjų mokyklų atstovai, pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam planui, pagal kurį Vilniuje turėtų likti Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (prie jo būtų prijungiamas Mykolo Romerio universitetas), Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos.

Taip pat Vilniuje nereorganizuota lieka Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Kaune veiktų Vytauto Didžiojo (prie jo jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai), Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai (prie jo jungiamas Lietuvos sporto universitetas).

Iki šiol Vilniuje veikęs Lietuvos edukologijos universitetas formaliai jungiamas prie Vytauto Didžiojo, nors pedagogų rengimo centras steigiamas ir Vilniaus universitete.

Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto padaliniu, Klaipėdoje lieka savarankiškas universitetas.

„Vyriausybė pritarė galutinai pačiam planui, aišku, yra dar Seimo sprendimas, kadangi jis yra steigėjas, bet šiandien galima padėti esminį tašką kalbant apie šitą etapą, patį universitetų tinklą, jeigu tik apie tinklą kalbėtume, nes tai yra tik viena iš priemonių, mūsų plane yra gerokai daugiau numatyta priemonių. Tai mes turime aiškumą ir taškas kaip ir padėtas“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu aiškino, kad planui nepavyko užsitikrinti tik Lietuvos sporto universiteto pritarimo – su kitomis mokyklomis jis galutinai suderintas.

„Sporto universiteto bendruomenė nepritaria išsakytam tinklo siūlymui, tačiau yra pateiktas ir Sveikatos mokslų universiteto siūlymas. Manome, kad yra labai svarbu, kad sporto mokslas, sporto srities studijos būtų tikrai stiprinamos ir išsaugomos, tokią nuomonę yra išsakiusi ir Sveikatos (apsaugos) ministerija. Ir manau, kad reikalingas tolimesnis pokalbis, bet kokiu atveju, įgyvendinant šį siūlymą aukštosios mokyklos dar turės parengti jungimosi dokumentus, statutus, kur ir būtų numatyti visi šities žingsniai“, – sakė J. Petrauskienė.

Ji taip pat sakė, kad pradinės nuostatos jungti Vilniuje veikiančias dvi menų akademijas atsisakyta dėl plano Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijas plėtoti ir Klaipėdoje.

„Muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, vykdys studijas Klaipėdoje, taip tikrai, manau, yra stiprinamas menų rengimo ir mokslo potencialas Klaipėdoje“, – sakė ministrė.

Anot jos, numatyta, kad Seimui reorganizavimo sąlygos ir atnaujinti aukštųjų mokyklų statutai bus pateikti tvirtinti iki 2019 metų pabaigos.

J. Petrauskienė taip pat sakė, kad įstojusieji į aukštąją mokyklą iki pertvarkos baigę gautų naujos stipresnės aukštosios mokyklos diplomą.

„Vaikai gaus tuos diplomus, kurią aukštąją mokyklą baigs. Bet kokiu atveju gaus stipresnės aukštosios mokyklos diplomą“, – sakė ji.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šį planą parengė įgyvendindama Seimo birželį patvirtintą bendresnį dokumentą. Seimo nutarime skelbiama, kad siekiama sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui.

Sausį Vyriausybėje planuojamą pertvarką pirmą kartą pristatęs premjeras S. Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė sakė, kad jos tikslas nėra tiesiog sumažinti mokslo įstaigų skaičių, bet kelti aukštojo mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

švietimas Vilniausuniversitetas VGTU MRU VDA LMTA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Temos naujienos