Tyrimas atskleidė: lietuviai nepakankamai rūpinasi savo saugumu kelyje

Saugumo kampanijos „Užsisek saugos diržą autobuse“ iniciatorius tarptautinių maršrutų operatorius „Lux Express“ atliko keleivių apklausą. Paaiškėjo, kad tik 71 proc. lietuvių užsisega saugos diržus važiuodami automobiliu, o autobusu – vos 36 proc. respondentų. Rezultatai rodo, kad lietuviai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, mažiausiai rūpinasi savo saugumu kelyje.

Pagal apklausos duomenis galima spręsti, kad Lietuvos gyventojai nėra tinkamai informuojami apie pagrindines Lietuvos kelių eismo taisykles (KET) ir tai, kaip jie gali užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą kelyje. Net 9 proc. keleivių galvoja, kad saugos diržai autobuse nėra reikalingi, o daugiau nei 5 proc. kaip priežastį, kodėl jie nesegi saugos diržų autobuse, įvardija savo įsitikinimą, jog keleiviams negresia baudos už šios taisyklės pažeidimą.

„Atlikdami apklausą pastebėjome, jog visuomenė arba nėra pakankamai informuojama, arba nepaiso saugumo reikalavimų. Kaip viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardyta tai, kad segėti saugos diržus nėra patogu (49 proc.). Tačiau svarbu pabrėžti, kad autobusuose, kuriuose įrengti saugos diržai, kaip ir automobiliuose, privaloma segtis saugos diržą. Keleiviai, o ne vairuotojas prisiima atsakomybę už šio įstatymo nepaisymą“, – teigia „Lux Express Lietuva“ direktorius Tomas Kaziliūnas.

Apie tai, kad lietuviai dar per mažai rūpinasi savo saugumu, rodo iškalbingi skaičiai. Pagal apklausos rezultatus, važiuojant autobusu diržų niekada nesisega net 16 proc. keleivių. Trečdalis (35 proc.) retai arba niekada diržų neseginčių autobusų keleivių pripažino, kad apie saugos diržų naudojimą net nepagalvoja.

Lietuvių saugaus elgesio kelyje paradoksai

Kelių ir transporto tyrimų instituto saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus įžvelgia paradoksą, kalbėdamas apie lietuvių saugumo kelyje įpročius. „Lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai yra pirmūnai, kurie dažniausiai segasi saugos diržus priekinėse sėdynėse, tačiau tuo pačiu metu lietuviai yra ir atsilikėliai, kurie nesisega diržų automobilio gale, – sako saugumo ekspertas, kuris tą patį paradoksą pastebi ir autobusuose. – Viena iš hipotezių, kodėl keleiviai nesisega saugos diržų, yra ta, kad automobilių gamintojai net kelis dešimtmečius neįrenginėjo diržų automobilių galinėse sėdynėse. O naujų automobilių gamintojai tam tikra prasme tęsia šią tradiciją ir priekinėse sėdynėse neužsisegus diržo, pasigirsta įspėjamasis signalas, o gale neprisisegus – jokios reakcijos.“

Apie būtinybę keisti blogą įprotį galinėse automobilio sėdynėse arba autobusuose nesisegti saugos diržų, kalba ir „Amplius LT“ vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.

„Daugybė tyrimų įrodė, kad avarijos metu neprisegtas žmogus gali patirti rimtesnius sužalojimus ir savo kūnu sužaloti kitus keleivius. Tik mes visada esame įsitikinę, kad taip gali nutikti kitiems, bet ne mums ir dėl to šį kartą galima nesisegti saugos diržų. Saugos diržo užsegimas užima vos kelias sekundes, bet jo nenaudojimas gali brangiai kainuoti“, – sako vairavimo instruktorė.

Apie tyrimą:

Spalio mėnesį buvo atlikta „Lux Express“ keleivių apklausa Rytų Europos valstybėse, kurios metu apklausta beveik keturi su puse tūkstančio keleivių.

Apklausos metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rusijoje buvo pastebėta, jog lietuviai mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Apžvelgus atsakymus matyti, kad tik 37 proc. autobusu keliaujančių lietuvių visada segasi saugos diržus. Palyginimui, Latvijoje autobusuose saugos diržus nuolat segi 49 proc. keleivių, Rusijoje – 50 proc., o Estijoje – 53 proc. respondentų.

Taigi, Lietuvos autobusų keleiviams labiausiai reikia pasitempti formuojant saugumo įpročius. O važiuodami automobiliu, mažiausiai saugos diržais naudojasi Rusijos keleiviai – 61 proc. Lietuvoje šis skaičius siekia 71 proc., Latvijoje visuomet saugos diržus segi 74 proc., o Estijoje – net 89 proc. keleivių.

zenpr.lt
saugosdiržai autobusas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...