Projektas "gloria lietuvai" kvies įsiklausyti į lietuvos istoriją

Projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Projekto kūrybinė grupė filmuoja ir  įrašinėja vertingiausių Lietuvos varpų skambesį. Tarp jų – ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpai.

Iššūkis – vienu skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki jūros

„Į Palangos bažnyčios varpinę užkopėme saulei tekant, tad buvome apdovanoti nepaprastu iš jos atsiveriančiu vaizdu. Labai įspūdingi ir čia esantys varpai”, – pasakojo apie filmavimą Palangoje projekto idėjos autorius Dalius Abaris.

Pasak pašnekovo, kadangi varpinėje įrenginėjama apžvalgos aikštelė, tad buvo labai lengva pasiekti varpus, atsinešti iki jų visą reikalingą filmavimo įrangą. Neteko kopti aukštyn linkstančiomis, ilgus dešimtmečius nenaudotomis kopėčiomis, kaip pasitaikydavo kitose varpinėse.

Tačiau filmuojant ir įrašinėjant šiuos varpus netrūko kitų iššūkių. Projekto kūrybinė komanda siekia ne tik užfiksuoti varpų skambesį, bet ir nufilmuoti iš varpinės atsiveriančius Lietuvos vaizdus, parodyti aplinką, kurioje tie varpai yra. Palangoje, kurios varpinė leidžia pasigėrėti tikrai įspūdingais peizažais, tai padaryti buvo sudėtinga. Sudėtinga, nes teko vientisu drono skrydžiu įveikti atstumą nuo varpinės iki pat Palangos tilto. Ryšys su dronu trūkinėjo, darbas iš operatoriaus pareikalavo daug profesionalumo ir pastangų. O palangiškiams ir miesto svečiams dovanojo smagių vaizdų, kaip trys subrendę vyriškiai entuziastingai vaikosi droną, skuba paskui jį išsinuomotu keturračiu dviračiu.

„Tačiau pastangos pasiteisino, pavyko užfiksuoti įspūdingų Palangos miesto, pajūrio vaizdų, kurie daugeliui mūsų tautiečių asoacijuojasi su atostogomis, poilsiu“,– džiaugėsi D. Abaris.

Atgimęs Palangos bažnyčios varpas

Labai vertingi ir patys Palangos varpai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios varpinėje skamba keturi varpai, du iš jų – ir unikalūs, ir įdomūs savo istorija. Trečias pagal dydį varpas, galima sakyti, gyvena antrąjį gyvenimą – jis perlietas iš senesnio sudegusio varpo XVII a. antrajame ketvirtyje. Dabartinio varpo „autorius“ – Karaliaučiaus varpų liejikas Michael‘is Dornmann‘as. Antras pagal dydį varpas, pašvęstas Švenčiausios Mergelės garbei. Jis nulietas 1735 m. Pašiaušės jėzuitų varpų liejykloje Palangos klebono Jono Ašmenskio rūpesčiu. Mažasis varpas nulietas 1789 m. Ludwig‘o Wilhelm‘o Copinus‘o Karaliaučiuje.

Tad ar  galima įsvaizduoti – šie varpai skambėjo jau tada, kai Palanga tik pradėta minėti kaip kurortas, skambėjo tada, kai 1791 Ketverių metų seimas Palangai, kaip karališkam miestui, suteikė Magdeburgo teises. Jiems skambant gimė, gyveno, mirė ne viena palangiškių karta.

Didysis varpas, dedikuotas Švenčiausiai Mergelei ir Šv. Antanui, jau beveik šimtmečiu naujesnis. Jį 1875 m. Rygoje nuliejo Johann‘as Christoph‘as Schwenn‘as. Tai buvo Antano ir Perpetuos Valudskių auka – dovana Palangos bažnyčiai. Jis kvietė melstis šiandieninių palangiškių senelius, prosenelius skambėdamas lygiai taip pat, kaip ir dabar. Šie varpai – tai vienas iš nedaugelio Palangos simbolių, nepasikeitusių  per kelis šimtmečius.

Filmuojant varpus jais skambino palangiškis kultūrininkas Nerijus Stasiulis, vilkėdamas XVI žemaičių bajoro drabužiais. „Kodėl tokie drabužiai? Todėl, kad aš žemaitis. Todėl, kad valstybingumas neatsiejamas nuo tautiškumo“, – komentavo savo sprendimą N. Stasiulis.

Pasak pašnekovo, toks projektas tikrai prasmingas ir vertingas. „Vertinu visas idėjas, visus projektus, kurie jungia, vienija tautą, skatina vertinti praeitį ir perduoti ją ateičiai“, – sakė N. Stasiulis. Varpai tam ypač tinka, nes jie kaip niekas kitas savo skambėjimu susieja ištisas kartas.
Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę D. Abaris.

Pasak pašnekovo, idėja sukurti kūrinį, kuriuo būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos varpus, kilo prieš kelis metus. Pamažu ji aiškėjo, kristalizavosi ir Lietuvos atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga būtent per varpus susieti Lietuvos praeitį su dabartimi ir tuo pačiu – perduoti ją ateities kartoms.

Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius  krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų.  Projekto kūrybinė komanda aplankys ne tik vertingiausius istorinius varpus, bet ir lietuviams emociškai svarbius varpus; varpus, kurie kviečia melstis visų tradicinių Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovus.

Visų šių varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo  premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginys. Kitą kartą varpų akomponimentą išgirsime Liepos 6-ąją, Dainų šventėje, kai tradiciškai visame pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

kitos naujienos

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
Projektas"glorialietuvai"kviesįsiklausytiįlietuvosistoriją
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1 peržiūra spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dana Lukauskienė Ruduo – tai metas, kuomet šurmulingąjį vasaros sezoną keičia ramesnis periodas. Pamažu mažėja ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų J.Basanavičiaus gatvėje, uždaromi vasarą veikę pramogų atrakcionai ir automatai. Vieni jų išvežami, o kiti vis dar stovi, savo mažytėmis švieselėmis vilioja poilsiautojus įmesti pinigą ir žaisti. Bet ar visi atrakcionų savininkai vienodai sąžiningi? Verste verčia keikti kurortą J.Basanavičiaus gatvėje žmonių dė...
Įvykiai
Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir pereisime į žiemos laiką. Žiemos laikas tęsis iki kitų metų kovo paskutinio sekmadienio. Tikėtina, kad 2019 metų kovą bus paskutinis kartas, kai teks sukioti laikrodžius, po to turėtų įsigalėti tik vasaros laikas. Tokį siūlymą, nuo 2019 metų atsisakyti laiko sukiojimo, šių metų rugsėjį pranešė Europos Komisija. Europos Sąjungos narės dėl to turėtų sutarti ats...
Įvykiai
Šį rytą Klaipėdos uoste prisišvartavo paskutinis šį sezoną kruizinis laivas – su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas „Marco Polo“. Šiais metais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuko 58 kartus, jais atplaukė apie 70 tūkstančių svečių. Neįprastai daug šį sezoną apsilankė laivų, kuriems vizitas Klaipėdoje buvo pirmas. Tokių laivų kapitonams įteikiamas uostamiesčio herbas. Įprastai per metus tokių laivų būna 4–5, šiemet jų – 7. Pirmą kartą į Klaipėdą užsuko laiv...
Įvykiai
Laura Gabrilavičiūtė Nors rugsėjo mėnesį Lietuvoje sparčiai – daugiau nei dešimtadaliu – augo elektros energijos gamybos apimtys, tačiau kaina beveik nepakito ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Kainas regione lėmė skirtingos priežastys Pirmąjį rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, elektros kainos sumenko beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Lietuvoje ir Latvijoje kainos beveik nepakito ir siekė atitinkamai 59,11 EUR/MWh ir 58,99 EUR/MWh. Tik...
Įvykiai
Vilija Andrulevičiūtė, Verslo, ypač eksportuojančio, nuotaika gali gan gerai atskleisti galimus ekonominio aktyvumo pokyčius, krizės nuojautas. Taip LRT.lt sako SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas. Savo ruožtu banko „Citadele“ Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė komentuoja tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad 6 proc. įmonių nujaučia krizę jau kitąmet, 13 proc. – ekonomikos nuosmukį Lietuvoje. „Citadele“ bank...
Sportas
Telšių „Telšiai“ (3-1) savo aikštėje 105:89 (28:29, 24:27, 25:11, 28:22) įveikė iki šių rungtynių turnyrinės lentelės viršuje buvusius Palangos „Kuršius“ (3-2). Rungtynės prasidėjo su dideliu intensyvumu, o po pirmosios rungtynių pusės Jaleno Riley vedami „Kuršiai“ pirmavo prieš šeimininkus 56:52. Vis dėlto Telšių krepšininkai labai gerai sužaidė trečiąjį rungtynių ketvirtį, kurį laimėjo 25:11 ir susikrovė dviženklę persvarą (77:67), o ketvirtajame kėlinyj...
Įvykiai
Žaneta Skersytė Norint pajusti Čikagos dvasią ne visada būtina važiuoti į Ameriką. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuziklas „Čikaga“ atvyksta pas jus - gruodį šią seksualumu persmelktą, kriminalinę satyrą išvysite didžiausių šalies miestų – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus – arenose. Klaipėdiečiai pirmieji pasaulinio garso miuziklą išdrįso perkelti į arenas ir tai su kaupu pasiteisino. „Čikagos“ scenografė Renata Valčik šiemet apdovanota „Auksiniu scen...
Kriminalai
Ingrida Steniulienė Ugniagesio šeimą pražudęs neblaivus vairuotojas turi kalėti 10 metų, ketvirtadienį patvirtino Klaipėdos apygardos teismas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Igoris Cvetkovas šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo neblaivus, anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir išvadų nepadarė. „Teismas nematė pagrindo keisti bausmės“, – BNS sakė teismo atstovė Gintarė Daugėlaitė. Per I. Cvetkovo sukeltą avariją žuvo trys žm...
Sportas
Praėjusios savaitės Nacionalinės krepšinio lygos MVP tapęs Palangos „Kuršių“ įžaidėjas Jalenas Riley mėgaujasi leidžiamu laiku ir krepšiniu Lietuvoje. 25-erių metų 182 cm ūgio atakų organizatorius vidutiniškai pelno po 28,9 taško ir yra rezultatyviausias pirmenybių krepšininkas, o jo traukiama Palangos ekipa laimėjo 3 rungtynes iš 4. Praėjusiame ture jam MVP apdovanojimą jam garantavo 28 taškų, 5 atkovotų kamuolių ir 32 naudingumo balų vidurkiai. Interviu...