Projektas "gloria lietuvai" kvies įsiklausyti į lietuvos istoriją

Projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir  įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį. Tarp jų – ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpai.

Iššūkis – vienu skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki jūros

„Į Palangos bažnyčios varpinę užkopėme saulei tekant, tad buvome apdovanoti nepaprastu iš jos atsiveriančiu vaizdu. Labai įspūdingi ir čia esantys varpai”, – pasakojo apie filmavimą Palangoje projekto idėjos autorius Dalius Abaris.

Pasak pašnekovo, kadangi varpinėje įrenginėjama apžvalgos aikštelė, tad buvo labai lengva pasiekti varpus, atsinešti iki jų visą reikalingą filmavimo įrangą. Neteko kopti aukštyn linkstančiomis, ilgus dešimtmečius nenaudotomis kopėčiomis, kaip pasitaikydavo kitose varpinėse.

Tačiau filmuojant ir įrašinėjant šiuos varpus netrūko kitų iššūkių. Projekto kūrybinė komanda siekia ne tik užfiksuoti varpų skambesį, bet ir nufilmuoti iš varpinės atsiveriančius Lietuvos vaizdus, parodyti aplinką, kurioje tie varpai yra. Palangoje, kurios varpinė leidžia pasigėrėti tikrai įspūdingais peizažais, tai padaryti buvo sudėtinga. Sudėtinga, nes teko vientisu drono skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki pat Palangos tilto. Ryšys su dronu trūkinėjo, darbas iš operatoriaus pareikalavo daug profesionalumo ir pastangų. O palangiškiams ir miesto svečiams dovanojo smagių vaizdų, kaip trys subrendę vyriškiai entuziastingai vaikosi droną, skuba paskui jį išsinuomotu keturračiu dviračiu.

„Tačiau pastangos pasiteisino, pavyko užfiksuoti įspūdingų Palangos miesto, pajūrio vaizdų, kurie daugeliui mūsų tautiečių asoacijuojasi su atostogomis, poilsiu“,– džiaugėsi D. Abaris.

Atgimęs Palangos bažnyčios varpas

Labai vertingi ir patys Palangos varpai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpinėje skamba keturi varpai, du iš jų – ir unikalūs, ir įdomūs savo istorija. Trečias pagal dydį varpas, galima sakyti, gyvena antrąjį gyvenimą – jis perlietas iš senesnio sudegusio varpo XVII a. antrajame ketvirtyje. Dabartinio varpo „autorius“ – Karaliaučiaus varpų liejikas Michael‘is Dornmann‘as. Antras pagal dydį varpas, pašvęstas Švenčiausios Mergelės garbei. Jis nulietas 1735 m. Pašiaušės jėzuitų varpų liejykloje Palangos klebono Jono Ašmenskio rūpesčiu. Mažasis varpas nulietas 1789 m. Ludwig‘o Wilhelm‘o Copinus‘o Karaliaučiuje.

Tad ar  galima įsvaizduoti – šie varpai skambėjo jau tada, kai Palanga tik pradėta minėti kaip kurortas, skambėjo tada, kai 1791 Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises. Jiems skambant gimė, gyveno, mirė ne viena palangiškių karta.

Didysis varpas, dedikuotas Švenčiausiai Mergelei ir Šv. Antanui, jau beveik šimtmečiu naujesnis. Jį 1875 m. Rygoje nuliejo Johann‘as Christoph‘as Schwenn‘as. Tai buvo Antano ir Perpetuos Valudskių auka – dovana Palangos bažnyčiai. Jis kvietė melstis šiandieninių palangiškių senelius, prosenelius skambėdamas lygiai taip pat, kaip ir dabar. Šie varpai – tai vienas iš nedaugelio Palangos simbolių, nepasikeitusių  per kelis šimtmečius.

Filmuojant varpus jais skambino palangiškis kultūrininkas Nerijus Stasiulis, vilkėdamas XVI žemaičių bajoro drabužiais. „Kodėl tokie drabužiai? Todėl, kad aš žemaitis. Todėl, kad valstybingumas neatsiejamas nuo tautiškumo“, – komentavo savo sprendimą N. Stasiulis.

Pasak pašnekovo, toks projektas tikrai prasmingas ir vertingas. „Vertinu visas idėjas, visus projektus, kurie jungia, vienija tautą, skatina vertinti praeitį ir perduoti ją ateičiai“, – sakė N. Stasiulis. Varpai tam ypač tinka, nes jie kaip niekas kitas savo skambėjimu susieja ištisas kartas.
Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę D. Abaris.

Pasak pašnekovo, idėja sukurti kūrinį, kuriuo būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos varpus, kilo prieš kelis metus. Pamažu ji aiškėjo, kristalizavosi ir Lietuvos atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga būtent per varpus susieti Lietuvos praeitį su dabartimi ir tuo pačiu – perduoti ją ateities kartoms.

Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius  krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų.  Projekto kūrybinė komanda aplankys ne tik vertingiausius istorinius varpus, bet ir lietuviams emociškai svarbius varpus; varpus, kurie kviečia melstis visų tradicinių Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovus.

Visų šių varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo  premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginys. Kitą kartą varpų akomponimentą išgirsime Liepos 6-ąją, Dainų šventėje, kai tradiciškai visame pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

kitos naujienos

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
Projektas"glorialietuvai"kviesįsiklausytiįlietuvosistoriją
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kristina Pocytė Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „Alfa vyras“ Airinas Arutiunianas teismo sprendimu iki spalio antrosios pusės bus suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Griežtas režimas ir nuolatinis alkis – taip savo dienas Lukiškėse laiškuose apibūdina Airinas. „23 valandas išbūti 2x2 m patalpoje, kur visur yra grotos – nežmoniškai sunku, – laiške rašo A. Arutiunianas. – Tik valandai iš...
Įvykiai
Jau tris mėnesius netylanti istorija apie Petrą Gražulį ir su juo dukros susilaukusią Birutę Navickaitę, panašu, krypsta link pabaigos. Bent jau to nori nuo viešumo labai pavargusi palangiškė. Praėjusį penktadienį Seimo narys galiausiai nuvyko susitikti su ja ir savo vaiku: „Jis pasielgė teisingai“, – sako Birutė. Praėjusį penktadienį TV3 laidos „Prieš srovę“ komanda įkalbėjo Petrą Gražulį galiausiai nuvažiuoti į Palangą aplankyti Birutės Navickaitės ir ne...
Įvykiai
12 000 šalies gyventojų, kuriems rugsėjį pirmą kartą atsirado pareiga patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, sulaukė „Sodros“ priminimų. Rugsėjį pirmą kartą įmokas turėtų sumokėti nemažai jaunuolių, kurie baigė mokslus, tačiau netęsia studijų ir nedirba. Šie gyventojai nėra skolingi „Sodrai“ ir sumokėti įmoką – 36 eurus – dar gali iki rugsėjo 30 dienos. Tokiu atveju įsiskolinimai nesusidarys, o prireikus medikų pagalbos už sveikatos...
Įvykiai
Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias į rinkimus. Už Konstitucijos pataisą ketvirtadienį po svarstymo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 21 Seimo narys, 16 parlamentarų susilaikė. Kitame etape Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, tam jau reikės ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Už valdanči...
Įvykiai
Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba rugsėjo 22 d., šeštadienį, kviečia nemokamai apsilankyti muziejuje bei dalyvauti Lietuvos muziejų kelio renginyje. Muziejuje 11, 14 ir 16 val. bus pristatomi keturi Vasario 16-osios Akto signatarai, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje. Pasak muziejininkės Sigutės Bendikienės, tai – renginys, skirtas ugdyti pilietiškumą bei visus besidominčius geriau supažindinti su to laikmečio valstybės kūrimo istorija. Vasario 16-osio...
Įvykiai
Trečiadienį Savivaldybėje lankėsi ir su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi susitiko kadenciją baigiantis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud. Ir nors tai buvo diplomato atsisveikinimo vizitas, susitikimo metu kalbėta ne apie besibaigiančią ambasadoriaus misiją Lietuvoje, o apie ateities planus. Meras padėkojo ambasadoriui už glaudų bendradarbiavimą su Palanga, ypač – kultūros srityje. „Labai didelį įspūdį paliko prancūziškų filmų festivalis „P...
Įvykiai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad UAB, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių sumą. VMI nustatė, kad siekdama nemokėti mokesčių ji dalį atlyginimų darbuotojams mokėjo per pensijų fondus. UAB ir mokesčių administratoriaus ginčas ne vienerius metus buvo nagrinėjamas teismuose. Galutinę neskundžiamą nutartį priėmę...
Įvykiai
Dalia Plikūnė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis Lietuvos savivaldybių darbuotojų – giminės. Iki šiol tik dvi savivaldybės iš 60 teikėsi pasidomėti, kokias rizikas tai kelia. „Per visą laikotarpį iki šiandien į mus kreipėsi 7 savivaldybių atstovai. Tai yra Varėnos, Panevėžio, Šilutės, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Ignalinos rajono ir Kretingos rajono. (…) Dalis tiesiog norėjo pasiaiškinti meto...
Įvykiai
Dalia Plikūnė Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu labai politikuojama ir žaidžiama emocijomis. Nepaisant skepticizmo jis pažadėjo, kad jo frakcija pateikimo stadijoje pritars Lino Balsio parengtam įstatymo projektui, tačiau viltis deda, kad jis bus pataisytas gavus Vyriausybės išvadą. „Mes tam projektui tikrai pritarsime balsuodami Seime. Tiesiog (per seniūnų sueigą) kalbėjome, ar verta jį atskirai svars...